- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1747-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00646-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. N. 2010 m. liepos 6 d., apie 19 val., Kauno rajone, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 7 km, vairavo automobilį „MB 311“, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. nutarimu A. N. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, fotonuotraukos ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą visuomenei, į tai, kad pažeidėjas kaltu prisipažino, administracine tvarka nebaustas, dirba.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei neskirti piniginės baudos arba ją ženkliai sumažinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymi, jog rašytiniame paaiškinime bei pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nepastebėjo, kad kliudė automobilį „Audi 100“, nejautė jokio smūgio, negirdėjo susilietimo garso. Nurodo, kad po automobilio apžiūros policijos pareigūnai apeliantą vertė prisipažinti, tačiau jis prisipažino tik dėl autoįvykio, o ne dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, nesigilino į pažeidėjo prisipažinimo esmę, kaltės formą. Pažymi, jog neturėjo tikslo slapstytis ar išvengti administracinės atsakomybės, tiesiog tuomet nesuprato, jog padarė autoįvykį. Be to, atkreipia dėmesį, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis praranda galimybę tinkamai rūpintis neįgalia žmona, taip pat neteks vairuotojo darbo, kito darbo dėl sveikatos būklės dirbti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad automobilių susidūrimo jis nepajuto.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. N. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantui tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementų apskritai neanalizavo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, nepašalino administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų ir priimto nutarimo nemotyvavo. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nustatyta, kad A. N., teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 50 litų žyminį mokestį (b. l. 30). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl 2010 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54365 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą perversta 50 litų suma grąžintina apeliantui (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti A. N. 2010 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54365 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą perverstą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.