Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1129-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
A5.-1129-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00314-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1129-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00314-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., būdamas UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. leido G. D. (G. D.) dirbti vairuotojo darbą, t. y. vežti įmonės užsakomuosius krovinius reisu Lietuvos Respublika-Rusijos Federacija, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

J. B. teismo posėdyje parodė, kad sutinka su jam pareikštu kaltinimu. Nurodė, kad G. D. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau anksčiau jau buvo dirbęs UAB „G“, bei prašėsi priimamas į darbą vėl. Kadangi jam iki vizos galiojimo buvo likę 10 dienų, jis nelabai norėjo priimti, bet vėliau sutiko. Įdarbinimo klausimus įmonėje tvarko trečiadieniais ateinanti buhalterė D. D. S.. Jis paskambino penktadienį D. D. S. ir nurodė sutvarkyti G. D. įdarbinimo klausimus, tačiau dėl sveikatos problemų buhalterė pamiršo tai padaryti, o jis nesukontroliavo, tai yra jo klaida. Patvirtino, kad bet kuriuo atveju jis yra asmuo pasirašantis darbo sutartis su darbuotojais. Šiuo metu G. D. yra įdarbintas oficialiai, jam išmokėta kompensacija. Prašė skirti kuo mažesnę baudą, kadangi jo atlyginimas yra nedidelis – apie 200 EUR per mėnesį. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo J. B. taip pat nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 38).

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, teigė, kad J. B. kaltė įrodyta, prašė skirti jam minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Tyrimo metu J. B. nurodė, kad 2017 m. liepos mėnesio pradžioje į jį dėl vairuotojo darbo kreipėsi G. D.. Tuo metu laisvo automobilio nebuvo, todėl rado pagal skelbimą automobilį „Iveko“ ir jį įsigijo. G. D. greitai turėjo baigtis Rusijos vizos galiojimas, todėl buvo planuota jį įdarbinti po naujos vizos gavimo. Kadangi iki vizos galiojimo pabaigos buvo likę dar apie 15 dienų, G. D. paprašė leisti jam nuvažiuoti vieną reisą, todėl 2017 m. liepos 22 d. G. D. išvyko su šiuo automobiliu į Rusiją. Liepos 21 d. paskambino buhalterei D. S. ir paprašė, kad ji įdarbintų G. D., o kai jis atvyks iš reiso jį paliuosotų, nes pas jį baigiasi Rusijos viza. D. S. įsakymu buvo paskirta atsakinga už dokumentacijos tvarkymą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą. Tik patikrinimo metu paaiškėjo, kad tuo metu G. D. nebuvo įdarbintas, o buvo įdarbintas po naujos Rusijos vizos gavimo (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Be paties J. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai: J. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 38); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 4 d. pagal gautą G. D. pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojai atliko UAB „G“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) patikrinimą. Gautame pranešime buvo nurodyta, kad G. D. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbdamas vairuotojo darbą UAB „G“ automobiliu „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežė įmonės užsakomuosius krovinius reisu Lietuvos Respublika-Rusijos Federacija. Už darbą jam buvo išmokėtas 300 eurų darbo užmokestis. Pasiskambinus į VSDFV skyrių, sužinojo, kad nebuvo įdarbintas. Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu J. B.. Kaip įrodymus dėl važiavimo nustatytu maršrutu pateikė automobilio „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo korteles. Įmonės vadovas J. B. informacijos patikrinimui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad G. D. skundžiamu laikotarpiu dirbo įmonės naudai. Informaciją dėl jo įdarbinimo perdavė įmonės darbuotojai D. D. S., kodėl G. D. nebuvo įdarbintas, vadovas pasakyti negalėjo. 2018 m. sausio 16 d., 11 val. įmonės darbuotoja D. D. S. informacijos patikrinimui VDI Vilniaus skyriui pateikė dokumentus dėl jos skyrimo atsakingu asmeniu ir pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad neperdavė Sodros skyriui informacijos apie darbuotojo darbo pradžią įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pažeidimo apgailestavo, motyvuodama sveikatos problemomis. UAB „G“ direktorius J. B. nepateikė papildomos dokumentacijos, įrodančios, kad administracinio nusižengimo byloje esančiu įgaliojimu, D. D. S. buvo pavesta sudaryti (pasirašyti) darbo sutartį su pareiškėju. Tyrimo metu nustatyta, kad J. B., būdamas UAB „G“ vadovu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent - nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2017 m. lapkričio 2 d. leido įmonėje dirbti G. D., nesudarė su juo darbo sutarties ir neužtikrino, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui (b. l. 39-40); liudytojo G. D. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. liepos 21 d. išvažiavo automobiliu „Iveko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Kauną pasikrauti, pasikrovęs kroviniu išvažiavo toliau maršrutu Lietuva-Estija-Rusija. Iš reiso grįžo 2017 m. liepos 31 d. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi J., už reisą gavo 300 eurų (b. l. 5); liudytojo G. D. pranešimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo, buvo reise maršrutu Lietuva-Latvija- Estija-Rusija. Jį žadėjo įdarbinti, tačiau neįdarbino. Turi darbo tahografus, pase atžymėti sienos kirtimai, telefone yra SMS susirašinėjimas su direktoriumi (b. l. 6); automobilio „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo kortelės, kurios patvirtina, kad G. D. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo reise Lietuvos Respublika-Rusijos Federacija; VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad G. D. UAB „G“ darbuotoju buvo nuo 2016 m. rugpjūčio 20 iki 2017 m. kovo 27 d. ir nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. (b. l. 8-9); UAB „G“ direktoriaus J. B. įgaliojimas Nr. IG14/03/20-1 „Dėl teisės pranešti VSDFV pranešimus apie bendrovėje apdraustųjų priėmimą, atleidimą bei SAM formas“, iš kurio matyti, kad D. S. nuo 2014 m. kovo 20 d. įgaliota būti atsakinga už bendrovės pranešimų teikimą VSDFV dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo bei kitų formų, dokumentų teikimą (b. l. 10); tyrimo metu apklaustos D. D. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 21 d. su G. D. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau dėl sveikatos problemų užmiršo pateikti duomenis Sodrai ir duomenis pateikė pavėluotai. Darbo užmokestis G. D. buvo išmokėtas. Tuo metu ji buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą ir išdarbinimą (b. l. 7); pirminio bylos nagrinėjimo metu teisme duoti D. D. S. parodymai, kad UAB „G“ ji dirba buhaltere, tuo metu buvo vasara, buvo išvažiavusi, jai paskambino direktorius dėl asmens įdarbinimo, atsakė, kad grįš pirmadienį ir viską padarys, tačiau pamiršo. Turėjo nuvažiuoti į darbą, paruošti darbo sutartį ir pranešti Sodrai. Savo klaidą ištaisė, pranešė Sodrai, asmeniui buvo sumokėtas atlyginimas. D. D. S. paaiškino, kad ji turi sudaryti darbo sutartį ir pateikti direktoriui, tačiau dėl darbuotojų priėmimo į darbą sprendžia direktorius. Protokole nurodytu laikotarpiu darbo sutartis su G. D. nebuvo sudaryta, po 2-3 mėnesių G. D. susitvarkė dokumentus ir vėl nuo spalio mėnesio atėjo pas juos dirbti (b. l. 26-28); Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje protokolas buvo surašytas D. S. grąžinta protokolą surašiusiai institucijai tyrimui atlikti (b. l. 31-33).

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą yra numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėtą straipsnį atsakomybėn traukiamas darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. DK 21 straipsnio 5 dalis numato, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Minėta nuostata suteikia galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Iš bylos medžiagoje esančio įgaliojimo matyti, kad UAB „G“ direktorius J. B. dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė fiziniam asmeniui – įmonės buhalterei D. D. S., t. y. perdavė jai įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kita vertus, byloje pateiktas įgaliojimas neleidžia teigti, kad jis apima ir darbo sutarčių su darbuotojais sudarymą. Atlikto papildomo tyrimo metu UAB „G“ direktorius J. B. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad D. D. S. atstovaudama darbdavį pati galėjo sudaryti sutartis su darbuotojais, teismo posėdyje vadinasi D. D. S. tokia teisė nebuvo suteikta. Pirminio bylos nagrinėjimo metu teisme apklausta D. D. S., parodė, kad įmonės direktorius J. B. pranešė jai apie ketinimą įdarbinti G. D., ji turėjo paruošti darbo sutartį ir pateikti direktoriui, tačiau pamiršo, nes tuo metu turėjo sveikatos problemų. Taip pat patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu sutartis su G. D. nebuvo sudaryta. Atitinkamai apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta ir Sodrai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. laikotarpiu G. D. atliko darbines funkcijas darbdavio UAB „G“ naudai, dirbo už iš anksto sutartą atlyginimą ir jį gavo, naudojo darbdavio suteiktą transporto priemonę, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta ir apie įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešta Sodrai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. B., būdamas UAB „G“, direktoriumi esant darbo sutarties požymiams leido G. D. dirbti nelegaliai. Teismo vertinimu, būtent J. B. yra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi būtent jis kaip įmonės vadovas turėjo pasirašyti darbo sutartį su G. D., tuo tarpu buhalterė D. D. S. buvo atsakinga tik už sutarties parengimą, bet ne už jos pasirašymą. J. B. leidęs G. D. dirbti neįsitikino, kad sutartis yra parengta, apie pažeidimus, susijusius su asmens įdarbinimu sužinojo tik vykstant VDI patikrinimui, kas patvirtina, jog J. B. nebuvo pakankamai rūpestingas ir netinkamai organizavo darbo santykius tarp įmonės ir G. D.. Esant nurodytoms aplinkybėms J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo vienas žmogus), tai, kad, pasak J. B., šiuo metu darbo santykiai su G. D. yra oficialūs, t. y. asmuo ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti savo pareigą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. B. prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama J. B. asmenybė – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą anksčiau nebuvo baustas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, J. B. teismo posėdyje nurodytas gaunamas pajamas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. B. paskyrus mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 18080004718. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė