Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2010-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-295-653/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-25
Bylos Nr.
2-295-653/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
O. M.
Suinteresuotas asmuo
A. Š., N. Š., S. Š., S. D., N. Z., O. Š.
Civilinė byla Nr. 2-295-653/10
VILNIAUS MIESTO TREČIASIS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

dalyvaujant vertėjai I. Paltanavičienei, pareiškėjai O. M., jos atstovui adv. M. Sadovničiui, suinteresuotiems asmenims A. Š., N. Š., S. Š., S. D., N. Z., O. Š., jos atstovei adv. V. G., Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui V. V.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kur suinteresuotais asmenimis įtraukti Vilniaus apskrities viršininko administracija, S. D., N. Z., A. Š., S. Š., N. Š., O. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (B.) Š. iki nacionalizacijos valdė 567,20 kv.m. ploto žemės sklypą I Naujininkų skg. (z/k. Prawy Nowošwiecki) (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. (V.) Š. iki nacionalizacijos valdė 0,2496 ha ploto žemės sklypą Baltojoje Vokėje skl. Nr. 81. Juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėja prašo nustatyti dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą pateikti papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra V. Š., mirusio 1998-03-13, teisių perėmėja pagal 1998-09-16 paveldėjimo teisės liudijimą. (duomenys neskelbtini)10-10 sprendimu V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 0,0581 ha. 2009-03-10 VAVA raštu informavo pareiškėją, siekiančią atkurti nuosavybės teises į likusį žemės sklypo plotą, kad pakartotinai išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pagal juos negalima nustatyti ar minėti sklypai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė V. Š.. 2009-04-07 VAVA pakartotinai informavo, kad pareiškėja turi pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad V. Š. nuosavybės teise valdė žemės sklypus ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Pareiškėja 2009 m. kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą dėl V. Š. priklausančio turto ir gavo papildomas pažymas (b.l. 13,14), kurios, pareiškėjo manymu, papildomai įrodo prašomus nustatyti faktus. Kadangi ankščiau VAVA buvo pripažinusi, jog pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti, o apie dokumentų trūkumus informavo pareiškėją tik 2009-04-07, todėl pareiškėja mano, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VAVA su pareiškimu sutiko iš dalies – nurodė, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl sutinka, kad jis būtų atnaujintas. Pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad V. Š. išpirkta sklypo dalis I Naujininkų skg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo 254 kv.m. 1936-09-25 pasižadėjimas parduoti 0,2496 ha žemės sklypą, esantį Baltojoje Vokėje, gali būti vertinamas tik kartu su papildomais paaiškinimais ir parodymais.

Suinteresuoti asmenys A. Š., S. Š., N. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo O. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į V. (B.) Š. nuosavybės teise priklausantį turtą buvo atkurtos, todėl netikslinga nustatinėti jau žinomus juridinius faktus. Pareiškėja turėjo galimybę laiku pateikti dokumentus, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Suinteresuotas asmuo S. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog juridinę reikšmę turtintis faktas neturi būti nustatomas, nes jis jau yra faktiškai nustatytas. Dėl termino atnaujinimo neprieštaravo.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo VAVA prašė pareiškimą tenkinti iš dalies, t.y. nustatyti, kad V. Š. nuosavybės teise valdė sklypo dalį I Naujininkų skg. 14, Vilniuje 254 kv.m., o ne 567,20 kv.m., kitoje dalyje prašo pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad atkūrimo procesas nėra užbaigtas, prašomas nustatyti faktas būtų pagrindas jį tęsti. Šiuo metu atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį turto. Į bylą yra įtraukti visi pretendentai dėl žemės grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos nustatyta, kad V. Š. 1991-12-06 kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. Š. turimą žemę (b.l. 164). Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui buvo pateikta 1998-10-13 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, 1933 m. Hipotekos skyriaus notaro pažyma, taip pat 1937 m. aktas Nr. 25-1933. Mirties liudijimas, gimimo liudijimas, archyvo pažyma (b.l. 154-155) patvirtina, kad V. Š. yra V. Š. sūnus. V. Š. mirė 1958-10-06, V. Š. mirė 1998-03-13. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad O. M. yra V. Š. įpėdinė pagal įstatymą (b.l. 151).

Iš byloje esančio 2000-10-10 VAVA sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 130) bei VAVA atstovo paaiškinimų nustatyta, kad minėtų pateiktų dokumentų pagrindu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į dalį V. Š. priklausančio turto - 2000-10-10 sprendimu V. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0581 ha žemės sklypą, esantį Pumpurų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001-03-13 sprendimu ir 2001-04-05 sprendimu L. Z. ir B. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus sklypus Nr. 138 (0,0606ha) ir Nr. 148 (0,0607 ha), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 112, 129).

Rašytiniai įrodymai - Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys, kur nurodytas žemės savininko V. Š. valdomos žemės kiekis (0,3079 ha) – b.l. 83, Valstybės išperkamos nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės pažyma, kurioje nurodyta, kad V. Š. priklausė 0,3079 ha žemės (b.l. 113), 2009-03-10 VAVA raštas, kuriame nurodyta, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos vadovaujantis 2000-09-15 pasiūlymu, kuriame nurodoma, kad dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti į V. Š. turėtos žemės bendro ploto 0,3079 ha – bei VAVA atstovo paaiškinimai, jog pareiškėjos nuosavybės teisės dar nėra visiškai atkurtos ir atkūrimo procesas į ginčo žemės sklypą būtų tęsiamas, nustačius valdymo nuosavybės teise faktą, įrodo, kad iki 2009 m. kovo mėn. VAVA buvo pripažinusi, jog pateiktų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teisės į 0,3079 ha žemės sklypų plotą. Buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį V. Š. priklausančio turto, o tęsti nuosavybė teisių atkūrimo procesą dėl likusios dalies VAVA atsisakė jau pasibaigus nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminui (pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. šie dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003-12-31). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisei pagrįsti ne dėl savo kaltės, o dėl VAVA priimamų sprendimų nenuoseklumo, todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir vadovaudamasis CK 1.117 str. 1 d., 3 d., 4 ., CPK 78 str., 578 str. šį terminą atnaujinti.

Pagal LR CPK 443 str. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai yra išvestiniai, jie neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. bei 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 12 p. reikalavimų, o archyviniai duomenys nėra pilnai išlikę. Iš to seka, kad pareiškėja negali neteismine tvarka gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. VAVA 2009 m. kovo mėn. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (b.l. 6-8) patvirtina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – jį nustačius, būtų tęsiamas nuosavybės teisų atkūrimas į likusį neatkurtą V. Š. turto dalį, todėl prašomi nustatyti faktai nustatytini teismine tvarka.

Lietuvos Aukščiausias teismas suformavo praktika, kad nagrinėjant bylą ne administracine, o teismine tvarka juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; įrodymus teismas tiria ir vertina, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausias teismas konstatavo, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas atitinkamos kategorijos bylose yra neišvengiamas. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (2005-03-02 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2005-03-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2005).

Pareiškėja nurodė, kad V. Š. įsigijo 0,2496 ha ploto žemės sklypą Baltojoje Vokėje skl. Nr. 81 1936 m. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. Š. ir V. L. pagrindu. Iš archyvo pažymos matyti, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šios sutarties sudarymą, nepilnai išlikusiose archyvuose nerasta (b.l. 14). Tačiau 1936-09-25 pasižadėjimas parduoti 0,2496 ha žemės sklypą, esantį Baltojoje Vokėje, nuosavybės teise priklausiusį V. L. (b.l. 15-23) bei minėtoje archyvo pažymoje nurodyti duomenys, jog dokumentų, patvirtinančių, kad minėtas asmuo 1936-1939 m. kreipėsi dėl užpardavimo sutarties, sudarytos su B. Š., nutraukimo, nerasta, duoda pagrindo manyti, jog minėta sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu V. Š. įsigijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Baltojoje Vokėje skl. Nr. 81. Tą papildomai patvirtina ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. iki nacionalizacijos valdė 0,2496 ha ploto žemės sklypą Baltojoje Vokėje skl. Nr. 81, tenkintinas.

Byloje esantis 1933-11-28 išrašas iš dokumento, sudaryto pas Vilniaus apygardos Hipotekos notarą (b.l. 158-159), 2009-04-22 archyvo pažyma (b.l. 13) bei 1933 m. situacijos planas (b.l. 73-74) patvirtina, kad 1933-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu B. Š. įsigijo iš A. G. amžinosios nuomos teisę į 567,20 kv.m. sklypą, esantį Prawy Novoswiecki skersgatvyje 14, Vilniuje, kuris priklausė nuosavybės teisėmis Vilniaus miestui. Sklypas buvo perduotas pirkėjui minėtu notariniu aktu. 1998 m. archyvo pažyma (b.l. 159) patvirtina, kad 492,2 kv. m. žemės sklypo nuomininkui B. Š. buvo leista šį sklypą išsipirkti; žemės sklypų išpirkimo dokumentų nepilnai išlikusiuose dokumentuose nerasta. Įvertinus minėtą pažymą bei teismui pateiktą mokėjimo už sklypo išpirkimą aktą (b.l. 11), kuriame nurodytos mokėtinos už neterminuotai išnuomoto žemės sklypo Nr. 2316 Prawy Nowoswiecki g. 14 dalies išpirkimą sumos, darytina išvada, kad B. Š. pasinaudojo tuo metu galiojančiuose teises aktuose numatyta teise išsipirkti iš valstybės neterminuotos nuomos teisėmis valdomą žemės sklypą ir šio sandorio šalys (Vilniaus miesto vadyba ir B. Š.) susitarė dėl išsipirkimo kainos ir skolos išdėstymo.

Minėtame akte nėra nurodyta V. Š. leista išsipirkti nuomojamo žemės sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausias teismas išaiškino, kad CPK nedraudžia žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo, liudytojų parodymais, kitais netiesioginiais įrodymais (c.b. 3K-3-120/99). Taigi, šiuo atveju išsipirkto žemės sklypo ploto dydis nustatytinas įvertinus byloje esančių netiesioginių rašytinų įrodymų bei liudytojų parodymų visumą.

Palyginus 1933 m. situacijos planą ir 1952 m. inventorizacijos metu užfiksuotą žemės sklypo planą (b.l. 73-76) matyti, kad B. Š. iki ir po nacionalizacijos valdė iš esmės vienodo ploto ir konfiguracijos žemės sklypus – apie 567 kv.m. Šis sklypas buvo naudojamas kaip namų valda, kur faktiškai ir gyveno V. Š.. Liudytojos J. P., gim. 1927 m., ir P. P., gim. 1939 m., gerai pažinojusios B. Š., nurodė, kad žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos, sklypas visada buvo aptvertas, B. Š. buvo turtingas žmogus, niekas jam pretenzijų dėl skolų nereiškė, B. Š. asmeniškai sakė, kad už visą žemę atsiskaitė „auksu“, labai skundėsi, kad valdžia atėmė žemę. Duomenų apie tai, kad B. Š. po žemės išsipirkimo valdė mažesnio ploto sklypą, kad mokėjo žemės nuomos mokestį valstybei už likusią neišpirktą sklypo dalį, byloje nėra. Vertinant mokesčių inspekcijos pranešimą apie mokėtiną žemės mokestį (b.l. 160), atsižvelgtina į tai, kad jis yra informacinio pobūdžio ir vėliau galėjo būti tikslinamas, iš jo nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu buvo nustatytas žemės sklypo plotas, neaišku ar į šį plotą įeina kiemas, daržas, žemė po pastatais, todėl šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios prieš kitus byloje esančius įrodymus ir nepaneigia juose nurodytų aplinkybių.

Kadangi, praėjus daugiau kaip septyniasdešimt metų nuo šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių, neišliko tiesioginių įrodymų apie V. Š. turėtą turtą, išlikusiuose dokumentuose yra nurodyti skirtingi V. Š. valdomo sklypo dydžiai, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog V. Š. 1937 m., išsipirko iš Vilniaus magistrato visą 567,20 kv.m. jo faktiškai iki ir po nacionalizacijos valdomą žemės sklypo plotą, kur buvo ir jo gyvenamoji vieta, esantį I Naujininkų skg. (z/k. Prawy Nowošwiecki) (duomenys neskelbtini), išsipirkimo sandorio pagrindu.

Papildomai pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad minėtus ginčo sklypus valdė ne V. Š., miręs 1985-10-06, o kitas asmuo, kurio vardas B., nėra. Dėl to vardo V. (B.) nežymus rašybos skirtumai neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes netikslumas sąlygotas skirtinga įvairių laikų rašyba bei vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą.

Iš pareiškėjo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 443 str. 6 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 258-270 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. M. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą papildomiems V. Š. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 567,20 kv.m. ploto žemės sklypą I Naujininkų skg. (z/k. Prawy Nowošwiecki) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2496 ha ploto žemės sklypą Baltojoje Vokėje skl. Nr. 81.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas tikslu atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą žemės sklypų dalį.

Priteisti iš pareiškėjos O. M. valstybės naudai 46,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Šiškina