- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- A-296-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03403-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (1.35Mr)7R-3402 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjui buvo skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija – 157,41 Eur per mėnesį, mokėtina nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Minėta kompensacija pareiškėjui nebuvo išmokėta 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais, todėl pareiškėjas patyrė įvairių sunkumų (pvz., turėjo badauti ir, norėdamas gauti pinigų maistui įsigyti, buvo priverstas parduoti savo automobilį).
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2022 m. birželio 17 d. prašymu, reikalaudamas atlyginti 2 900 Eur turtinę žalą dėl priverstinai parduoto automobilio ir 3 000 Eur neturtinę žalą dėl marinimo badu. Atsakovas Sprendime atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nevyko nei baudžiamasis, nei administracinis procesas, o buvo vykdoma viešojo administravimo procedūra, todėl nėra Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nurodytų sąlygų žalai atlyginti ne teismo tvarka.
2.3. Sprendimą priėmę Ministerijos tarnautojai akivaizdžiai neišmano Ministerijos tiesioginių įgaliojimų ir pagrindinių funkcijų, taip pat galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas 2022 m. birželio 17 d. prašymą pateikė kompetentingai institucijai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir šis prašymas nebuvo grąžintas pareiškėjui arba persiųstas kitai institucijai nagrinėti pagal kompetenciją. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo iš esmės ir objektyviai, tinkamai neapgynė pažeistų pareiškėjo pilietinių teisių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą; bylos dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asmuo gali kreiptis į Ministeriją tik dėl tos žalos, kuri atsirado baudžiamojo ar administracinio proceso srityje, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nurodė, kad ši žala kilo dėl VSDFV priimtų sprendimų – neišmokėti periodinės kompensacijos dėl netekto darbingumo ir nepateikti paaiškinimų į pareiškėjo paklausimus. Taigi, pareiškėjas patirtą žalą grindė neteisėtais institucijos veiksmais, atliktais viešojo administravimo srityje, tačiau Ministerijos kompetencijai nepriskirta spręsti tokios žalos atlyginimo klausimus.
3.2. Sprendime yra nurodyti jo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, dėl kurių pareiškėjo prašymas netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
3.3. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nenagrinėtinas teisme, nes Ministerija laiku priėmė Sprendimą, kuriuo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti žalą ne teismo tvarka, kurią, pareiškėjo teigimu, padarė VSDFV. Ministerija Sprendime netenkino šio prašymo, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Įstatymo 1–3 str., CK 6.263 ir 6.271 str.), pažymėjo, kad asmuo, manydamas, jog žala atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ne teismo tvarka neatlyginama ir tokių prašymų nagrinėjimas pagal Įstatymo nuostatas nėra priskirtas Ministerijai. Taigi, atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, veikė pagal savo kompetenciją ir nepažeidė Įstatymo nuostatų.
7. Teismas akcentavo, kad ta aplinkybė, jog pagal Įstatymo nuostatas Ministerija yra asignavimų žalai, atsiradusiai ir dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 str.), atlyginti valdytoja, nesuteikia teisės Ministerijai šią žalą asmenims atlyginti ne teismo tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėta ir tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį žala dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
8. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismui pripažinus Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Teismo vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi jokios įtakos bylos procesinei baigčiai, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.
III.
9. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą iš esmės išspręsti pareiškėjo 2022 m. birželio 17 d. prašyme keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta CK 6.271 straipsnyje dėl valstybės institucijos padarytos žalos atlyginimo, arba išspręsti klausimą kitu būdu taip, kad būtų tinkamai įgyvendinta pareiškėjo pažeistų pilietinių teisių ir laisvių gynyba žalų atlyginimo plotmėje, kurios dydis bendrai sudaro 5 900 Eur.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime bandė pateisinti akivaizdžiai neteisėtus atsakovo veiksmus ir tokiu būdu įteigti mintį, jog CK 6.271 straipsnio nuostatos nieko nereiškia ir dėl iškilusios problemos (t. y. neteisėtų VSDFV veiksmų) yra tik vienintelė galimybė – kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismas nepaisė įstatyme aiškiai reglamentuotos teisės dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų padarytos žalos kreiptis į Ministeriją su prašymu atlyginti tokią žalą ne teismo tvarka. Teismas skundžiamame sprendime akcentavo tik tas teisės nuostatų dalis, kurios yra palankios atsakovui, nepaisydamas to, kad įstatymas visiems galioja vienodai ir toks, koks yra visoje apimtyje. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja teisės aktams ir lygiateisiškumo principui, jis yra subjektyvus ir neatitinkantis protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie numatytą teismo posėdžio datą, ir tai yra grubus proceso teisės normų pažeidimas, papildomai suponuojantis teismo nekompetentingumą ir šališkumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1, 2 d. 2, 5, 7 ir 8 p.).
Atsiliepimas
11. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais bei tvirtina, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (1.35Mr)7R-3402 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas Sprendime pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ne teismo tvarka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (CK 6.271 str.), nes, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Ministerijai nėra priskirtas tokių prašymų nagrinėjimas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik tomis teisės nuostatų dalimis, kurios yra palankios atsakovui, ir nepasisakė dėl kitų ginčui aktualių teisės normų (pažeisti lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir kiti principai). Be to, pareiškėjo procesinės teisės buvo grubiai pažeistos, nes jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą.
15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Vėlesnėje šios teisės normos redakcijoje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1571 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) buvo pakeista šios bendrosios taisyklės formuluotė – pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad ši bendroji taisyklė nėra absoliuti, nes, nustačius atitinkamas procesines prielaidas, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamam ginčui aktualioje ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.
17. LVAT praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019).
18. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde (užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 8 d.) nepateikė prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nustatė skundo trūkumus (nesumokėtas žyminis mokestis) ir terminą šiems trūkumams pašalinti, bet nepasiūlė pareiškėjui pateikti nuomonę dėl galimybės administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo neišreiškė savo pozicijos dėl bylos proceso tvarkos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą turimą medžiagą, susijusią su skundžiamo sprendimo priėmimu; joje teismas nenustatė termino atsakovui pareikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nepateikė savo pozicijos dėl bylos proceso tvarkos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nusprendė, be kita ko, baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir pasiūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 15 d. 16.00 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi sudarė teisėjų kolegiją administracinei bylai nagrinėti ir skyrė administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 15 d. 16.00 val. (šioje nutartyje bylos nagrinėjimo tvarka nenurodyta). Teismo pranešimuose, kuriais ginčo šalys informuojamos apie paskirtą teismo posėdį, nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (nedalyvaujant šalims). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą rašytinio proceso tvarka ir procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. sausio 12 d. 15.30 val. (2022 m. gruodžio 15 d. nutartis). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2023 m. sausio 12 d. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos elektroninę kortelę, nenustatė kitų dokumentų (elektroninių dokumentų, kurių kopijų nėra popierinėje byloje), reikšmingų sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo tvarkos.
19. Teisėjų kolegija, ištyrusi nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje išvardytų procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y.: (i) pareiškėjas nepateikė prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir (ii) teismas nenustatė termino atsakovui pareikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.
20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proceso teisės normą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.