- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1429-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- E. D.
- Išvadą teikia
- Vilkaviškio rajono
pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė;
procesinių sprendimų kategorijos: 106.3; 122.2.
2011 m. liepos 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27-482/2011 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinės pavardės palikimo, turto padalinimo (institucija, teikianti išvadą - Vilkaviškio rajono sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2011-03-22 gautas ieškovo ieškinys atsakovei (b. l. 3-6) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinės pavardės palikimo ir turto padalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2011-04-04 nutartimi (b. l. 24) nustatė, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys – neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų specialiųjų turinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 382 str. 1 d. 3 p., jeigu sutuoktiniai turi vaikų, ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas. Dėl šios priežasties 2011-04-04 nutartimi ieškovui buvo nustatyti ieškinio trūkumai, nustatant jiems pašalinti 10 dienų terminą.
2011-04-13 gautas ieškovo pareiškimas (b. l. 26), kuriame jis nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą A. D., nes jai (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, bei priteisti išlaikymą nepilnamečiam M. D.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-04-19 nutartimi (b. l. 27) ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (laikė nepaduotu). Teismas sprendė, kad ieškovas nutartimi nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino, ieškovas negali atsisakyti to, kas priklauso nepilnamečiams vaikams, nepilnamečių vaikų tėvai tik uzufrukto teise valdo priteistas vaiko lėšas.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 31-32) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartį.
Ieškovas nurodo, kad ieškinio dalykas - tai ieškovo per teismą pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį subjektinę teisę, o būtent atsakovę. Tokiu būdu reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas, turi du adresatus - atsakovą ir teismą. Jeigu ieškovas mano, kad atsakovė subjektinės teisės - pareigos mokėti vaikams išlaikymą nepažeidė, atsakovas, formuluodamas įstatymo numatytą privalomą reikalavimą santuokos nutraukimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, savo poziciją atsakovės atžvilgiu išdėstė, todėl nutarties argumentas, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nepagrįstas, nes ieškovas įvykdė CPK 382 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. CPK 376 str. apibrėžia teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d., gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, tačiau tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Savo 2011-04-12 pareiškime dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo ieškovas 5 p. papildė ieškinio dalyką ir neprašė priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikams. Šis reikalavimas nebuvo įrašytas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovas mano, kad ieškinio trūkumas buvo pašalintas laiku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 3.59 straipsnyje numatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Santuokos nutraukimo bylose privalomąjį ieškinio turinį įtvirtina CPK 382 straipsnis. Pastarojo straipsnio 3 punkte numatyta, kad jeigu sutuoktiniai turi vaikų, teismui pateikiamame ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Taigi suformuluoti reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo yra ieškovo procesinė pareiga.
Iš kartu su ieškiniu pateiktų gimimo liudijimų kopijų matyti, kad šalims santuokoje gimė du vaikai, kurie ieškinio pateikimo metu buvo nepilnamečiai (A. D. gimė (duomenys neskelbtini), M. D. – (duomenys neskelbtini)). D. D. ieškinyje nepareiškė reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat nepateikė duomenų, kad vaikų išlaikymas yra nustatytas tėvų susitarimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti reikalavimą dėl vaikų išlaikymo. 2011 m. balandžio 13 d. apylinkės teisme gautame prareiškime ieškovas nurodė, jog atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą A. D., pastarajai (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės, bei reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui M. D.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti. Įstatyme nustatyta, kad asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai vykdo geruoju arba priverstiniu būdu (CK 3.192-3.194 straipsniai). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, o tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams. Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – tėvas) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turinčią motiną nuo jos vykdymo (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Be to, CK 3.185 straipsnyje numatytas tėvų ir vaikų turto atskyrimas. Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos. Tėvas ar motina, su kuria gyvena vaikai, uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą, tačiau uzufruktorius, nagrinėjamos bylos atveju – vaikų tėvas – be teisinio pagrindo negali mažinti vaikų turto (CK 3.190 straipsnis). Tai įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, jog ieškovas negali atsisakyti to, kas priklauso jo nepilnamečiams vaikams.
Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, paaiškėjus ieškinio trūkumams ir ieškovui nustatytu terminu jų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal jo turinį pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje. Apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, tačiau šis procesinis sprendimas pagal teisines pasekmes yra analogiškas nurodytam CPK 115 straipsnio 3 dalyje, t. y. nekliudo ieškovui kreiptis į teismą iš naujo, pateikiant tinkamai parengtą ieškinį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.