- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- eI-5325-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03211-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1374 (01467) (toliau – ir Sprendimas).Su Sprendimu nesutinka iš esmės šiais argumentais.Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis, tačiau dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atlyginimai negalėjo būti laiku mokami ir keli darbuotojai išėjo iš darbo. Pažymi, kad veiklai vykdyti ne visada reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius. Departamentas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės situacijos, turėjo vertinti faktinį darbuotojų darbą, o ne įmonės skolas valstybinėms institucijoms. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikiama vieša informacija nesuponuoja išvados dėl skolos darbuotojams, kadangi šie duomenys susiję tik su laiku nesumokėtais mokesčiais VSDFV. Be to, skola VSDFV visada buvo mažinama ir ne visada tolygiai didėdavo, todėl negalima teigti, kad bendrovės skola vis didėdavo. Tai patvirtina tiek www.rekvizitai.vz.lt vieši duomenys, tiek skolos apmokėjimo duomenys. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas užsieniečiams yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. Sąlygos įmonei turi turėti bent tris darbuotojus – Lietuvos Respublikos piliečius, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio pakeitimui, neliko. Reikalavimas darbuotojui mokėti darbo užmokestį ne mažesnį kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kas sudaro apie 1 544,00 Eur, apsunkina užsieniečių ūkinės-komercinės veiklos vykdymą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pilietis vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą gali mokėti daug mažesnį atlyginimą. Be to, Lietuvos Respublikos piliečiams nėra reikalavimo įmonėje turėti konkretų darbuotojų skaičių. Remiantis Įstatymo nuostatomis, užsieniečiai privalo formaliai laikytis sąlygų, kad būtų išduodamas/keičiamas leidimas laikinai gyventi nepriklausomai nuo to, ar tokių sąlygų laikymasis realiai naudingas verslui, ūkinei – komercinei veiklai vystyti. Tiek anksčiau galiojusi tiek dabar galiojanti Įstatymo redakcija (įpareigojimas, kad darbuotojai dirbtų visą darbo dieną; nustatytas mokamas atlyginimas; darbuotojų skaičius ir t. t.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, nes tokiu Įstatymo reguliavimu pažeidžiama sąžininga konkurencija tarp Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, apribojama asmens ūkinės veiklos laisvė bei iniciatyva, o valstybė, priėmusi Įstatymą, neremia visuomenei naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvų, priešingai, sukuria nepagrįstus formalumus, kurie nėra naudingi ūkinei-komercinei veiklai vystyti.
II
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl šio leidimo pakeitimo Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, kad pareiškėjas yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. spalio 19 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. 2016 m. gruodžio 2 d. Migracijos valdyba išdavė jam leidimą laikinai gyventi Nr. LT7400680, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 2 d.Migracijos departamento Kontrolės skyrius, siekdamas nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų dirba įdarbinti asmenys, o įmonė vykdo veiklą, 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą iki 2017 m. birželio 30 d. atvykti į Migracijos departamentą apklausai dėl įmonės. Pareiškėjas elektroniniu paštu informavo, kad nurodytu laiku negali atvykti, todėl jam buvo paskirtas susitikimas 2017 m. liepos 10 d., tačiau pareiškėjas į jį neatvyko. Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, paaiškinimus, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo.Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo.Pareiškėjas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nepaisė teisės aktų nustatyto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nesiėmė veiksmų, siekiant užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taigi, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sprendimo priėmimo metu turėjo 477,56 € skolą VSDFV įvertinta, atsižvelgiant į duomenų visumą, tačiau tai nesudarė pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, kurioje teismas pažymėjo, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Tiek ginčijamo Sprendimo metu, tiek šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta tik viena Lietuvos Respublikos pilietė ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Ginčijamu sprendimu panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo pirmasis toks leidimas, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti žinomi.Priimant Sprendimą, buvo vadovautasi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., kadangi pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII- 2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminuojantys ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą. Remiasi LVAT praktika, kurioje teismas yra konstatavęs, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (LVAT 2017-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017). LVAT yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014), tai pat, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (liet. pats savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. (LVAT 2017-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017-04- 20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Administracinėje byloje, inter alia (liet. be kita ko), nustatyta:
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. Migracijos valdybai asmeniškai pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, akcininkų sąrašą, balansą, trijų įmonės darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje bei kitus dokumentus. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Įmonė įregistruota 2014 m. spalio 3 d., įstatinio kapitalo dydis 45 000 Eur, veiklos tikslas – bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aprašymo, kurį parengė direktorė K. F., matyti, kad įmonė teikia šias paslaugas: aukščiausios kokybės vertimo raštu ir žodžiu paslaugos, garsinės ir vaizdinės medžiagos perkėlimas į tekstinį dokumentą, tekstų redagavimo paslaugos, galutinis suredaguoto teksto paruošimas publikavimui.UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, be kita ko, nurodyta, kad bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat šiais įstatais. Bendrovės veiklos tikslai – užsiimti tokia komercine – ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur, padalintas į 45 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 1 Eur. 2016 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi K. F. pardavė A. B. (pareiškėjui) 10 000 vnt. jai nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Vėliau pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjui pardavė dar 5 000 vnt. jai nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Taigi, iš viso pareiškėjas įsigijo 15 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Remiantis 2016 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo 3: F. M. (F. M.), O. K. ir pareiškėjas. Byloje pateiktos šios darbo sutartys:2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartis Nr. 4, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su V. P., kuri priimta vadybininkės – vertėjos pareigoms atlikti neterminuotam laikui nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. be išbandymo laikotarpio, nustatant 8 val. darbo dieną, 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitę, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. 2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartis Nr. 3, pagal kurią (duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su S. O., kuri priimta vadybininkės – konsultantės pareigoms atlikti neterminuotam laikui nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. be išbandymo laikotarpio, nustatant 8 val. darbo dieną, 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitę, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su L. S., kuris priimta vadybininko pareigoms atlikti neterminuotam laikui nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. be išbandymo laikotarpio, nustatant 8 val. darbo dieną, 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitę, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.Remiantis 2016 m. spalio 17 d. Sodros duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 asmenys, t. y. L. S., V. P., S. O. ir N. B. (N. B.).Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. Apie priimtą sprendimą informavo 2016 m. spalio 19 d. pranešimu Nr. (15/4-16)10K-41825, kuriame taip pat nurodė, kad sprendimas galioja iki 2017 m. sausio 19 d. Nepateikus pranešime nurodytų dokumentų iki minėtos datos, sprendimas netenka galios ir leidimo išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Įstatymo nustatyta tvarka. Migracijos valdyba 2016 m. gruodžio 2 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7400680, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 2 d. Remiantis 2017 m. balandžio 10 d. Sodros duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 darbuotojai, t. y. I. K. (I. K.), S. O., V. P. ir L. S. 2017 m. birželio 7 d. Sodros duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 darbuotojai, t. y. I. K., S. O., V. P., D. Z. ir pareiškėjas.Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. birželio 7 d. kvietimu Nr. (15/5-2)10K-24519 pakvietė pareiškėją iki 2017 m. birželio 30 d. asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau jis į apklausą neatvyko.Remiantis 2017 m. rugsėjo 11 d. Sodros duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2 darbuotojai, t. y. S. O. ir pareiškėjas, o skola VSDFV biudžetui buvo 477,56 Eur. Departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7400680, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 2 d. Sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvis ir vadovas yra A. B., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Taip pat konstatavo, kad A. B. neturi ilgalaikių ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas tik 2016 m. gruodžio 2 d.), taip pat neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1374 (01467) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14 punktą).
2. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9, 10 punktus), nes pareiškėjas užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-8 punktus). Tačiau taip pat nustatyta, kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas darbuotojų skaičius (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą). Vadinasi, ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje administracinėje byloje nėra: kad įmonėje dirbo mažiau negu 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, pripažįsta pats pareiškėjas savo skunde. Vadinasi, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertinus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kontekste. Todėl skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
3. Pareiškėjo argumentai dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų ydingumo (užsieniečių diskriminacijos, sąžiningos konkurencijos ribojimo) nėra pagrįsti, nes jos pritaikytos aibėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose nebuvo suabejota minėtų nuostatų neteisėtumu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.