Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

2020-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-351-853/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
A15.-351-853/2020
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00129-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Andželika Butkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. V.
Nukentėjusysis
I. A.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
Kategorijos

Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-351-853/2020 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00129-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.8.1; 16.9.10; 21.9.10 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

MažeikiaiTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. V., nukentėjusiajai I. A.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, pradinio išsilavinimo, nedirbančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto, turinčio neįgalumą, nedarbingas 50 procentų, nevedusio, bausto administracine tvarka, teisto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2020 m. gegužės 3 d. 19.00 val., Mažeikių m., Žagarėlės – Algirdo g. sankryžoje (X: 6244155.0; Y: 396130.0), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.24 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į sudėtus pastolius. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklausantis I. A., padaryta 400,00 Eur turtinė žala. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu T. V. paaiškino, kad visiškai pripažįsta padaręs nusižengimus, su viskuo sutinka. Atlygino nukentėjusiai padaryta 400,00 Eur žalą, t. y. suremontavo sugadintą automobilį. Nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. A. paaiškino, kad T. V. jai žalą atlygino ir ji neturi jam jokių pretenzijų. Automobilis priklauso jai ir jau registruotas jos vardu. Automobilis jau priklauso po santuokos nutraukimo padalinus turtą. Automobilį buvo davusi sūnui, o T. V. jai priklausantį automobilį vairavo be jos žinios ir leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 242 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kai nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 3000,00 Eur).

Konkrečiu atveju institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas, kaltino T. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji I. A. patyrė 400,00 Eur turtinę, t. y. mažiau nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3000,00 Eur), todėl T. V. veika iš ANK 426 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuotina į švelnesnę veiką, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

T. V. kaltė padarius administracinius nusižengimus yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu; tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės; bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 0120000231922, kurioje užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo; T. A. ir I. A. paaiškinimais; asmens blaivumo testų rezultatais, iš kurių matyti, jog antru neblaivumo nustatymo rezultatu T. V. nustatytas 1.24 promilių girtumas; administracinio sulaikymo protokolu; Į sulaikymo patalpą uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu; eismo įvykio vietos schema ir pridedamomis foto lentelėmis, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai; Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; VĮ Regitra duomenų bazės informacija apie transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo kopija, iš kurios matyti, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. A.; Sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo bei leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kuriais automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas teisėtai savininkei I. A.; administracinėn atsakomybėn traukiamo T. V. paaiškinimu, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat teismo posėdžio metu duotais administracinėn atsakomybėn traukiamojo ir nukentėjusios paaiškinimais; duomenimis apie T. V. baustumą ir teistumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti, kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Šioje byloje nustatyta, kad T. V. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tai patvirtino pats T. V., eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenis, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei užfiksuoti pėdsakai (aušinimo skysčio išsiliejimo pėdsakai) vedantys iš eismo įvykio vietos iki T. V. gyvenamosios vietos. Taip pat T. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo neblaivus tuo metu, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei sukėlęs eismo įvykį iš jo išvažiavo į namus.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (2019 m. rugsėjo 27 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį) (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį nusižengimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (T. V. suvokė, jog padarė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (automobilis), tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už nusižengimus), asmenybę (baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobauda yra galiojanti), į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad T. V. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir T. V. už nusižengimus skirtinos baudos, jų dydį nustatant straipsnių sankcijose numatytų šių nuobaudų minimumui.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis gali būti konfiskuotinas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal bylos duomenis, T. V. vairavo I. A. priklausančią transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į tai, jog T. V. transporto priemone pasinaudojo be jos savininkės, t. y. I. A. žinios, teismas sprendžia, jog už nusižengimus, numatytus 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę ir nekonfiskuoti teisės pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl I. A. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 ir 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

T. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį – 10,00 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą, be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, T. V. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti T. V., kad paskirtą baudą turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20114207333.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė