Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5258-535/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-12
Bylos Nr.: eI-5258-535/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03145-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Priešgaisrinės apsaugos
Advokatai: Vaidotas Sviderskis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-5258-535/2017Proceso Nr. 3-61-3-03145-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.2, 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovo atstovams Agnei Kraujalytei ir Egidijui Užolui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-08-21 įsakymą Nr. TE-202 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, kaip Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas netinkamai atliko pareigas. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, teigia, kad 2017-08-02 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-309 (toliau – ir Išvada) nurodytų tarnybinių pažeidimų aprašymas nesudaro būtinos tarnybinio nusižengimo sudėties, o pats tyrimas atliktas išimtinai formaliai, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai. Mano, kad tam tikri jam inkriminuojami pažeidimai, jeigu ir galėtų būti inkriminuojami, turėtų būti inkriminuojami visiems sudarytos viešųjų pirkimų komisijos nariams, o ne išimtinai jam.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), tikrindama jo tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodė, kad neįrodyta, jog jis padarė kokius nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir, kad jam šie pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai. Tarnybinio patikrinimo komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į VTEK išvadas, iš tarnybinio patikrinimo tyrimo išvados pažeidimą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo, pašalino, tačiau siūlomą tarnybinę nuobaudą - papeikimą paliko nepakeistą ir net nesvarstė nuobaudos švelninimo galimybės, kai dalis jam inkriminuotų pažeidimų nepasitvirtino.

Pareiškėjo teigimu, Komisija Išvadoje klaidingai nurodo faktines aplinkybes. Nei jis, nei visa viešųjų pirkimų komisija nevertino rinkos tyrimų pažymų, taip pat posėdžių metu nepritarė nei vienam iš galimų tiekėjų. Rinkos tyrimo pažymos yra reikalingos tam, kad būtų pagrįstos pirkimui skirtos lėšos, taigi viešųjų pirkimų komisija, įgaliota vykdyti šiuos konkrečius viešuosius pirkimus, turėjo pareigą analizuoti visus šiuos dokumentus.

Komisija netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas jo atžvilgiu. būsimų viešųjų pirkimų paruošiamasis procesas šiuo metu vis dar tebevyksta, derinama visa eilė procedūrų, veiksmų, rengiama dokumentacija, tam kad būtų galima pradėti Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos (toliau – BPC IC) programėlės ir 112 programėlės viešuosius pirkimus. VPĮ viešąjį pirkimą apibrėžia kaip, perkančiosios organizacijos atliekamą ir VPĮ reglamentuojamą prekių, paslaugų, ar darbų pirkimą, kurio tikslas - sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį (VPĮ 2 str. 32 d.). Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principai - bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo) turinio konkreti išraiška, todėl yra taikomi pirmiausia sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus. Akivaizdu, kad šiuo atveju jam inkriminuojamų VPĮ pažeidimų jis nepadarė, nes pirkimas nebuvo pradėtas, taip pat nebuvo sprendžiamas konkretaus tiekėjo pasirinkimo klausimas.

Pažymi, kad viešieji pirkimai, kurių pirmininku paskirtas jis, organizuojami siekiant įgyvendinti investicijų projekto „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos funkcionalumo išplėtimas ir modernizavimas” uždavinį „sukurti programėlę mobiliesiems įrenginiams su ,,Android” operacine sistema, skirtą saugiai ir standartizuotai priimti BPC IS pranešimų apie pagalbos poreikį duomenis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mobiliuosiuose įrenginiuose ir perduoti duomenis į BPC IS iš priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mobiliųjų įrenginių ir šios programėlės saugaus ryšio prieigą iš BPC IS”, taip pat siekiant įgyvendinti investicijų projekto „Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų prieinamumo kurtiesiems tobulinimas” tikslą ,,įgyvendinti kurčiųjų asmenų teisę išsikviesti skubią pagalbą gimtąją lietuvių gestų kalba”. Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) atlikti šiuos pirkimus įgaliojo Departamentą, tačiau visas dokumentacijas, pirkimo būdo parinkimą, analizes rengė būtent BPC darbuotojai ir specialistai ir iš visų šių Viešųjų pirkimų komisijos (toliau - Pirkimų komisija) posėdžių protokolų matyti, kad BPC specialistai teikė svarstyti vienokius ar kitokius su šiais pirkimais susijusius klausimus, argumentavo pateiktus pasiūlymus ir dokumentus, matyti, kad jis, kaip Pirkimų komisijos pirmininkas, nepriėmė nei vieno sprendimo išimtinai savo nuožiūra, ar pažeisdamas Išvadoje nurodytus teisės aktus. Sprendimai buvo priimti visos Pirkimų komisijos, jam neįtakojant, išklausius motyvus ir pagrindimus, kodėl vienoks ar kitoks sprendimas turėtų būti priimtas. Nei vienas Pirkimų komisijos narys nepasisakė apie tai, kad BPC specialistai blogai ar netinkamai parengė būsimo pirkimo dokumentus, taip pat kad netinkamai atliko analizę. Svarbu ir tai, kad tame pačiame Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamento (toliau – Komisijų darbo reglamentas) 3 p., kurio pažeidimu jis yra kaltinamas, numatyta, jog „Priimdama sprendimus Komisija yra savarankiška”. Tyrimo metu nebuvo įrodyta, kad jis, dalyvaudamas ir balsuodamas Komisijų posėdžių metu pažeidė nurodytus teisės aktus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija priimdama 2017-08-21 raštą dėl Išvados pakeitimo ir pašalindama 2 p. iš Išvados siūlymų, kuriame taip pat buvo numatytas Komisijos darbo reglamento 9.2 p. pažeidimas, konstatavo, kad jis šio pažeidimo nepadarė, tačiau vėliau visgi nusprendė, kad šį pažeidimą padarė. Svarbu ir tai, kad už šiame punkte nurodytus pažeidimus atsakomybė šiuo atveju taikoma išimtinai jam, nors Komisijų darbo reglamentai numato visos Pirkimų komisijos funkcijas, teises ir pareigas, taigi nustačius minėto reglamento pažeidimus, turėjo būti svarstomas klausimas dėl visos Pirkimų komisijos darbo vertinimo, tačiau šiuo atveju pažeidimai ir atsakomybė perkelti išimtinai jam.

Departamento viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Kontrolės aprašas) 39 p. pažeidimas buvo motyvuotas tuo, kad jis neužtikrino, kad vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų segtuve būtų visi su pirkimais susiję dokumentai. Pažymi, kad Kontrolės aprašo 39 p. norma, įtvirtina, kas turi būti vykdomo ir baigto viešojo pirkimo byloje, o ne pasirengimo vykdyti viešąjį pirkimą stadijoje. Svarbu ir tai, kad Departamentui pavaldi įstaiga BPC, teigdama įgaliojimą pirkimo procedūroms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiškos pirkimui. VPĮ 14 str. (redakcija, aktuali BPC programėlės ir 112 programėlės viešųjų pirkimų komisijų sudarymo laikotarpiu) numatė, kad ,,1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau - įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai forminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą - įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija”. Taigi VPĮ nenustatė pareigos BPC pateikti pirkimo iniciatoriaus paraiškos Departamentui, tačiau negalima teigti, kad tokio dokumento pats BPC neturėjo. Komisija šių aplinkybių nevertino ir netyrė. Tai reiškia, kad atliktas tyrimas yra neišsamus ir paremtas tik prielaidomis, o prielaidomis grįsti atsakomybę draudžia įstatymas.

VPĮ taip pat nenustato, kad nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai kiekvienos viešojo pirkimo komisijos sudarymo atveju turi būti pasirašomi iš naujo, todėl jie yra bendri visiems pirkimams ir yra laikomi bendrame segtuve. Kiekvienam pirkimui sudaroma atskira komisija, bet nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai nėra dubliuojami, tačiau negalima teigti kad šių dokumentų apskritai nėra. Svarbu ir tai, kad VPĮ 2 str. 21 p. nustato, jog ,,Pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai)”. Nagrinėjamu atveju, pirkimas nebuvo pradėtas (paskelbtas), taigi jam inkriminuotas pažeidimas prasilenkia su VPĮ nustatytu pirkimo dokumentų apibrėžimu, taip pat su Kontrolės aprašo 39 p. norma dėl kurios pažeidimo jis yra kaltinamas. Pažymi, kad Komisija viso tyrimo metu neprašė papildomų dokumentų, pažeidimo neanalizavo iš esmės, atliko tik formalias procedūras, dokumentus pažeidimo tyrimo komisijai pateikė kitas asmuo, o nurodžius, kad visi reikiami dokumentai yra, Komisija jų nevertino.

Atkreipia dėmesį, kad Išvadoje pati Komisija nurodo, kad iš surinktos informacijos nėra aišku, kas baigus BPC ir 112 programėlių viešąjį pirkimą turėtų atlikti pirkimų iniciatoriaus funkcijas, nes BPC ir 112 programėlių komisijos įgaliotos procedūras atlikti tik iki sutarties pasirašymo, o pirkimų iniciatoriaus šiuo atveju nėra, taip pat nėra aišku kieno įgaliojimus vykdo komisijos. Tačiau neatsižvelgdama į šiuos neaiškumus, visą atsakomybę perkėlė jam.

Departamento Administracinės valdybos vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.3 p. ir Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų (toliau – Skyriaus nuostatai) 7.3 p. ir 11.2 p. pažeidimai motyvuoti tuo, jog jis vizavo savo pavaldinio, Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. parengtus Pirkimų komisijų, kurių vienas iš narių yra jo brolis S. P., sudarymo įsakymus ir darbo reglamentus, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka komisijų vykdomų funkcijų bei apie šias aplinkybes neinformavo savo tiesioginio vadovo.

Nurodo, kad jam inkriminuojamų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų, atlikdamas savo pareigas nepadarė, tai patvirtino ir VTEK. Atlikdamas pavestas pareigas, laikėsi pareigybių instrukcijų, elgėsi tinkamai, racionaliai, adekvačiai susiklosčiusioms aplinkybėms bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Jam inkriminuoti pažeidimai motyvuoti Skyriaus nuostatų, pareigybinių instrukcijų pažeidimu, išskiriant pavienes jo pareigas, taip tarsi paneigiant kitas, numatytas tiek Skyriaus nuostatuose, tiek jo Pareigybės aprašyme. Mano, kad remiantis Išvada yra neabejotinai paneigiamas bendradarbiavimo principas, kuris yra ypač svarbus siekiant tinkamai ir sklandžiai pradėti viešųjų pirkimų, kuriuos atlikti yra įgaliotas Departamentas, procedūras. Akivaizdu, kad Išvadoje nurodytų pažeidimų argumentavimas prasilenkia su logika, nes remiantis išvados argumentais, bet koks dokumentų derinimo procesas, siekiant tinkamai pradėti viešojo pirkimo procedūras yra laikomas tarnybiniu nusižengimu, eliminuojant visos Pirkimų komisijos narių atsakomybę ir ją perkeliant vieninteliam asmeniui - jam.

Nesutinka, kad pažeidimai padaryti dėl aplaidumo. Nurodo, kad visi Pirkimų komisijos posėdžiai buvo organizuoti tinkamai, jie buvo protokoluojami, posėdžiuose balsavo visi Pirkimų komisijos nariai, visų Pirkimų komisijos narių nuomonės buvo išklausytos ir viskas yra užfiksuota posėdžių protokoluose. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog jis nesilaikė įstatymų ir Pirkimų komisijų veiklą organizavo netinkamai. Tarnybinio nusižengimo tyrime, jo kaltė nebuvo įrodinėjama, o konstatuota vien formaliai, nors tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.

Atkreipia dėmesį, kad anksčiau jo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminės atsakomybės priemonė, pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių Departamentui (pačioje išvadoje nurodyta, kad žalos Departamentui nepadaryta), jo tarnybinė veikla iki tarnybinio nusižengimo buvo vertinama teigiamai. Atsižvelgiant į tai, pažeidimai, jeigu ir buvo padaryti, turėtų būti vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos - papeikimo - paskyrimas yra akivaizdžiai per griežta nuobauda ir neatitinka jo asmenybės vertinimo, teisingumo ir proporcingumo principų, nuobaudos tikslų, todėl neproporcinga ir padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumui. Svarbu ir tai, jog iš tarnybinio nusižengimo sudėties pašalinus jo veiksmų kvalifikavimą pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 11 str. 1 d., Komisijų darbo reglamento 9.2 p. pažeidimus, taip pat sumažėjo ir tarnybinio nusižengimo apimtis, į ką skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta. Mano, kad paskirta nuobauda - papeikimas - yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad tarnybinis patikrinimas R. P. atžvilgiu buvo atliktas objektyviai ir išsamiai, įvertinus visas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, o paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

BPC IS ir 112 programėlių rinkos tyrimo pažymose nurodoma, kad žodžiu buvo apklaustos penkios įmonės, kurios visos pateikė preliminarias paslaugos suteikimo kainas. Komisijų posėdžių metu, kai buvo parenkamas pirkimo būdo nustatymas, buvo konstatuota, kad perkamos paslaugos tiekėjas turi gerai išmanyti BPC IS sistemą ir turėti reikiamų sričių specialistus. Šiuos reikalavimus, komisijos manymu, atitiko tik vienintelis tiekėjas UAB ,,Innoseven technologies“, t. y. įmonė, kuri yra viena iš penkių rinkos tyrimo metu apklaustų įmonių. Abiejų programėlių sukūrimo paslaugos tinkamais tiekėjais buvo atrinkta būtent ši įmonė, to nepagrindžiant faktiniais įrodymais. Pabrėžia ir tai, kad rinkos tyrimų metu apklaustos įmonės UAB „Atvira karta“ pateikta paslaugos kaina (185 000 – 235 000) buvo mažesnė už UAB ,,Innoseven technologies“ pateiktą pasiūlymą (180 000 – 250 000), tačiau komisijos posėdžio metu šio pasiūlymo atsisakymo motyvai nebuvo nenagrinėjami.

Informacija apie BPC IS programėlės sukūrimo pirkimą jau 2017-05-16 buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS). Pirkimų komisijai jau 2017-06-08 buvo pateikti UAB „NT Service“ klausimai. Atsakymų variantai į šiuos klausimus buvo svarstomi 2017-06-19 Pirkimų komisijos posėdžio metu. Pabrėžia tai, kad šio posėdžio metu galimiems paslaugos teikėjams atsakymai buvo grindžiami nesama analize, kuri tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai vertinimui nebuvo pateikta. Atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu balsavime dalyvavo ir posėdžio sekretorius, kuriam, remiantis komisijos nuostatais, ši teisė nesuteikta. R. P. šio pažeidimo nesustabdė.

VPĮ 7 str. 2 d. nustatyta, kad „pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą“. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie planuojamas pirkti programėles jau buvo patalpinta į CVP IS ir suinteresuotos įmonės galėjo teikti paklausimus perkamų prekių klausimais bei į tai, kad pirkimą atlikusi komisija posėdžių metu nagrinėjo pirkimo būdo nustatymą ir atsakymų įmonėms variantus, pirkimų procedūros jau buvo pradėtos.

R. P. yra Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas bei BPC IS programėlės ir 112 BPC programėlės Pirkimų komisijų pirmininkas, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, tiek kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, tiek kaip Pirkimų komisijų pirmininkas. Tik jis vienas turėjo įgaliojimus vadovauti vykdytoms pirkimų procedūroms, jas stabdyti, reikalauti paaiškinti ir esant reikalui nutraukti. Pritarimas netinkamoms rinkos tyrimo pažymoms ir sprendimų grindimas nesamo tyrimo informacija akivaizdžiai parodė R. P. aplaidų požiūrį į atliekamas funkcijas, kas užkirto kelią priimti tinkamus sprendimus.

Tarnybinio patikrinimo metu R. P. veiksmai buvo vertinami ne tik kaip viešųjų pirkimų komisijų pirmininko, bet kaip ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo, kuris remiantis pareigybės aprašymu ir Skyriaus nuostatais, privalėjo organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų vykdymą, atitinkantį VPĮ ir kitų teisės aktų, nustatančių viešuosius pirkimus, reikalavimus departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.

R. P. statuso išskirtinumas ir suteiktų įgaliojimų apimtys kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūras visos Lietuvos Respublikos mastu sudaro sąlygas reikalauti iš jo didesnės atsakomybės.

Išbraukus Išvados siūlymų 2 p., Komisija pripažino, kad R. P. nepažeidė Komisijos darbo reglamento 9.2 p. ta prasme, jog pripažinta, kad nepažeisti „kito teisės akto“, t. y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 d. reikalavimai. Išvados 3 p. nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 9.2 p., nes pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. reikalavimus.

Kadangi informacija apie planuojamas pirkti programėles jau buvo patalpinta į CVP IS, pirkimo procedūros jau buvo prasidėjusios. Vadovaujantis 2017-05-25 Vidaus reikalų ministro nurodymu Nr. 1VPR-16, D. V. tyrimų skyrius turi teisę atlikti viešųjų pirkimų dokumentų vertinimą. Tam, kad tinkamai atlikti šią funkciją ir teisingai įvertinti pateiktus dokumentus būtina, kad būtų pateikti visi viešųjų pirkimų dokumentai. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad viešųjų pirkimų segtuve nebuvo visų su pirkimais susijusių dokumentų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo reikalauta pirkimų komisijų narių pakartotinai pasirašinėti dokumentus. Buvo keliamas klausimas, kodėl yra netvarkingi pirkimų dokumentai.

Tarnybinio patikrinimo metu dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi į Pirkimų komisijų sekretorių, kuris ir pateikė viešųjų pirkimų dokumentų segtuvą. Pateiktame 2017-07-18 paaiškinime pats R. P. patvirtino, kad pirkimas jau yra vykdomas ir pirkimų dokumentų segtuve galėjo būti ne visi dokumentai, kad įsakymas dėl 112 komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo buvo, tik nebuvo atspausdintas iš dokumentų valdymo sistemos ir BPC teikdama įgaliojimą pirkimo procedūroms atlikti neteikė iniciatoriaus paraiškos.

Pabrėžia, kad R. P. buvo sudarytos tinkamos sąlygos pareikšti savo nuomonę ir pateikti savo veiksmus pagrindžiančius duomenis, tačiau to jis nedarė. Kodėl nebuvo užtikrinta, kad Pirkimų komisijų nariai būtų susipažinę su etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomąja priemone, kaip to reikalauja Komisijų darbo reglamentų 13 punktas, R. P. nenurodė. Dėl kokių priežasčių Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į nesamų analizių informaciją ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis, R. P. nepaaiškino.

Komisijai nebuvo pateikta iniciatoriaus paraiška. Nesant iniciatoriaus, nebus konkretaus asmens, kontroliuojančio pirkimus laimėjusios įmonės įsipareigojimų vykdymo ir gautų paslaugų atitikimo nustatytiems reikalavimams. Vadinasi nebūtų užtikrintas tinkamas valstybės lėšų panaudojimas (apie 500 000 Eur.). Visas šias aplinkybes turėjo kontroliuoti R. P..

Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija yra BPC, pateikusi įgaliojimus atlikti viešųjų pirkimų procedūras iki sutarties pasirašymo Departamentui. Tačiau Pirkimo komisijas sudarė Departamentas. Taigi nėra aišku, BPC ar Departamento nurodymus turi vykdyti Pirkimo komisijos. Iš pateiktos informacijos matyti, kad Pirkimų komisijos negalėjo atlikti savo funkcijų, nenustačius tikslios jų atskaitomybės.

Pirkimų komisijų sprendimus dėl netinkamo pareigų atlikimo patvirtina VPT 2017-07-27 raštas Nr. 4S-2358, kuriame nurodoma, kad VPT neturi pagrindo sutikti, kad programėlės būtų perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, Komisija nuodugniai išanalizavo jai pateiktus viešųjų pirkimų dokumentus. R. P. veiksmai buvo vertinami kaip Pirkimų komisijų pirmininko ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo. Šių funkcijų atlikimas yra išimtinai R. P. atsakomybė, t. y. kontroliuoti pirkimų dokumentų atitikį teisės aktų reikalavimams. BPC niekaip negalėjo prisidėti prie R. P. netinkamo funkcijų atlikimo. Nustatęs neatitikimus, R. P. privalėjo imtis visų reikiamų priemonių netikslumams pašalinti, tačiau to nedarė.

Pažeidimas buvo nustatytas dar pirminėse viešųjų pirkimų stadijose, todėl buvo užkirstas kelias netinkamai panaudoti valstybės lėšas ir sudaryti sąlygas pirkime dalyvauti tik vienam tiekėjui. Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas yra formalus pažeidimas, kuris nereikalauja pasekmių kilimo. Pareigybės aprašymo ir Komisijų darbo reglamentų nuostatų nevykdymas negali būti pripažįstamas bendro pobūdžio elgesio standartais, tai yra pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys R. P. pareiginių funkcijų atlikimą, teises, pareigas, atskaitomybę ir jos ribas. Būtent šių pareigų netinkamas atlikimas yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, R. P. pažeidimai negalėjo būti pripažįstami mažareikšmiais. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo pašalinimas nepanaikina R. P. tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo fakto. Šią aplinkybę taip pat pagrindžia VTEK 2017-08-17 rašte Nr. S-1846 esanti nuostata „R. P. netinkamas komisijų pirmininko pareigų vykdymas gali būti siejamas su aplaidumu“. Todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo apimtis, į tai, kad R. P. užima vadovaujančias pareigas, į pirkimo svarbą (programėlės padėtų neįgaliesiems pasikviesti pagalbą), pirkimo numatomą vertę (apie 500 000 Eur), paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovai – atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje keliamas ginčas dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017-07-04 pavedimu D. V. tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo, dalyvaujant BPC ir 112 programėlių Pirkimų komisijų veikloje.

Žemesnės instancijos teismas

D. V. tyrimų skyrius 2017-07-13 el. paštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąjį specialistą V. V. ir prašė atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su galimu Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. tarnybiniu nusižengimu atliekant BPC IS mobiliosios programėlės sukūrimo viešojo pirkimo komisijos pirmininko bei 112 programėlės ir jos sąsajos su BPC IS viešojo pirkimo komisijos pirmininko funkcijas.

V. V. pateikė atsakymus. Nurodė, kad BPC IS mobiliosios programėlės sukūrimo viešojo pirkimo komisijos ir 112 programėlės ir jos sąsajos su BPC IS viešojo pirkimo komisijos veiklose atlieka Pirkimo komisijos sekretoriaus funkcijas. Visi Pirkimų komisijų nariai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Pagal BPC IS mobiliosios programėlės sukūrimo viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentą, patvirtintą direktoriaus 2017-06-24 įsakymu Nr. 1-139, komisijos nariai turi susipažinti su Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomąja priemone, pateikė nuorodas kur ją galima rasti. Nurodė, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu dalyvavo informacijos svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose ir balsavo už pateiktus siūlymus. Paaiškino, kad Pirkimų komisijų nariai posėdžių metu išreiškia įvairią savo nuomonę ir balsuodami pareiškia pritaria ar ne suformuluotiems sprendimams. Jam buvo žinoma, kad komisijų pirmininkas R. P. ir komisijų narys S. P. yra giminaičiai. Kadangi užduoti klausimai tiesiogiai susiję su techninėmis sąlygomis, pasiūlymus atsakymams į UAB „NT Service“ užduotus klausimus (2017-06-19 protokolas Nr. 48-25) pateikė komisijos narys S. P..

R. P. 2017-07-17 pranešimu Nr. 6-289 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo informuotas apie tarnybinį tyrimą, jam pateikta su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi informacija, buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl galimo padaryto nusižengimo. Pareiškėjas su pranešimu susipažino pasirašytinai.

R. P. 2017-07-18 pateikė paaiškinimą. Nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuojamais pažeidimais. Paaiškino, kad vykdymas pirkimą, negalėjo įtakoti interesų konflikto, kadangi dirbdami, jis Departamente, o brolis – BPC ir dalyvaudami viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose atstovavo įstaigoms pavestų užduočių įgyvendinimo vykdymui, o ne privačius interesus. Kadangi pirkimas yra vykdomas, tai pirkimų dokumentų segtuve galėjo būti ne visi dokumentai. Kadangi pirkimas jau yra vykdomas, tai pirkimų dokumentų segtuve galėjo būti ne visi dokumentai. Departamentui pavaldi įstaiga, teikdama įgaliojimą pirkimo procedūroms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiškos pirkimui. Įsakymas dėl 112 programėlės ir jos sąsajos su BPC IS viešojo pirkimo komisijų sudarymo ir nuostatų patvirtinimo buvo, tik nebuvo atspausdintas iš dokumentų valdymo sistemos. VPĮ nereikalauja, kad nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai kiekvienos viešojo pirkimo komisijos sudarymo atveju turi būti pasirašomi iš naujo, todėl jie buvo kituose segtuvuose.

Komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2017-08-02 išvadą Nr. 6-309 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiūlė pripažinti, kad R. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti už jį tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Išvadoje konstatuota, kad R. P.: 1) būdamas BPC ir 112 programėlių Pirkimo komisijų pirmininku, posėdžių metu, nenusišalindamas nuo sprendimų priėmimo procedūrų ir kartu su savo broliu S. P. balsuodamas už jo brolio rengtų paslaugų funkcinių specifikacijų ir rinkos tyrimo pažymų pagrindu atrinktą paslaugų teikėją ir pirkimo būdo nustatymą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. esančią prievolę, 11 str. 1 d. esančią pareigą ir Komisijų darbo reglamentų 9.2. p. reikalavimą; 2) Pirkimų komisijų posėdžių metu, vertindamas rinkos tyrimų pažymose esančią informaciją ir pritardamas jose siūlomiems paslaugos teikėjams neatsižvelgdamas į tai, kad iš pažymose esančios informacijos nėra galimybės nustatyti, ar visiems galimiems paslaugos teikėjams, buvo pateikta vienoda informacija apie pirkimo objektą ir sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkimuose, bei balsuodamas už pateiktus siūlymus, remdamasis nepagrįsta informacija (atlikta analize), pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. reikalavimą ir Komisijų darbo reglamentų 3 p. nuostatas; 3) neužtikrindamas, kad Viešųjų pirkimų dokumentų segtuve būtų visi su pirkimais susiję dokumentai, netinkamai vykdė Pirkimų kontrolės aprašo 39 p. reikalavimus; 4) vizuodamas savo pavaldinio V. V. parengtus Pirkimų komisijų, kurių vienas iš narių yra jo brolis S. P., sudarymo įsakymus ir darbo reglamentus, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka Pirkimų komisijų vykdomų funkcijų bei apie šias aplinkybes neinformavęs savo tiesioginio vadovo, pažeidė Pareigybės aprašymo 7.3 p. reikalavimus; 5) atlikdamas pirmiau minėtas funkcijas, netinkamai vykdė Skyriaus nuostatų 7.3 p. numatytą skyriaus uždavinį ir 11.2 p. reikalavimą.

D. V. tyrimo skyrius 2017-08-02 raštu kreipėsi į VTEK ir pateikė jai Išvadą. VTEK, 2017-08-16 posėdyje susipažinusi su Išvada, 2017-08-17 raštu Nr. S-I846-(1.5) pateikė nuomonę, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įrodyta, kad R. P., einant Pirkimo komisijų pirmininko pareigas, dalyvaujant ir balsuojant Pirkimų komisijų posėdžių metu, kilo interesų konfliktas dėl tyrimo metu nagrinėtų aplinkybių.

Departamento direktorius 2017-08-21 patvirtino ,,2017 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 6-309 pakeitimą Nr. 6-326. Pakeitime nurodė, kad vykdydamas VTEK 2017-08-17 rašte Nr. S-I846-(1.5) nurodytą informaciją, išbraukia Išvados siūlymų 2 dalies punktą.

Departamento direktorius 2017-08-21 įsakymu Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas R. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir jam paskirta nuobauda.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 str. nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 str. 12 d. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977. Pagal Taisyklių 13 p. nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 str. 7 d. bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.

Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodyta, kad Departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas einantis R. P. pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. reikalavimus, Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Pirkimų kontrolės aprašo 39 p., Pareigybės aprašymo 7.3 p., Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p. reikalavimus.

VPĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Komisijų darbo reglamentų 3 p. nustatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Komisijų darbo reglamentų 9.2 p. nustatyta, kad komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Kontrolės aprašo 39 p. nustatyta, kad byloje, be kita ko, turi būti ši informacija: pirkimų iniciatoriaus prašymas (originalas), tiekėjų apklausos pažyma (jei apklausti keli tiekėjai), kiti susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, pirkimo sutarties patikrinimo, pratęsimo, nutraukimo kopijos ir panašūs dokumentai.

Pareigybės aprašymo 7.3 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas organizuoja ir kontroliuoja viešųjų pirkimų vykdymą, atitinkantį VPĮ ir kitų teisės aktų, nustatančių viešuosius pirkimus, reikalavimus departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.

Skyriaus nuostatų 7.3 p. nustatyta, kad vienas iš Viešųjų pirkimų skyriaus uždavinių yra nustatyta tvarka koordinuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų vykdymą departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.

Skyriaus nuostatų 11.2 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą.

Byloje nustatyta, kad Departamento direktoriaus įsakymais buvo sudarytos viešojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti BPC IS mobiliosios programėlės sukūrimo viešąjį pirkimą ir 112 programėlės ir jos sąsajos su BPC IS viešąjį pirkimą. Pirkimų komisijų pirmininku paskirtas R. P..

Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VPĮ 3 str. 1 d., Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Kontrolės aprašo 39 p., Pareigybės aprašymo 7.3 p., Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p.), aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ir Pirkimų komisijų pirmininkas, privalėjo kontroliuoti pirkimų dokumentų atitikį teisės aktų reikalavimams, nustatęs neatitikimus, imtis visų reikiamų priemonių netikslumams pašalinti, t. y. Pirkimų komisijų posėdžių metu, vertindamas rinkos tyrimų pažymose esančią informaciją ir pritardamas jose siūlomiems paslaugos teikėjams, turėjo atsižvelgti į tai, ar visiems galimiems paslaugos teikėjams, buvo pateikta vienoda informacija apie pirkimo objektą ir sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkimuose; balsuoti už pateiktus siūlymus, remdamasis tik pagrįsta informacija (atlikta analize); užtikrinti, kad pirkimų dokumentų segtuve būtų visi su pirkimais susiję dokumentai, nevizuoti dokumentų, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka Pirkimų komisijų vykdomų funkcijų ir apie šias aplinkybes informuoti savo tiesioginį vadovą.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su BPC IS mobiliosios programėlės sukūrimo ir 112 programėlės ir jos sąsajos su BPC IS viešaisiais pirkimais.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad R. P. eidamas Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo ir Pirkimų komisijų pirmininko pareigas, savo neveikimu, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, neužtikrino viešųjų pirkimų tikslų.

Iš byloje pateiktų BPC 112 programėlių komisijos 2017-06-02, 2017-06-21 ir 2017-06-19 protokolų turinio, matyti, kad posėdžių metu buvo aptariami pirkimo būdo nustatymo klausimai ir atsakymų į galimų paslaugos teikėjų pateiktus klausimus variantai. Komisijos posėdžių metu, nagrinėjant su pirkimais susijusius klausimus ir priimant sprendimus, balsavo komisijos pirmininkas, dalyvavę nariai bei sekretorius.

Tarnybinio patikrinimo medžiaga ir protokolų turinys patvirtina, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendiniai buvo priimami nesant parengtų atsakymų analizės duomenų ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų apie aptariamo pirkimo iniciatoriaus paraišką, todėl pagrįstai spręstina, kad nesant iniciatoriaus, nebus konkretaus asmens, kontroliuojančio pirkimus laimėjusios įmonės įsipareigojimų vykdymo ir gautų paslaugų atitikimo nustatytiems reikalavimams, taip neužtikrinant tinkamą valstybės lėšų panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. paaiškinime nurodė, kad Departamentui pavaldi įstaiga, teigdama įgaliojimą pirkimo procedūroms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiškos pirkimui. Skunde pareiškėjas teigia, kad paraiška turbūt yra BPC. Savo teiginius patvirtinančių įrodymų nei Komisijai, nei teismui pareiškėjas nepateikė. Darytina išvada, kad nesant iniciatoriaus paraiškos ir nenustačius tikslios atskaitomybės, Pirkimų komisijos negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad Komisija tyrimo metu turėjo teisę išsireikalauti dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėjui pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo laikytinas tinkamų sąlygų sudarymu pareikšti savo nuomonę ir pateikti savo veiksmus pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjas apsiribojo tik rašytiniu paaiškinimu, nepateikdamas išdėstytus argumentus patvirtinančių įrodymų. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nepaaiškino kodėl nebuvo užtikrinta, kad Pirkimų komisijų nariai būtų susipažinę su Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomąja priemone, kaip to reikalauja Komisijų darbo reglamentų 13 punktas, taip pat dėl kokių priežasčių Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į nesamų analizių informaciją ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis.

Komisijų darbo reglamentų 13 punktas įpareigoja pirkimų komisijos pirmininką, narius ir ekspertą prieš pradedant darbą susipažinti su Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomąja priemone. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomi dviejų programėlių pirkimai ir priimti du Komisijos darbo reglamentai, tačiau duomenų kad Pirkimo komisijų pirmininkas ir nariai prieš pradėdami darbą vienoje ir kitoje komisijoje susipažino su minėta priemone, pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė.

Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotus teiginius, kad R. P., kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ir Pirkimų komisijų pirmininkas, veikdamas pagal Skyriaus nuostatus, Pareigybės aprašymą ir Komisijų darbo reglamentus, būdamas asmeniškai atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus ir Pirkimų komisijų pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, kad viešieji pirkimai vyktų laikantis VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tuo pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. nuostatas, netinkamai atliko Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Kontrolės aprašo 39 p., Pareigybės aprašymo 7.3 p. ir Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p., reikalavimus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

Tačiau teismas pažymi, kad teisės aktų nuostatos reikalauja, skiriant tarnybines nuobaudas, visais atvejais atsižvelgti į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas neskiria tarnybinių nuobaudų pareigūnams, o gali spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo arba pakeitimo (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A552-2748/2012). Taigi, tarnybinės nuobaudos pakeitimas švelnesne, įvertinus nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, bei teisingumo ir protingumo kriterijus, yra tinkama pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo teisinė įvertinimo išraiška. Teismas pagal suformuotą LVAT praktiką paskirtą nuobaudą gali pakeisti švelnesne.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas vertina, kad Išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Vertinant pareiškėjo kaltę, svarbu atsižvelgti, kad jis tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Todėl pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo gali būti vertinama iš esmės kaip gera. Taigi, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė, todėl pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keičiama VTĮ 29 str. 3 d. 1 p. nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. P. 2017-09-08 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Vaidotu Sviderskiu. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme, grindžia 2017-09-15 ir 2017-11-28 mokėjimo nurodymais.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 817,60 Eur (I ketvirtis) ir 838,70 Eur (II ketvirtis).

Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 p., pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (2,5 x 817,60 Eur = 2 044 Eur).

Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą ir atstovavimo valandą teisme dydis yra 0,1, t. y. 83,87 Eur.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 8 p., teismas daro išvadą, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių įkainių dydžių.

Apskaičiuojant priteistinų išlaidų dydį šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis Civilinio proceso kodekso ir ABTĮ 40 str. 1 ir 5 dalimis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Kaip minėta, pareiškėjas nesutiko su ginčijamu įsakymu, teigė, kad jam paskirta neproporcinga nuobauda. Teismas pakeitė ginčijamą įsakymą, paskirdamas švelnesnę nuobaudą, kitoje dalyje skundą atmetė. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui apskaičiuota priteisti išlaidų suma 720 Eur, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai, dalinama iš dviejų ir priteistina 360 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-08-21 įsakymu Nr. TE-202 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 360 Eur R. P. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič