Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis savo vardu registruotoje įmonėje taksi vairuotoju, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2013-09-20 apie 23.55 val., viešoje vietoje, Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r. Kuršėnai, Vilniaus g. 45, kito asmens akivaizdoje, grasinimais ir įžūliu, t.y. neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent: prieidamas prie automobilio VW Sharan T03283, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam grasindamas: „tu sucha neatsiimsi pareiškimo - mirsi, ne be daug tau liko gyventi“, po to papurkšdamas V. B. į akis ašarinių dujų, tuo padarydamas jam akių vokų cheminius nudegimus, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to E. K., neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-09-09 13.30 val., neturėdamas leidimo įsigijo bei laikė revolverį Nr. 9640029130, kuris yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui „Alfa model 640“ šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro, „flobert“ šoviniais, taip pat neturėdamas leidimo įsigijo bei laikė šaudmenis 197 vnt., kurie yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai „flobert“ šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro sportiniams revolveriams bei minėtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis laikė namuose, adresu Daugėlių g. 63-4, Kuršėnai, Šiaulių r. iki 2013-09-09 13.30 val., kol policijos pareigūnai kratos metu juos rado.

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-09-21 apie 11.15 val., Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r. Kuršėnai, Vilniaus g. 45, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. B., o būtent, jis priėjo prie automobilio „VW Sharan T03283“, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam pasakė: „aš tave gyvą sukaposiu ir už tai atsėdėsiu“, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Viešosios tvarkos pažeidimas.

Apklaustas kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-09-20 d. apie 12 val. nakties išlipo iš savo automobilio ir nuėjo į tualetą. Eidamas pro nukentėjusiojo V. B. automobilį išgirdo įžeidžiančius žodžius „kada, padla, degsi?” Grįždamas iš tualeto išsitraukęs dujų balionėlį, priėjo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo automobilyje prasidaręs langą, ir taikėsi jam papurkšti dujų, tačiau pataikė į kaklą, tada jis gindamasis nukentėjusiajam pats purškė dujų ir nežiūrėjo, kur pataikė. V. B. papurškė dujų pro atidarytą savo automobilio langą, durelių jis neatidarė. Tada jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą, po to nuvažiavo į Kuršėnų ligoninę, nes jam buvo raudonas kaklas. Dėl jo pareiškimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo neskundė. Viešosios tvarkos jis nepažeidė. Iki to įvykio su V. B. nekonfliktavo, tik žino, kad jis jį klientams šmeižia. Dėl telefono būdelės, neturėjo tada pinigų, tai ir nenusipirko, nes būtent jam parduoti V. J. nepažadėjo. Žino, kad būdelę A. R. pirko, o vėliau sužinojo, kad jie trise nusipirko. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sodo namelio sudeginimo, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus įrodymų. Kardomoji priemonė dėl to įvykio jam buvo paskirta, tyrėja nurodė nebendrauti su V. B.. Kai ėjo į tualetą, girdėjo, kaip jis jį šmeižia, todėl prie jo priėjo, nepaisydamas draudimo.

Kaltinamojo E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta išdėstytais įrodymais:

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, yra bendradarbiai. 2013-09-20 d. atvažiavo į darbą Kuršėnuose laukti iškvietimų, nes dirba taksi, jis stovėjo su taksi automobiliu trečias, antras buvo V. M., o pirmas laukė E. K.. Rūkė ir sėdėjo savo automobilyje „Sharan”. E. K. priėjo pro jo automobilį ir kažkur dingo, bet staiga jis vėl atsirado ir papurškė jam į akis dujų ir pasakė, grasinančius žodžius, kad atsiimtų pareiškimą dėl sudeginto jo sodo namelio, nes buvo nurodęs, kad namelį sudegino E. K.. Įrodymų pritrūkus ikiteisminis tyrimas dėl namelio buvo nutrauktas. Iš V. J. trys bendradarbiai nusipirko telefono būdelę, kur jiems skambindavo klientai. E. K. tas nepatiko. Žinojo, kad E. K. irgi nori būdelę pirkti. V. J. nebuvo jokio skirtumo, kas iš jo pirks. Kai nusipirko, tada ir prasidėjo užpuldinėjimai. Iki namelio padegimo jokių konfliktų nebuvo. E. K. ir anksčiau yra jam sakęs, kad jis degs. Po namelio sudeginimo E. K. nepasirodė darbe dvi dienas. Kai E. K. ėjo pro jo automobilį, jis ketino užsidaryti langą, krūptelėjo, kai jį pamatė, o jis purškė dujas, tada atsidaręs dureles ėmė kviestis pagalbą, nes jam pasidarė bloga, perštėjo akis. Jis pats dujų balionėlio neturėjo ir kaltinamajam nepurškė dujų. V. M. suteikė pagalbą ir iškvietė greitąją bei policiją. Medikai jam išplovė akis, o į ligoninę jis važiuoti atsisakė. Policija nurodė rašyti pareiškimą. Kur dingo E. K., jis nematė. Visas įvykis truko apie pusvalandį. Jis automobilyje neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių, nes tokių panašių konfliktų jam nėra buvę. Per daugybę metų jo niekas nėra užpuolęs darbe. Jis E. K. bijo, jo bijo ir jo šeima, visi labai pergyvena, ką tik buvo sudegintas sodo namelis, visi yra įbauginti. Todėl neturtinę žalą įvertino 5000 Lt, nes negali ramiai miegoti, bijo dėl šeimos, net jo sūnų E. K. buvo užpuolęs. E. K. žino, kad jis yra neįgalus, jo sveikata labai sušlubavo, vartoja raminamuosius. Jis pirmas nėra išprovokavęs nė vieno konflikto. Kaltinamasis yra ūmaus būdo, piktas, jis jo vengdavo. Kai E. K. papurškė jam dujų, jis nieko nesakė, nes negalėjo ištarti nė žodžio. Turėjo ginklą, išduotą savigynai, bet jį iš jo buvo paėmę, kai bandė papirkti pareigūnus, dabar ginklas jam grąžintas.

Liudytojas V. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, kartu dirba. Jų santykių nežino. Dirba iš viso taksi Kuršėnuose apie 10 žmonių. Šiuo metu jis pats nebedirba. Jo vardu buvo registruotas numeris, kuriuo buvo galima išsikviesti taksi. Šį numerį 2013 m. lapkritį, jis pardavė A. R.. Už telefono numerį jam buvo paduoti rankpinigiai rugsėjo mėn., o lapkritį visai su juo atsiskaitė. Jam pačiam nebuvo skirtumo, kas pirks. Kaltinamasis irgi norėjo numerį pirkti, tai jis žinojo. Kiek žino, metėsi pirkti tą numerį A. R., V. M. ir V. B., bet gal tai tik gandai. Jis pardavė A. R., ne V.. Girdėjo kalbas, kad sudegė V. B. sodo namelis, girdėjo, kad pykstasi kaltinamasis su nukentėjusiuoju, tačiau gandų nerenka. Kuršėnuose taksisto darbas pavojingas, ir jis turėjo dujų balionėlį, nes visokių klientų būna, žino, jei tik turi leidimus, kai kurie taksistai ir ginklus vežiojasi. V. B. irgi turėjo leidimą ginklui ir ginklą.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs yra jo bendradarbiai. Stovėjo tą naktį Kuršėnų stotyje ir laukė iškvietimų. E. K. laukė prie telefono pirmas, jis dar su juo šnekučiavosi, po to E. K. nuėjo į tualetą. Jam grįžtant E. K. pamatė prie nukentėjusio automobilio ir pamatė kažkokį susimuistymą per savo mašinos veidrodėlį, nes sėdėjo savo automobilyje ir išgirdo V. B. sakant, kad jam E. K. papurškė dujų į akis. V. B. trynė savo akis. Iš V. B. telefono buvo iškviesta pagalba. Nukentėjęs pats nematė ir todėl negalėjo surinkti numerio. Ėmė plauti akis, nes V. B. vežiojosi vandens. Po to jis išvažiavo dirbti, o kai sugrįžo, rado greitąją, tada jau medikai nukentėjusiajam plovė akis. E. K. apsaugai vežiojosi dujų balionėlį. Po to įvykio kaltinamasis nuėjo į automobilį ir nuvažiavo. V. B. automobilio durelės nebuvo pradarytos. Jis praleido pora skambučių ir nuvažiavo dirbti. Jam toks elgesys pasirodė keistas, kad žmogus nemato nuo dujų, kad taip aiškinamasi santykius. Pats incidentas truko kelias sekundes, jokio triukšmo nebuvo. Darbas sutriko trumpam, nes padėjo V. B. plauti akis. Jis jokių grasinančių žodžių negirdėjo. Į kolegų tarpusavio nesutarimus nesigilino. Apsaugai vežiojasi dujų balionėlį, o ar V. B. vežiojosi, nežino. Kad V. B. turi ginklą, jis nežino

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugsėjo mėnesį, kažkurį tai vakarą jis dirbo automobiliu taksi vairuotoju, tada buvo Kuršėnų autobusų stotyje, stovėjo eilėje. Priešais jį tada stovėjo E. K., jis taip pat kaip ir V. M. dirba taksi vairuotoju. O už V. M. automobilio stovėjo kitas kolega - V. B.. Vienu metu V. M. su E. persimetė porą žodžių ir E. K. pasakė, kad eina į tualetą ir ėjo link tualetų, šaligatviu. Vytautas tada buvo savo automobilyje, tada jau buvo pilnai sutemę, kiek buvo valandų, nežino. Tada V. M. sėdėjo taip pat automobilyje, jo automobilio langai buvo uždaryti. E. nuėjus, maždaug už 3-4 minučių jis išgirdo balsus. Pasižiūrėjo per automobilio veidrodį, tada pamatė, kaip E. susimuistė, jis tada stovėjo prie V. automobilio, kažkokių smūgių nematė. Kas ten įvyko, jis nespėjo pamatyti. Netrukus, po kelių akimirkų, išgirdo, kaip V. šaukė „pripurškė dujų“, tada V. M. išlipo iš automobilio ir ėjo žiūrėti, kas dedasi. E. tuo metu buvo prie savo automobilio. Iš situacijos suprato, kad E. į akis dujų pripurškė V., nors E. rankose dujų balionėlio nematė, E. buvo ankščiau pasigyręs, kad tokių turi. Kai V. M. priėjo prie V., pamatė, kad jam labai ašaroja akys, V. B. nebegalėdamas matyti jo paprašė, kad kviestų greitąją ir policiją, tą jis ir padarė, tačiau telefonu kalbėjo pats V.. Kas įvyko aiškintis nebandė, tuo metu padėjo V.. Jam buvo žinoma, kad V. su E. konfliktuoja, bei kad konfliktų priežastis yra telefonų aparatų įsigijimas. Kai tik V. M. išlipo iš automobilio, E. pasišalino. Jam tikrai nebuvo į akis pripurkštą dujų, nes jeigu jam būtų papurkšta dujų, E. K. nebūtų galėjęs vairuoti. Pas V. jis niekad ankščiau jokio dujų balionėlio nematė, ir tą dieną taip pat nematė. Jis asmeniškai negirdėjo, kad E. V. grasintu fiziniu smurtu, ar nužudymu. Tačiau tokias kalbas girdėjo iš Vytauto (1 t., 27-28 b. l.). Papildomos apklausos metu liudytojas V. M. parodė, kad nuo to momento, kai jis per savo automobilio veidrodėlį pamatė kaip E. K. priėjo prie V. B. automobilio, iki kol jis grįžo į savo darbą, po to kai jis V. papurškė dujų, tai yra galėjo pradėti dirbti, praėjo maždaug apie 10 minučių. V. automobilis stovėjo už V. M., todėl prie jo pribėgti V. M. reikėjo kelių akimirkų, o paskui, pamatęs, kad V. į akis yra pripurkštą dujų, jam pradėjo teikti pagalbą. Su V. turėtu vandeniu bandė plauti akis. V. padėjo surinkti numerį 112, kad jis išsikviestų pagalbą. Tą minutę niekas daugiau į pagalbą neatėjo, nes nieko aplinkui nebuvo. E. tada skubiai išvažiavo, jis tada stovėjo priešais V. M.. Kadangi tuo metu V. buvo blogai, jis praleido keletą iškvietimų, gal du, vykti pas klientus, tiksliau neatsiliepė į taksofono skambučius. Praplovus akis ir kai V. pagerėjo, V. M. atsiliepė ir išvyko pas klientus. V. paliko laukti greitosios ir policijos. Atgal į autobusų stotį grįžo maždaug po 10 minučių. Tada dar teberado stovintį greitosios pagalbos automobilį, V. dar tebebuvo suteikiama pagalba. Tada, kai išlipęs iš automobilio ir skubiai priėjęs prie V., pamatė kolegą rankomis užsiėmusi veidą bei jį bešaukianti, jis pasijuto nejaukiai, jį šokiravo toks E. elgesys, jam tai buvo netikėta. Tada dėl minėtų priežasčių trumpam apie 10 minučių buvo sutrikdytas jo darbo ritmas, neatsiliepė į klientus skambučius, o teikė Vytautui pagalbą (1t., 29-30 b. l.). Liudytojas V. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir tada, ir dabar, juos patvirtina, išskyrus žodžius „jis pasijuto nejaukiai, jį šokiravo toks E. elgesys, jam tai buvo netikėta“, nes mano, kad jis sakė ne taip kaip buvo užrašyta tyrėjos.

Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Taksi darbuotojai konfliktavo dėl telefono būdelės. Jam yra tekę važiuoti taksi su nukentėjusiuoju, tai jis ne sykį jam pasakojo apie kaltinamąjį vis tas pačias istorijas, kad kaltinamasis yra teistas, kad jis tik apgaudinėja žmones, kad jei važiuos su kaltinamuoju, gali grįžti visai be piniginės. Jis rūkė Kuršėnų stotyje, kai įvyko incidentas tarp jų prieš dvi savaites. V. B. pasikvietė kaltinamąjį į automobilį, po to kaltinamasis išlipo iš jo automobilio jau gavęs dujų. Tą įvykį jis pats asmeniškai stebėjo, stovėdamas ant kelkraščio. Su E. K. namo taksi yra važiavęs kokius 5-6 kartus.

V. B. 2013-09-20 protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2013-09-20 apie 23.55 val., Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r., Kuršėnai, Vilniaus g. 45, E. K. priėjo prie V. B. automobilio VW Sharan, valst. Nr. T03283, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam grasindamas: „tu suka neatsiimsi pareiškimo - mirsi, nebe daug tau liko gyventi“, po to papurškė V. B. į akis ašarinių dujų (1t., 1 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos esančios Šiaulių r. Kuršėnuose, adresu Vilniaus g. 45 apžiūra (1 t., 11-14 b. l.).

Teismo medicinos 2013-10-31 specialisto išvadoje Nr.1557/13(04) nustatyta, kad V. B. padaryti sužalojimai: akių vokų cheminiai nudegimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje chemine medžiaga paveikus akis. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 36 b. l.).

Iš Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-10-23 rašto Nr. (6.8)-l-1126 matyti, kad 2013-09-20 23.54 val. į Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinę paskambino privatus asmuo ir pranešė, kad Kuršėnų autobusų stotyje V. B. papurkšta į akis dujų. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad dėl į akis papurkštų dujų V. B. blogai mato, skauda abi akis. Akys, vokai stipriai paraudę. Suteikus pirmąją medicininę pagalbą V. B. buvo pasiūlyta vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. E. K. į Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė (1 t., 38 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kokie kiti asmenys. Kaltinamojo veika laikoma sutrikdžiusia visuomenės rimtį arba tvarką tuomet, kai kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat turi numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir turi šių padarinių norėti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-03-19 nutartis byloje Nr. 2K-160/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad kaltinamojo E. K. nusikalstama veika, tai yra įžūlus elgesys, papurškiant nukentėjusiajam V. B. dujų, padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, kas sutrikdė visuomenės rimtį, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamojo E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš dalies įrodo jo paties teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose, jis pavirtina, jog 2013-09-20 d. apie 12 val. viešoje vietoje Kuršėnų miesto autobusų stotyje, nakties metu priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio purškė dujas nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis nurodė, kad V. B. jam pirmas dujas purškė į veidą, o jis besigindamas skubiai išsitraukė savo dujų balionėlį ir papurškė atgal. Kaltinamasis pateikė teismui dokumentus patvirtinančius kad kreipėsi į policijos įstaigą dėl nukentėjusiojo elgesio, tačiau dėl jo pareiškimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. E. K. tokio sprendimo neskundė, tokių būdu nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise į gynybą. Kaltinamasis neneigia aplinkybės, jog tarp jo ir nukentėjusiojo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, patvirtina, kad nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje ir jis pats priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir tuo metu nukentėjusysis pirmas jam papurškė dujų, dėl ko jis gindamasis purškė dujų atgal. Iš bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo duotų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog dujų purškimo aplinkybės kiekviena iš šalių nurodo skirtingai. Nukentėjusysis neigia išvis turėjęs ir purškęs dujų kaltinamajam. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naktį Kuršėnų stotyje E. K. grįžtant iš tualeto, pamatė prie V. B. automobilio susimuistymą, kas tiksliai įvyko nespėjo pamatyti, tačiau išgirdo V. B. sakant, kad jam E. K. papurškė dujų į akis. Po įvykio E. K. iš įvykio vietos išvažiavo. Tuo tarpu liudytojas V. P. parodė, kad Kuršėnų stotyje, kai įvyko incidentas, V. B. pasikvietė kaltinamąjį į automobilį, po to kaltinamasis išlipo iš jo automobilio jau gavęs dujų. Šios aplinkybės nepatvirtina nei kaltinamasis E. K., nei nukentėjusysis V. B., nei liudytojas V. J.. Tokie liudytojo parodymai dėl V. K. įlipimo į nukentėjusiojo automobilį ir išlipimo iš jo „gavus“ dujų, vertintini kritiškai ir jais teismas nesiremia vertinant kaltinamojo kaltę. Tačiau akivaizdu, kad dėl įvykusio incidento buvo sutrikdyta viešoji rimtis, įvykį matė ir pašaliniai asmenys, liudytojai V. M. ir V. P.. Taip pat buvo sutrikdytas taksi darbas, nes V. M. neišvyko pagal du gautus iškvietimus, kol suteikinėjo nukentėjusiajam pagalbą.

Teismas vertindamas kaltinamojo kaltę vadovaujasi tiesioginiais byloje esančiais įrodymais Nukentėjusiojo V. B., bei liudytojo V. J. parodymais, teismo medicinos 2013-10-31 specialisto išvada Nr.1557/13(04). Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-10-23 raštu Nr. (6.8)-l-1126, kas patvirtina, jog įvykio metu dėl kaltinamojo tiesioginių neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant kaltinamojo elgesį įvykio metu laikytina, jog kaltinamasis nebuvo atsidūręs būtinosios ginties situacijoje. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija, net jei ji kilo dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamasis žinodamas, jog jo ir nukentėjusiojo santykiai konfliktiški nesiekė išvengti konfliktinės situacijos, o pats priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, kuriame jis sėdėjo. Kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis pirmas papurškė dujų kaltinamajam į veidą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl nelaikytina, kad buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Ši aplinkybė nustatyta iš nukentėjusiojo V. B., liudytojo V. J., 2013-10-23 Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. 6.8 -1-1126.

Kaltinamojo E. K. nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r. Kuršėnai, Vilniaus g. 45, kito asmens akivaizdoje, grasinimais ir įžūliu, t.y. neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent: prieinant prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam grasinant: „tu sucha neatsiimsi pareiškimo - mirsi, ne be daug tau liko gyventi“, po to papurškiant V. B. į akis ašarinių dujų, tuo padarant jam akių vokų cheminius nudegimus, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant visuomenės rimtį, Kuršėnų miesto autobusų stoties teritorijoje, įvykį matant pašaliniams asmenims – liudytojams. Nusikalstama veika sukėlė neigiamas pasekmes - įvykio vietoje kilo triukšmas, į ką atkreipė dėmesį liudytojai V. M. ir V. J., į įvykio vietą padėti nukentėjusiajam atskubėjo liudytojas V. M., nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į įvykio vietą buvo kviečiami medikai ir policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamasis E. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Grasinimas nužudyti žmogų.

Apklaustas kaltinamasis E. K. paaiškino, kad dėl grasinimo nužudyti neprisipažįsta, nes jo nebuvo įvykio vietoje, niekas tų žodžių neužfiksavo.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, yra bendradarbiai. 2013-09-21 d. vėl atvažiavo dirbti į Kuršėnų stotį, buvo sekmadienis, 10 valanda ryto, atsistojo už E. K. automobilio. E. K. automobilio langas buvo praviras. E. K. kažką bagažinėje krapštėsi, ir jam pasakė: „aš geriau atsėdėsiu, bet tave gyvą sukaposiu“. Jis yra sakęs, kad yra sėdėjęs ir nieko nebijo. Niekas iš aplinkinių negirdėjo jo pasakytų žodžių.

V. B. 2013-09-21 protokole-pareiškime užfiksuota, kad E. K. 2013-09-21 apie 11.15 val., Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r. Kuršėnai, Vilniaus g. 45, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. B., o būtent, jis priėjo prie automobilio VW Sharan, valst. Nr. T03283, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam pasakė: „aš tave gyvą sukaposiu ir už tai atsėdėsiu“, dėl ko V. B. išsigando ir mano, kad E. K. grasinimai realūs (1t., 2 b. l.).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. E. K. kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis 2013-09-21 apie 11.15 val., Kuršėnų miesto autobusų stotyje, esančioje adresu Šiaulių r. Kuršėnai, Vilniaus g. 45, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. B., o būtent, jis priėjo prie automobilio „VW Sharan T03283“, kuriame sėdėjo nukentėjusysis V. B., ir jam pasakė: „aš tave gyvą sukaposiu ir už tai atsėdėsiu“, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis V. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grasinamo pobūdžio žodžius kaltinamasis jam pasakė esant vienam, aplink pašalinių asmenų nebuvo ir niekas kitas šių grasinimų negirdėjo ir patvirtinti negali. Pats kaltinamasis nurodo, kad tuo metu įvykio vietoje nebuvo ir nukentėjusysis jį šmeižia. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad šalys konfliktuoja tarpusavyje. Tačiau tai nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl išsakyto realaus grasinimo nukentėjusiojo atžvilgiu, duodančiu pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai kaltinamojo E. K. kaltės įrodymų, kad jis dalyvavo nusikaltime dėl grasinimo nužudyti, todėl E. K. išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis

Kaltinamojo E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, įrodyta išdėstytais įrodymais:

Kaltinamasis E. K. apklaustas teisme parodė, kad kaltu prisipažįsta, ginklą pirko iš nepažįstamo jaunuolio, tai revolveris, 6 mm kalibro, nenunešė jo į policiją įregistruoti, turėjo jam šovinių, o ginklas buvo rastas per kratą. Dirba taksi vairuotoju, darbas gana pavojingas, būna incidentų, todėl apsaugai taksi vairuotojai turi dujų balionėlius ir jis jį turėjo.

2013-09-09 kratos protokole užfiksuota, kad kratos pas E. K. metu, adresu Daugelių g. 63-4, Kuršėnai, Šiaulių r., rasta ir paimta: iš virtuvės-svetainės patalpoje 1 vnt. popierinė juodos spalvos dėžutė su 1 vnt. šaunamuoju ginklu - revolveriu „ALFA“, modelis 640 Nr. 9640029130 su ginklo būgne užtaisytais 9 vnt. šovinių, 1 vnt. juodos spalvos plastikinė dėžutė „Sellior &bellot“ su melsvos spalvos etikete ir joje esančiais 92 vnt. šovinių, 1 vnt. juodos spalvos plastikinė dėžutė su violetinės spalvos etikete „Sellior &bellot“ ir joje esančiais 106 vnt. šovinių. Daiktai paimti iš medinės spintelės miegamojo kambario kampe (1 t., 53-55 b. l.).

2013-10-14 apžiūros protokolais, apžiūrėti kratos metu paimti 92 šoviniai ir 96 šoviniai ir 9 šoviniai (1 t., 85-89, 90-94, 95-98 b. l.).

2013-10-14 apžiūros protokolu, apžiūrėtas kratos metu paimtas revolveris (99-102 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2013-11-04 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1055 nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris Nr. 9640029130 yra pramoninės gamybos, 6mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, Alfa model 640 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „flobert“ šoviniais. Tirti pateikti 197 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai „flobert“ šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro sportiniams revolveriams (1 t., 107-109 b. l.).

Specialistas V. K. parodė, kad specialisto išvadoje Nr. 40-25IS1-1055 aprašyti ir ištirti pramoninės gamybos, 6 mm kalibro „flobert“ šoviniai yra sportiniai šoviniai, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J. Pagal 2010 m. lapkričio 18 d. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą 6 mm Alfa 640 revolveriai, o taip pat 6 mm „flobert“ šoviniai yra priskiriami prie C kategorijos ginklų, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5J iki 7,5 J (1 t.,113 b. l.).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį bei šovinius įsigijo iš nepažįstamo vaikino 2013 m. pavasarį ir laikė savo namuose. Nežinojo, ar ginklui reikalingas leidimas, pasidomėjęs sužinojo, kad dėl ginklo turi kreiptis į policijos įstaigą. Nespėjo ginklo legalizuoti. Kaltinamasis ginklą įgijo iš nepažįstamo asmens, neturinčio licencijos verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 (Nr. XI-1146, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7261 (2010-12-04) redakcija įsigaliojusi 2011-03-01) 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus, t.y. leidimo įsigyti ginklą. Kaltinamojo veika nelaikytina mažareikšme atsižvelgiant į šaunamojo ginklo ir laikytų šovinių kiekį. Vertinant kaltinamojo kaltę dėl neturint leidimo šaunamojo ginklo bei šaudmenų įsigijimo ir laikymo teismas remiasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų: paties kaltinamojo E. K. prisipažinimu, 2013-09-09 kratos protokolu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2013-11-04 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1055, specialistas V. K. apklausa dėl specialisto išvados Nr. 40-25IS1-1055, daiktų apžiūros protokolais, visuma, todėl konstatuotina, kad E. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis).

E. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3-4 d.), laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas išnykęs (1 t., 141-148 b. l.). apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (1t., 123 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 132-140 b. l.), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta (1t., 126 b. l.), į psichikos sveikatos centro pacientų registrus neįrašytas (1 t., 128, 130 b. l.), E. K. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų kas, remiantis BK 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje skirtina laisvės apribojimo bausmė. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.). E. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę žemiau sankcijoje nustatyto vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, prieš tai ją pakeitus remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintina su laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, tai yra, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog E. K. po šių nusikalstamų veikų padarymo, turimais duomenimis, daugiau nėra įvykdęs jokių nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą minimaliam terminui, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nemokami darbai ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktiniai įrodymai: revolveris Nr. 9640029130, „flobert“ šoviniai - 197 vnt. perduoti saugoti į daiktų saugyklą adresu Purienų g. 48, Šiauliai (1t.,110 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini ginklų fondui.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys 5000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu patyrė moralinę žalą, didelį stresą, sutriko miegas, atsirado baimė, dėl savo sveikatos, yra neįgalus, bijo kad negalės apginti savo šeimos. Baimė būti darbe.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiajam padaryto sužalojimų pobūdį bei jų galimą ir tikėtiną įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui – V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs akių vokų cheminiai nudegimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje chemine medžiaga paveikus akis, patirti sužalojimai jam sukėlė nepatogumų. Padarytas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių sunkių liekamųjų reiškinių. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes laiko, jog nukentėjusiajam V. B. turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau pareikštas civilinis ieškinys yra aiškiai per didelis, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant būdu, prieš tai pakeitus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir E. K. skirti subendrintą – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, drausti prisiartinti prie nukentėjusio asmens.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo vykdymo institucijoje pradžios.

Išteisinti E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra revolverį Nr. 9640029130, „flobert“ šovinius - 197 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, perduodant ginklų fondui.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo E. K. priteisti nukentėjusiajam V. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalą atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.