- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- II-416-201/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01307-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kategorijos
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus (toliau - Institucija) tyrėjas V. J. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. J. M. pareiškimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 str. 1 p.). Pareiškėjos nurodyta, kad jos kaimynė I. P. nuolatos statosi savo automobilį ant jiems priklausančio žemės sklypo. Taip pat kaimynai yra padėję gėlių vazoną ant pareiškėjos žemės sklypo. Prašo imtis priemonių dėl kaimynų savavaldžiavimo. Pareiškimo patikrinimo metu buvo bendrauta su I. P., kuri paaiškino, kad automobilį stato ant bendro žemės sklypo, todėl nieko nepažeidžia. Gėlių vazonas yra pastatytas ant jai priklausančio žemės sklypo, todėl p[atraukti jo neketina. Institucijos tyrėjui įvertinus aplinkybes, nustatyta, kad tarp pareiškėjos J. M. ir I. P. yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl taikyti ANK 518 straipsnio 1 d. nėra galimybės.
Teisme 2018 m. spalio 9 d. gautas J. M. skundas dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. Institucijos nutarimo ir su juo susijusi medžiaga. Skunde nurodoma, jog palyginus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nuotraukas akivaizdu, kad I. P. meluoja. Ji puikiai žino, kur baigiasi bendro naudojimo sklypo dalis C ir kur prasideda pareiškėjos asmeninio naudojimo sklypo dalis B ir pažymi, kad kol vyko tyrimas ji nei karto nepaliko savo automobilio ant jai priklausančios žemės sklypo dalies. Civiliniai santykiai, kurie yra sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka neturi nieko bendro su erdve prie garažo, kur jos kaimynė I. P. parkuoja savo automobilį ir laiko gėlių vazoną ant pareiškėjai priklausančios sklypo dalies. Prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, tęsti tyrimą ir nubausti kaltus asmenis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad nėra pagrindo naikinti nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi, ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, todėl toks ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kreipiantis į Klaipėdos apylinkės teismą. Dėl to buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Pareiškėja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynai stato savo automobilį po jos butu. Jų butai yra bendrame žemės sklype, yra nustatyta naudojimosi tvarka. Tiek jie, tiek kaimynai pasirašė, kad sutinka su tokia tvarka, gavo planus, įsipareigojo naudotis tiek savo žeme. Prie garažo, kuris yra nišoje, yra jų žemė, o kaimynai nuolat ten stato savo automobilį, nors gali įvažiuoti į savo garažą. Kaimynai pradėjo sakyti, kad dalis aikštelės priklauso jiems. Šią vasarą ji parašė kaimynams laišką su prašymu nelaikyti automobilio ant jos žemės, tačiau kaimynai ir toliau statė automobilį. Tada ji pradėjo kviesti policiją, tačiau kaimynai nepaisė jų prašymų ir pasakė, kad statys čia savo automobilį tol, kol teismas neuždraus. Todėl ji surašė pareiškimą policijai. Policija atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylą. Teismo ji prašo panaikinti tokį policijos nutarimą ir atlikti tyrimą.
Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jų buto dalis – garažas su įvažiavimu į garažą patenka ant kaimynų sklypo. Taip yra nustatyta, kad kaimynai naudojasi jų sklypo dalimi ir jie naudojasi jų sklypo dalimi, mano, kad toks padalijimas yra teisingas, todėl nemano, kad jie daro nusižengimą. Dėl gėlės statymo, atlikus geodezinius matavimus nustatė, kad vieta, kurioje stovi gėlė, priklauso jiems patiems. O susitarimas buvo toks, kad jie naudosis kaimynų žeme, o kaimynai jų, nes fiziškai kitaip padalinti nebuvo įmanoma. Jie visi sutiko su tokiu padalinimu ir mano, kad tai yra teisinga.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, jog viskas yra padalinta teisingai, pagal pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą pas notarą. Mano, kad automobilį nėra draudžiama statyti, nes šita žemė yra bendro naudojimo.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais nusipirko šį butą ir nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Po jų butu yra garažas ir žemė prie jo, kuri priklauso taip pat jiems. Jie niekada nedraudė kaimynams privažiuoti prie garažo, tačiau draudė parkuoti automobilį ir laikyti daiktus prie įvažiavimo į garažą. Kaimynai jų įspėjimų nepaiso ir tokia situacija yra iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. M. skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjos J. M. ir kaimynės I. P. kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra civilinio pobūdžio. Siekiant išsiaiškinti J. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, teisme apklausta liudytoja I. P. nurodė, kad kaimynai naudojasi jų sklypo dalimi ir jie naudojasi jų sklypo dalimi, todėl toks padalijimas yra teisingas ir ji nemano, kad daro nusižengimą. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad namas su sklypu asmenims, tarp kurių kilo ginčas, asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi dalimis tvarka yra nustatyta pasirašytinai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, kaip jau minėta, kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ir yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nors J. M. teigia, kad civiliniai santykiai, kurie yra sprendžiami teisme neturi nieko bendro su erdve prie garažo, tačiau toks J. M. argumentas yra atmestinas, kadangi teismų sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, administracinė teisena I. P. atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taigi, nenustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o J. M. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog įvykusiame įvykyje nėra pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nes tarp J. M. ir I. P. yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie yra sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. M. skundo netenkinti.
2018 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.