Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Virginijai Vigelienei, gynėjai advokatei D. V., nukentėjusiajai B. M. D., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, specialistei Zofijai Makšimaitei, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis tris suaugusius vaikus, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1d. – 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda, 2013-11-12 bauda sumokėta;

2013-06-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 72 str., 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. kaltinamas tuo, kad 2013 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo koridoriuje, išplūdo savo buvusią sutuoktinę B. M. D. necenzūriniais žodžiais, stumdė ją, sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu į krūtinę, sugriebęs B. M. D. už rankų ją pastūmė, dėl ko B. M. D. kaire ranka trenkėsi į durų staktą, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą kairiojo žasto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko B. M. D. nubėgus į savo kambarį, grasino B. M. D. nužudyti, teigdamas, jog „tu jau daugiau nieko nebegalėsi pasakyti“ bei „nu dabar jau vieną kartą pabaigsiu“ ir, rodydamas, jog jo grasinimai realūs, jėga įsiveržė pro nukentėjusiosios B. M. D. laikomas užremtas jos kambario duris, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, griebė B. M. D. abiem rankomis už kaklo ir ją smaugė, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Pareikštas nukentėjusiosios B. M. D. civilinis ieškinys 20 000 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios B. M. D., liudytojų D. M., R. B., G. M., R. S., K. A., A. K. parodymais, 2013-04-11 specialisto išvada Nr.G 925/13(02), 2013-04-12 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus raštu Nr.20-26 IL-1257, policijos iškvietimo dėl smurto šeimoje garso įrašu, užfiksuotu kompiuterinėje laikmenoje, garso įrašo apžiūros protokolu, daiktų pateikimo protokolu.

Kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad smurto nenaudojo, nužudyti negrasino. Kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną į garažą iš darbo atvažiavo apie 12.00 val. tikslu remontuoti automobilį. Kadangi darbas nesisekė, su kaimynu išgėrė apie 300 g degtinės be užkandos, buvo pavargęs. Apie 16.30 val. paprašė A. K. palydėti jį namo, bijodamas, kad jo neblaivaus kas neužpultų. Palydėjęs jį A. K. sakė, kad skuba namo, nes per televiziją bus rodoma laida „Susituokime“. Parėjęs net nespėjo nusirengti, kai atvyko policijos pareigūnai. Kur tuo metu buvo B. M. D. – nežino, namuose jos nebuvo. Teigia nukentėjusiosios nemušęs ir nesmaugęs. Nukentėjusioji jį kaltina, nes teismas butą padalino per pusę, o nukentėjusioji sakė, kad jam šitas butas dar atsirūgs. Su nukentėjusiąja santuokoje pragyveno 20 metų. Alkoholinius gėrimus vartoja normaliai, kaip visi vyrai. Važinėja automobiliu. Šiuo metu yra pensininkas, anksčiau visada dirbo. Butas įsigytas santuokoje, bendrų vaikų neturi. Nukentėjusioji nori viso buto. Su nukentėjusiąja gyveno gražiai, būdavo ir konfliktų. Niekada negrasino nužudyti nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jo nebijo, jis jos taip pat nebijo. Pernai, jau po įvykio, nukentėjusioji sirgo, gulėjo ligoninėje, jis jai nupirko, ko reikėjo ir nuvežė į ligoninę, tai jei būtų bijojusi, tai nebūtų laukusi. Nežino, kodėl jo sulaikymas nurodytas anksčiau, nei jis nurodo. Nukentėjusiajai niekada negrasino, pripažinimas padirbtas tyrėjos dėka. Policijos pareigūnams sakė, kad nieko nepadarė. Paskutiniu metu nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, ar vartojo anksčiau – nepamena. Pistoletu negrasino, gal tik plūdo ją. Rašydavo pasižadėjimus raštu nemušti nukentėjusiosios, ji pati to prašydavo, ko gero, segdavo į segtuvą. K. A. jam sakė, kad M. B. D. jam grasino, sakė, kad pasigailės už savo parodymus. Su nukentėjusiąja jis alkoholį vartodavo kartu, draugiškai. Nukentėjusioji žadėjo nutraukti bylą, jei jis jai atiduos butą. Byla prasidėjo dėl turtinių santykių. Nukentėjusiosios manymu butas yra jos, o ne jų abiejų, ji meluoja siekdama turto. Prašo teismo į tai atsižvelgti ir jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji B. M. D. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoka tarp jų nutraukta 2012 m., teismo sprendimu turtas padalintas pusiau, tačiau jie turto dar nepasidalino. Kaltinamajam priklauso pusė buto. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos ir jis neturėjo tesės atvykti į butą. 2013-04-10 apie 15.00 val. ji grįžo iš darbo į garažą, apie 15.30 val. grįžo į namus. Buto duris rado atrakintas, kaltinamasis gulėjo koridoriuje. Išsigandusi pašaukė jį, jis neatsiliepė. Palietus kaltinamasis pabudo, atsikėlė, pradėjo plūstis, sakydamas „ko čia atėjai“, „ko tau čia reikia, mauk iš namų“. Kaltinamasis pradėjo mojuoti rankomis, stumdytis, trenkė ją į kampą. Jai stipriai sužalojo kairę ranką. Ji išbėgo į kambarį, koja laikė duris, kaltinamajam norėjo pasakyti, kad garažas atidarytas. Kaltinamasis jai sakė „tu jau nieko nebegalėsi pasakyti, dabar jau viskas“. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, atsitrenkė į kampą, kaltinamasis puolė prie jos, griebė už kaklo ir ji nebegalėjo rėkti. Susmukusi išsilaisvino iš kaltinamojo rankų, išbėgo į koridorių, užrakino butą iš išorės, skambino policijai. Nesisekė prisiskambinti, nes buvo supanikavusi. Nubėgusi pas kaimynę iškvietė policiją. Nežino ar kaltinamasis vijosi ją, nes nebuvo atsisukusi. Kaltinamasis buvo neblaivus. Rankose jis neturėjo jokio daikto. Kaltinamasis ją dažnai mušdavo. Santuokos pradžioje buvo ją suspardęs, sulaužęs šonkaulius. Šį kartą galvojo, kad tikrai bus viskas, nes neturėjo jėgų apsiginti. Jau po įvykio ji buvo susirgusi, paguldyta į ligoninę, kaltinamasis jai paskambino, ji pasakė, kad yra ligoninėje ir ko jai reikia, kaltinamasis paklausė ir atvežė.

Specialistė Zofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Paaiškino, kad neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas galėjo būti kaltinamajam ją pastūmus ir jai nukritus arba jai pačiai atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kaklo srityje sužalojimų nenustatyta, nubrozdinimas arba mėlynė turėjo matytis po smaugimo, net jei būtų buvusi smaugiama šaliku. Smaugimo žymės galėjo ir neatsirasti, jei nebuvo pakankamai panaudota jėga. Pirštų žymių nerasta.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Teko su juo susidurti tarnybos metu. Gavo iškvietimą, kad Kovo 11-osios g., Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Įėję į butą rado smarkiai neblaivų vyriškį. Atėjo nukentėjusioji ir pasakė, kad tai jos sutuoktinis, kuris pakėlė prieš ją ranką, kad ją smaugė, buvo pastumta, po to jai pavyko ištrūkti. Aiškino, kad sutuoktinis gali turėti ginklą. Apieškoję jį nieko nerado. Vyriškis kikeno, nieko neaiškino, jis buvo neblaivus, nesipriešino. Raktas buvo duryse, butas lyg buvo atrakintas, nes jie atidarė duris ir užėjo. Ant moters buvo akivaizdžios smurto žymės, ji buvo labai išsigandusi. Medikų pagalbos ji atsisakė. Kaimynų neapklausė. Vyriškis aplinkybių neaiškino, visą laiką juokėsi.

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Gavę iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko į Kovo 11-osios gatvę, atėjo prie buto, iš laiptinės pusės buvo įkištas raktas, paskambinus durų niekas neatidarė. Įėję į butą rado neblaivų vyriškį, sugrįžo moteris, kuri aiškino, kad spėjo pabėgti. Ji taip pat aiškino, kad vyras smurtavo, naudojo fizinę jėgą. Vyriškis buvo labai neblaivus, ieškojo giminių palaikymo, bandė prisiskambinti. Sakė, kad taip nebuvo, kad ji nusišneka. Jiems atvykus, smurto nenaudojo, neprisimena, ar grasino. Vyriškis nesipriešino, ėjo į tarnybinį automobilį, sakė, kad jie kažkuo nepasidalina. Ar B. M. D. kalbėjo apie smurto aplinkybes, kada jos įvyko, neprisimena. Po pranešimo jie atvyko labai greitai.

Liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie gyvena viename name, toje pačioje laiptinėje. Triukšmo negirdėjo, gyvena tame pačiame aukšte. Nukentėjusioji pas ją atbėgo pirmą kartą, ji nebuvo pasakojusi, kaip gyvena ir sutaria su buvusiu sutuoktiniu. Ji nekalbėjo, buvo pasimetusi, išsigandusi, vėliau sakė, kad vyras ją smaugė. Pasigedo raktų, juos buvo palikusi duryse. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Matė tą dieną apie 14.00 val. grįžtantį A. D., jis buvo neblaivus. Matydavo kaimynus laiptinėje. A. D. neblaivus vaikščiodavo vos ne kasdien, jam grįžus nukentėjusioji išeidavo iš namų.

Liudytojas K. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta labai senai, santykiai labai geri, bendrauja, jie yra garažų kaimynai. A. D. gali charakterizuoti tik iš geros pusės, niekada taip nebuvo, kad su juo susiginčytų, kad kaltinamasis plūstųsi. Jis kiekvieną dieną vairuodavo, grįždavo iš darbo, o liudytojas pastoviai būdavo garaže. Apie jo šeimyninį gyvenimą negirdėjo nieko. Lyg viskas buvo gerai, tačiau paskutiniu metu išaiškėjo, kad jį stengiasi išprovokuoti, užtikti neblaivų, kaip kimbantį, mušantį, kad būtų galima inkriminuoti priekabiavimą. Mano, kad buvo numatytas tikslas iškelti kaltinamojo atžvilgiu bylą, jog jam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė ir tada nukentėjusioji galėtų pasiimti butą. Matė, kai A. D. išvežė policijos pareigūnai. Nei karto B. M. D. nematė su smurto žymėmis. Mano, kad smurto jų šeimoje nebuvo, jis būtų žinojęs. Būdavo, kad su kaltinamuoju garaže vartodavo alkoholį, gal kartą per mėnesį ar kiek dažniau. Žinojo, kad A. D. buvo teistas už smurtą šeimoje. Įvykio dieną garaže jie negėrė, A. D. buvo neblaivus. Liudytojas pirmas į namus nuėjo, prieš 17.00 val. A. D. išėjo vėliau. Kažkuriuo metu A. D. gyveno garaže, buvo atėjusi B. M. D., atnešė jam rūbų. B. M. D. buvo atėjusi į garažą ir klausė, ką ji blogo padarė, o jis jai pasakė, kad ši išvarė iš namų jo bičiulį, kad jis garaže gyvena, į ką ji atsakė „jūs dar pasigailėsite“.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau kaip 15 metų, jų garažai yra šalia. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta. Jie linkę vartoti alkoholį, vartoja jį kartu. Kartą per dvi savaites mato juos kartu išgeriančius pas K. A. garaže. Dažnai mato kaip kaltinamasis atėjęs šluoja garažą, ateina ir nukentėjusioji. A. D. su M. B. D. buvo pas jį sode, rinko obuolius, elgėsi draugiškai. Tarp jų jokių konfliktų nematė iš negirdėjo. Įvykio dieną jis buvo garaže. Antanas atėjo šiek tiek išgėręs ir paprašė, kad palydėtų jį iki namų, nes jis turi pinigų, telefoną, bijo chuliganų. Liudytojas uždarė garažą ir iki namų palydėjo Antaną. Laiptais jis sakė pats užlips. Kai grįžo į namus, jo žmona žiūrėjo laidą „Susituokime“. Vėliau Antano dvi dienas nematė. Kaltinamasis dirbantis, dabar pensininkas, gal ir mėgstantis išgerti, bet ne girtuoklis. Antanas jam pasakojo, kad tą dieną, kai jį palydėjo, pas jį buvo policija ir Antaną išvežė, kad neva jis sumušė žmoną. Kaltinamąjį lydėjo apie 16.30 val. Kiek pažįsta Antaną, tai negirdėjo iš jo jokių keiksmažodžių, negirdėjo pykčių tarp jo ir jo žmonos. Neįtikėtina, kad jis žmoną muštų. B. M. D. niekada liudytojui nesiskundė. Jis dažnai ją matydavo ir tikrai ji tai galėjo pasakyti liudytojui, galimybė buvo. Kęstas pasakodavo, kad pati B. M. D. palei nosį kumščiu A. D. mojuodavo būdama išgėrusi. Nepastebėjo, kad B. M. D. bijotų savo vyro. Jie visada elgiasi draugiškai. Kaip karininkas gali prisiekti, kad ne vieną kartą matė B. M. D. geriančią pas Kęstą garaže. Jis pats alkoholio nevartoja. Nukentėjusioji dėl to, kad sutuoktinis vartoja alkoholį, niekada nesiskundė.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamasis bei nukentėjusioji yra jos kaimynai. Kartą grįžusi iš darbo matė prie laiptinės policijos mašiną. Močiutė pasakojo, kad pas ją atbėgo B. M. D., drebėdama, būdama šoke, sumušta. Nuėjo pas nukentėjusiąją, ji drebėjo, sakė, kad ją sumušė, kad buvo nubėgusi pas močiutę, nes norėjo išbėgti iš namų. Joms bekalbant atėjo policija. A. D. tą dieną nematė. Matė ant M. B. D. rankos paraudimus. Ji sakė, kad kaltinamasis ją buvo paėmęs už gerklės, kaklo jai nerodė. A. D. ne iš tų žmonių, kuriuos malonu susitikti. Jis ne visada pasisveikina, bet nepriekabiauja, neužgaulioja.

Liudytoja R. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama. Mama su kaltinamuoju gyvena kartu 20 metų. Ji atskirai gyvena jau 15 metų. Mama per daug nelinkusi skųstis. Ji pati jaučia, kad kažkas negerai. Ji ir jos vaikai vengia pas močiutę važiuoti į Kauną. Vaikai matę kaltinamąjį neblaivų. Žino, kad kaltinamasis skriaudžia motiną. Motina apie tai buvo užsiminusi jos vyrui. Konkrečių datų ir aplinkybių nežino. Ji prieštaravo motinos santuokai su kaltinamuoju, nes jai kaltinamasis nepatiko. Tai buvo trečia motinos santuoka. Jai būdavo skaudu girdėti riksmus, šauksmus motinos adresu. Kodėl motina su kaltinamuoju pragyveno 20 metų, tai reikėtų jos klausti. Motina kaltinamojo bijojo, jis jai grasino. Ji yra girdėjusi, kaip grasino, bet kokiais žodžiais - neprisimena. Tai girdėdavo paauglystėje. Būdama 10 - os klasės mokinė kartu su motina važiavo į traumatologinį. Ji sakė, kad nukrito nuo laiptų, bet įtarė, kad traumos priežastis - ne griuvimas. Dabar iš motinos žino, kad kaltinamasis smurtauja. Prieš porą metų ieškojo motinai buto nuomai. Po to ji lyg susitaikė su kaltinamuoju. Nežino, ar santykiai jų pablogėjo dėl turto dalybų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nėra, pateikta medicinine išvada nustatyta, kad B. M. D. konstatuota poodinė kraujosruva kairio žasto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, poodinė kraujosruva kairio žasto srityje galėjo būti padaryti atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių. Kaltinimas paremtas vien nukentėjusiosios parodymais. Pateikta medicininė išvada neatspindi sužalojimo grasinimo nužudyti pasėkoje. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji aiškino, kad kaltinamasis grasino nužudyti ją smaugdamas, tačiau tai nepatvirtinta specialisto išvada. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad tokie nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo atsirasti ir pačiai atsitrenkus, ir kaltinamajam pastūmus. Ant kaklo jokių smaugimo žymių nesimatė. Jeigu nėra smaugimo žymių tai reiškia, kad nebuvo panaudota smaugimui reikalinga jėga. Pagal sužalojimus labiau būdinga tai, kad sužalojimai atsirado atsitrenkus į sieną.

Už grasinimą gali būti baudžiama, jeigu jis yra realus, kai yra pakankama pagrindas manyti, kad jis bus įvykdytas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Nusikaltimu laikomas tik konkretus grasinimas, t. y. pareikštas taip, kad nukentėjusiajam yra aišku, jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti. Įstatymu nustatyta atsakomybė tik už grasinimą nužudyti arba sunkiai sužaloti kūną. Grasinimas padaryti ką nors kita – sumušti ar pagrobti - negali būti kvalifikuojamas kaip grasinimas.

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja buvę sutuoktinai, daug metų pragyvenę santuokoje. Tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, todėl jų parodymai vertintini atsargiai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau, kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese bei pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimoje neretas reiškinys visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Jeigu nukentėjusioji bijotų kaltinamojo, nenorėtų su juo bendrauti po įvykusių skyrybų, niekas nepriverstų jos ieškoti susitikimų, bendravimo. Pati nukentėjusioji pripažino, kad jau po įvykio gulėdama ligoninėje bendravo su kaltinamuoju, kalbėjo mobiliuoju telefonu, kreipėsi į jį pagalbos, jis lankė ją ligoninėje, jos prašymu atnešė jai higienos priemonių, kai kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - nesiartinti prie nukentėjusiosios. Iš to teismas daro išvadą, kad pati nukentėjusioji siekė susitikimo bei bendravimo su kaltinamuoju. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis yra be saiko girtaujantis, bet iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nėra beviltiškas girtuoklis, visą laiką dirbo, jo darbo stažas nepertraukiamas, nuo 1993 m. iki 2013-04-10 (t. 1., b. l. 116), šiuo metu jis yra pensinio amžiaus, vairuoja automobilį, turi nekilnojamo turto, užauginęs tris vaikus, administracine tvarka baustas seniai - 2004 m. bei 2008 m. - du kartus už menkaverčius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 111), psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b. l. 113), priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 115). Įvertinęs susiklosčiusią situaciją tarp buvusių sutuoktinių teismas sprendžia, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo ir jo gąsdinimas, kad jis ją nužudys, nebuvo realus. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, jeigu nukentėjusioji bijotų kaltinamojo, tai pamačiusį jį, gulintį koridoriuje, nejudintų jo, nekeltų, o iš karto kviestų policiją. Susipažinus su priedu - garso įrašu, kviečiant policiją, kuriame nukentėjusioji sako: „vyras girtas, rado jį gulintį, paskui atsikėlė ir ją puola, sako: „ką čia veiki dabar ir taip stūmė į kampą“ (t. 1, b. l. 37) matyti, kad apie jokį grasinimą nužudyti nepranešama.

Nesurinkus įrodymų ir nenustačius tokio fakto, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, leidžiant manyti, jog grasinimas būtų realus ir nukentėjusioji juo patikėtų, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei nesant medicininių išvadų apie tai, kad nukentėjusioji būtų sužalota ją smaugiant, kaltinamasis pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys 20 000 litų sumai atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305, 308, 309 str.,

nusprendžia:

A. D. išteisinti pagal LR BK 145 str. 1 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios B. M. D. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.