Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1952-05-09 Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Biržuose, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, E. K. prekybos įmonės savininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 169 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2009 m. lapkričio 2 d. apie 12.30 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), E. K. prekybos įmonės, kurios viena iš veiklos sričių yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, patalpose, prekybos įmonės darbo laiku, būdamas šios įmonės savininku, nurodydamas jam pavaldžiam asmeniui – padavėjai J. M. pasakyti pietauti atėjusiam Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui K. S., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kad jis kaip laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ atstovas yra nepageidaujamas restorane ir kad jis išeitų iš restorano, bei leisdamas J. M. suprasti, kad to nepadariusi ji turės nemalonumų darbe, ir J. M. įvykdžius šį nurodymą, taip diskriminavo K. S., ryšium su jo darbu UAB “ (duomenys neskelbtini)” laikraštyje, suvaržydamas jo teises ir laisves.

Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, jam būnant darbo kabinete, jam skambino pašaliniai asmenys, jo klientai, kurių nenori įvardinti, ir buvo labai pasipiktinę ant „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš skambinusių paklausė, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ sėdi restorane garbingoje vietoje, o ne ten kur sėdi ir valgo kiti žmones. Kitas asmuo paskambinęs pasakė tą patį, tačiau jau piktai. Tada jis nuėjo į restorano salę pasižiūrėti. Jis yra įmonės vadovas, o restoraną prižiūri administratorius, o už salę atsakingos yra padavėjos. Pirmiausia iš kabineto jis atėjo į pietų salę, kur buvo užimta apie 60 procentų vietų. Vieni žmones iš galinio staliuko jo vėl to paties paklausė apie „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuris iš klientų sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ trukdo jiems valgyti. Būdamas pietų salėje, per kampą žvilgtelėjo į kitą, vakarinę salę, ir pamatė matė ten sėdintį K. S.. P. J. tuo metu nepastebėjo. Nuo pat restorano darbo pradžios spalio mėn. buvo uždedama virvutė prie įėjimo į vakarinę salę, kad nebūtų galima į ją patekti dienos metu. Tą dieną buvo užstatytos kėdės. Tada aš grįžo į koridorių ir sutiko padavėją J. M.. Jis pasakė jai, kad žmones piktinasi, kad „Šiaurės rytai“ sėdi ten kur negalima sėdėti. Jis jai pasakė, kad ji žino savo pareigas ir kad tiems žmonėms pasakytu, kad jų ten neaptarnaus. Jis J. M. pasakė, kad šioje salėje šių asmenų neaptarnautu, tačiau neliepė jų išvaryti. Jis galvojo, kad padavėja pasiūlys jiems pereiti į kitą salę. Tačiau, nežino kodėl J. M. kitaip suformulavo jo žodžius. Mano, kad K. S. įsibrovė į tą salę, kur žmones tokiu laiku neaptarnaujami. Apie salių darbo laiką yra pakabinta lentelė ant lauko durų. Yra tam tikros restorano taisyklės, kur pasakyta, kad jeigu vienas klientas savo veiksmais trukdo kitiems, tai jis yra išprašomas iš restorano. Šiomis taisyklėmis ir turi vadovautis restorano darbuotojai. Kėdės, įeinant į vakarinę salę, buvo tikrai užstatytos, tą jis gerai prisimena. Jam E. M. pasakė, kad K. S. atsistojo ir pasakė, kad gerbia savininko norą bei išėjo iš restorano. Pamanė, kad jis užsigavo, nes padavėja paprašė pareiti sėstis kitur. K. S. pats kaltas dėl to kas nutiko, nes atsisėdo ne ten kur galima, o padavėjos kaltė, kad ji nesugebėjo žmonių pasodinti ten kur priklauso. Tada nematė, kad su K. S. buvo ir P. J.. Po kokių dviejų valandų sužinojo, kad kartu su K. S. buvo atėjęs P. J., paskambino jam. Pagrindinis dalykas šioje situacijoje buvo tai, kad K. S. pažeidė restorano taisykles ir atsisėdo ne ten kur galima. Mano, kad K. S. pats turėtu atsiprašyti, kad pažeidė restorano tvarką. Taip pat mano, kad ši byla yra jam sukurta „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio per jų darbuotoją K. S.. Nežino nei vieno teigiamo straipsnio šiame laikraštyje apie save. Aišku, jis jaučia šiokią tokią nuoskaudą ant šio laikraščio. „(duomenys neskelbtini)“ tikslas visada buvo jį sumenkinti. Kai K. S. pradėjo dirbti laikraštyje, tai pakeitė į jį savo požiūrį, nes pasikeitė ir jo (K. S.) pozicija tarybos posėdžiuose į jo (E. K.) įmonę. Jau nuo pat pirmos restorano dienos žmones klausinėjo padavėjų ar čia lankysis „(duomenys neskelbtini)“ korespondentai. Kodėl jie to klausinėjo, nežino. Jis vis laukė kokias čia provokacijas jam padarys „(duomenys neskelbtini)“. Ankščiau yra buvęs toks incidentas, kai savivaldybės darbuotojai „Apaščios“ kavinėje pietų metu gėrė vyno ir tada laikraščio darbuotojai labai plačiau aprašė šį įvykį. Mano, kad žmones nepageidauja tokių situacijų, todėl vengia „(duomenys neskelbtini)“. Jis (E. K.) nei vienam žmogui nėra pasakęs, kad jis išeitu iš restorano. Šį įvykį vertina kaip restorano taisyklių pažeidimą ir tam įvykiui neturi jokios reikšmės jo asmeninės nuoskaudos laikraščiui. Padavėja J. M. neatliko tinkamai savo pareigų, kurias turėjo atlikti. Jo restorane gali lankytis visi, ir K. S., bet reikia ateiti ten kur galima ir atsisėsti ten kur reikia.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d. kartu su P. J. atėjo į E. K. restoraną papietauti. Prieš kelias dienas laikraštyje skaitė skelbimą kviečiantį papietauti naujame restorane, todėl nutarė nueiti. K. B. restorano atidarymas yra išskirtinis įvykis, tai panoro apsilankyti šiame restorane ir pakvietė P. J.. Tai buvo pietų metas, gal apie 12.30 val. Pirmame restorano aukšte paliko rūbinėje striukes ir užlipo į antrą aukštą. Ten matė, kad yra dvi salės, bet vienoje salėje pietavo nemažai žmonių, tai jie atsisėdo kitoje salėje, tuo labiau, kad norėjo pakalbėti ramioje aplinkoje. Nepamena kas iš jų pirmas įėjo į salę. Įeinant į šią salę nepastebėjo jokio užtvaro ar užrašo, kad čia negalima įeiti. Į tą salę, kur buvo žmonių, įėję nebuvo, tik pro plačias duris matė, kad ten sėdi žmones. Prisėdus prie staliuko, prie jų priėjo padavėja J. M., kurios iki to įvykio nepažinojo, ir paklausė ar jie jau išsirinko ką nors. Pasakė, kad dar neišsirinko. Tada J. M. grįžo į tarnybines patalpas. Po to, ją išvydo stovinčia už baro. Atstumas nuo jų iki baro buvo gal trys metrai. Į baro teritoriją įėjo E. K. ir į juos pasižiūrėjęs kažką pasakė J. M.. Girdėjo, kad jis (E. K.) minėjo: „(duomenys neskelbtini)“. Po kelių akimirkų į salę išėjo sutrikusi barmenė ir pasakė, kad jų savininko nurodymu „(duomenys neskelbtini)“ atstovai jų restorane neaptarnaujami. P. J. labai nustebo ir bandė kažką sakyti. Jis (K. S.) jai padėkojo bei pasakė, kad gerbia savininko valią ir išeis iš restorano. Tuo metu tiesiog priėmė sprendimą nekonfliktuoti. Pakilo nuo stalo ir pradėjo eiti. Barmenė buvo labai pasimetusi ir kai jie jau ėjome per salę, ji pasakė, kad ji prieš juos nieko neturi prieš, bet toks yra savininko nurodymas. Jis su P. J. nulipo laiptais, apsirengė ir išvyko į kitą restoraną. Po to, P. J. sakė, kad jam telefonu skambino E. K. ir atsiprašė P. J.. Suprato, kad tai ne tos merginos kaltė. Nusprendė gintis teisinėmis priemonėmis. Restorane jis su P. J. elgėsi padoriai, jų apranga pilnai atitiko restorano reikalaujamą išvaizdą klientams, jie buvo blaivus ir tai patvirtino pati J. M.. Išprašytas iš restorano pasijautė labai pažemintas. Pradėjo mieste eiti gandai, kad jis buvo „išmestas“ iš restorano. Net laikraščio direktorė klausė jo, ką jis prisidirbo, kad jį išmetė. Turėjo visiems aiškinti, kad nieko blogo nepadarė. Visi žmones šią situaciją priėmė taip, kaip kad jis kažką padarė ir todėl buvo išprašytas iš šio restorano. Pats pažeminimo faktas buvo labai nemalonus ir dėl to buvo pablogėjusi jo savijauta. Nukentėjo taip pat ir jo kūrybinis darbas. Buvo labai nemalonu aiškintis prieš tuos žmones, su kuriais jis dirba, apie šį įvykį. Laikraščio redaktorė jam sakė, kad į laikraštį skambino nemažai žmonių ir klausė, kodėl jų darbuotojai yra išmetinėjami iš restorano. Jį išprašant iš restorano buvo pažeistos jo teisės lankytis norimoje viešoje maitinimo įstaigoje bei pažeistos jo tiesiog kaip žmogaus teisės. Jis atėjo į restoraną kaip Biržų miesto gyventojas, buvo pažemintas kaip tam tikros profesijos žmogus. Jis (K. S.) laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ rašo straipsnius pagal autorinę sutartį ir gauna už tai atlyginimą. Daugiausia rašo sporto temomis ir apie rajono kultūrą. Ne kartą yra savo straipsniuose paminėjęs padėkas E. K. įmonei už kai kurių renginių rėmimą, todėl niekaip nesuprato E. K. nusistatymo prieš jį. Laikraštis “ (duomenys neskelbtini)” turi tokį aštresnį požiūrį ir kritikuoja tiek įvairias įmones dirbančias su savivaldybe, tiek gydymo įstaigas. Jo žiniomis, laikraštis tikrai nėra nusistatęs asmeniškai prieš E. K.. Tiesiog laikraštis laikosi tokios politikos rašyti ir spręsti aktualiausias rajono problemas. Dažniausiai visuose straipsniuose yra išklausomos abi pusės. Iki šio įvykio jis asmeniškai nėra rašęs nei vieno kritiško straipsnio apie E. K. įmonę ar jį asmeniškai. Kadangi yra Biržų rajono savivaldybės tarybos kontrolės komisijos narys, tai ne kartą teko svarstyti E. K. įmonės klausimus dėl mokyklų maitinimo, bet niekada nėra blogai pasisakęs jo atžvilgiu. Dėl tam tikrų pažeidimų E. K. įmonėje, jis kaip politikas yra atitinkamai reagavęs ir išsakęs savo nuomonę. Mano, kad šis įvykis nėra susijęs su jo, kaip tarybos nario veikla. Suprato, kad tai susiję su jo darbu laikraštyje „Šiaurės rytai.

Liudytoja J. M. teismui parodė, kad 2009-11-02 d. dirbo E. K. įmonėje virėja – padavėja. Tą dieną dirbo ir S. P.. Buvo pietų metas. Atėjo du nepažystami vyrai ir atsisėdo ne pietų salėje, o restorano salėje. Vėliau, kaip sužinojau, tai buvo K. S. ir P. J.. Restorano salėje tuo metu nebuvo jokių užrašų, kad įeiti negalima. Turėjo būti užstatytas kėdės ant praėjimo, nes taip dažniausia būdavo. Tiksliai nepamenu ar kėdės buvo tą dieną užstatytos, bet taip paprastai visada būdavo. Kėdės turėjo būti sustatomos tarpais kaip užtvaras. Jos - padavėjos, turėjo tuo pasirūpinti (kėdžių užstatymu). Meniu tiems vyrams nepadavė. Priėjusi prie jų paklausė ar jie jau išsirinko ką užsisakyti. Būtų paprašiusi jų pereiti į kitą salę, bet tuo metu dar nebuvo pasižiūrėjusi ar pietų salėje yra laisvų vietų. Po to pasižiūrėjo, kad pietų salėje yra laisvų staliukų. Darbo patalpų koridoriuje prie jos priėjo E. K. ir liepė pasakyti tiems vyrams, kad restorane „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai neaptarnaujami. Jai buvo liepta taip pranešti restorano salėje sėdintiems vyrams. Tuo metu ji suprato, kad turi vykdyti darbdavio nurodymus, bet žinojo, kad negalima tų žmonių išprašyti. Suprato, kad šis paliepimas yra neteisingas, bet jį vykdė, nes taip paliepė savininkas. Priėjusi prie šių vyrų pasakė tai, ką jai liepė savininkas. Tada K. S. pasakė, kad gerbia savininko nurodymus ir atsistojo bei išėjo. E. K. tuo metu buvo pagalbinių patalpų koridoriuje. Ten buvo nedidelis atstumas nuo restorano staliukų. Galėjo tie žmones ir girdėti ką jis jai sakė. Nematė, kad po šio incidento E. K. būtų pats priėjęs prie P. J. ar K. S.. Abu vyrai atėję į restoraną elgėsi ir atrodė tinkamai. Nebuvo jokių išankstinių savininko nurodymų kokių asmenų negalima aptarnauti. Nebuvo tarnybinėse patalpose ir jokiu pakabintų nuotraukų tokių asmenų. Ankščiau yra buvę klausimų iš klientų ar šiame restorane lankysis „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo kai tik atsidarė restoranas, gal spalio mėnesį. Apie tokias kalbas ji sakė savininkui. Kiek pamena, buvo padaryti restorano bukletai, kurie atsirado jau po šio konflikto, t.y. žiema. Vakarinėje salėje, dienos metu būdavo užstatomos kėdės ir užtempiamos virvutės būdavo nuo pat darbo pradžios ir tuo turėjo rūpintis jos - padavėjos. Kartais žmones salėje atsisėsdavo, bet padavėjos paprašydavo pereiti į kitą salę. Tą dieną, ji K. S. ir P. J. ji nepasiūlė pereiti į kitą salę. Po to ji papasakojo, tą dieną dirbančiai S. P., kad savininko paliepimu išprašė klientus iš salės. Mano, kad pasielgė blogai išprašydama tuos žmones iš restorano. Be savininko paliepimo ji šiems žmonėms nebūtu liepusi išeiti iš restorano, o tik būtų paprašiusi pereiti į kitą salę.

Liudytoja S. P. parodė, kad dirba E. K. prekybos įmonėje. 2009-11-02 dirbo restorane su J. M.. K. S. pažinojo, kaip laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, o P. J. iš matymo. Labai smulkiai nebepamena tos dienos įvykių. Viena salė restorane skirta vakarui, o kita pietų. Vakarinė salė buvo užtverta ar virvele ar kėdėmis. Paprastai užtverdavo keturiomis ar penkiomis kėdėmis, kad į tą salę neitu žmones. Ir tą dieną salė turėjo būti užtverta, nes visada taip būdavo. Tą dieną klientus aptarnavo ji su J. M.. Nepamena ar tą konkrečią dieną buvo į restoraną atėję K. S. su P. J.. Paprastai jei klientas atsisėsdavo ne toje salėje, tai padavėjos paprašydavo pereiti sėstis į kitą - pietų salę. Buvo kažkada darbe kalba, kad neaptarnauti laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Žinojo, kad tarp E. K. yra kažkokie konfliktai su šiuo laikraščiu. Nepamena kada prasidėjo tokie pokalbiai, kad neaptarnauti šio laikraščio darbuotojų, ar prieš šį įvykį ar jau po šio įvykio. Kitą dieną atėjo K. S. su teisininku, kalbėjosi su J. M.. Kai jie išėjo, J. M. buvo išsigandusi ir jai papasakojo, kad kažkurią dieną ji K. S. išprašė iš restorano, nes taip liepė savininkas. J. M. jai papasakojo, kad K. S. su teisininku pasakė, jog dėl to jai (J. M.) bus iškelta baudžiamoji byla. Nepamena ar V. K. būtų sakęs jai, kad neaptarnautų laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, tačiau tokia kalba tarp restorano darbuotojų buvo. Tarp darbuotojų iki to įvykio nėra buvę jokių kalbų, kad asmeniškai K. S., jeigu jis ateitu, reikia neaptarnauti. Iki šio įvykio ji restorane dirbo neseniai.

Liudytojas P. J. parodė, kad dirba Biržų sporto mokykloje treneriu. E. K. yra jo vaikystės draugas. Su K. S. jį sieja partijos veikla ir yra geri pažystami. 2009-11-02 K. S. turėjo imti iš jo interviu, t.y. pasikalbėti apie sportinius pasiekimus. Nuėjo papietauti pas E. K. į restoraną. Restorane pirmas laiptais į antrą aukštą užlipo K. S., o jis iš paskos. Iki to laiko jis buvo ir ankščiau buvęs šiame restorane. Su K. S. užėjo salę prie staliuko. Jis nuėjo prie baro ir paėmė menių. Atsisėdo prie staliuko gražesnėje salėje, nors įeinant į salę ten stovėjo sustatytos kažkokios kėdės, bet K. ėjo pirmas, o jis jam iš paskos ir pro tas kėdes praėjo. Nepastebėjo ar toje pačioje salėje, kur jie atsisėdo, buvo ir daugiau žmonių. Jis paėmė meniu ir rinkosi ką valgys. Ten yra ir dar viena salė, kur pietavo žmones. Prie jų priėjo padavėja J. M., tik tuo metu nežinojo jos pavardės. Ji pasakė, kad jie neaptarnauja „(duomenys neskelbtini)“ . Kažkaip panašiai taip pasakė, bet dabar tiksliai nebepamena. Dabar jau praėjo labai daug laiko, bet kiek pamena tuo momentu suprato, kad jo ir K. S. restorane neaptarnaus. Atrodo, kad padavėja pasakė taip jog ji čia neaptarnaus, „kad ir „(duomenys neskelbtini)““. Tada jie atsistojo nuo staliuko ir išėjo į kitą kavinę. Tuo metu restorane jis E. K. nematė. Už kokios valandos E. K. jam paskambino ir pasakė, kad atsiprašo jo, kad toje salėje jie žmonių neaptarnauja ir pakvietė ateiti atsigerti kavos. E. K. jo paklausė kodėl jis išėjo iš restorano. Jis (P. J.) visai nesigilino, kodėl ten jų neaptarnavo, juk ne tokių dalykų gyvenime būna. Negirdėjo iš padavėjos, ar tai savininko toks nurodymas buvo jų neaptarnauti.

Iš 2010-04-28 baudžiamosios bylos Nr. 54-2-025-09 baudžiamosios bylos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta baudžiamoji byla Nr. Nr. 54-2-025-09 ir padarytos bylos dokumentų kopijos, viso 44 lapai, kurios prijungtos prie šios bylos (b.l. 12-13). Iš šių dokumentų matyti, kad 2010-02-02 K. S. pateikė Autorinės kūrinio užsakymo sutarties kopiją (1 t., b.l. 25), iš kurios matyti, kad K. S. yra sudaręs Autorinę kūrinio sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip autorius įsipareigoja savo jėgomis sukurti straipsnius laikraštyje „(duomenys neskelbtini)”, o įmonė „(duomenys neskelbtini)” sumokėti jam pagal žodinį susitarimą autorinį atlyginimą (1 t., b.l. 26); 2009-12-29 E. K. pateikė E. K. prekybos įmonės nuostatus (1 t., b.l. 28), iš kurių matyti, kad viena iš įmonės veiklos sričių yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla (1 t., b.l. 32-33); iš E. K. prekybos įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3. p., 4.4. p. matyti, kokie lankytojų veiksmai ar elgesys laikytini netinkamais (1 t., b.l. 30); iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad E. K. prekybos įmonės savininkas yra E. K. (1 t., b.l. 25); iš 2010-01-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. išvardintų asmenų, neva buvusių įvykio metu įstaigoje ir nepageidavusių K. S. buvimo, duomenų bazėje nerasta (1 t., b.l. 39).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. K. pateikė laikraščius „(duomenys neskelbtini)“ išleistus 2004-06-22, 2006-08-31, 2007-01-23, 2008-02-05, kuriuose, jo manymu neigiamai laikraščio aprašyta jo įmonė bei jis pats; reklaminį lankstinuką apie Maitinimo paslaugų įmonę įsikūrusią (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 98); įmonės 2 aukšto, kuriame yra maitinimo salės, planą (b.l. 99); įsakymo dėl J. M. atleidimo kopija (b.l. 100).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Pagal BK 169 str. atsako tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves. Diskriminacijos draudimas, kaip viena pamatinių žmogaus teisių, yra įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje. Lietuvos pagrindiniame įstatyme numatyta, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad kaltinamasis E. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis atliko veiksmus, kuriais asmeniui, priklausančiam tam tikrai socialinei grupei, sutrukdė lygiomis teisėmis su kitais naudotis legalia viešą pobūdį turinčia paslauga - viešojo maitinimo paslauga. Kaltinamojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis būdamas prekybos įmonės, kurios viena iš veiklos sričių yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, savininku, nurodė jam pavaldžiam asmeniui – padavėjai J. M. neaptarnauti atėjusio pietauti nukentėjusiojo, kaip laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Tuo, be abejo, buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės ir laisvės (teisė lygiai su kitais naudotis viešomis paslaugomis, teisė lygiai su kitais būti aptarnautam viešų paslaugų srityje, laisvę pasirinkti viešąsias paslaugas ir kt.). Nukentėjusysis K. S. įvykio metu priklausė tam tikrai socialinei žmonių grupei – laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvui. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis restorane nebuvo aptarnautas dėl to, kad laikraštis, kuriame jis dirbo (ir šiuo metu tebedirba), publikavo straipsnius, kurie nebuvo priimtini kaltinamajam. Kaltinamasis neslepia, kad yra negatyviai nusiteikęs prieš minėtą laikraštį dėl jo publikuojamų straipsnių, kurie, jo manymu, neigiamai aprašo jo įmonę bei jį patį. E. K. teismui nurodė, kad tuo metu (kai įvyko įvykis) laukė minėto laikraščio provokacijos. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad ir kiti žmonės vengia šio laikraščio dėl šio laikraščio publikacijų. Visa tai rodo, kad nukentėjusysis K. S. buvo diskriminuotas dėl laikraščio, kuriame jis dirba, publikacijų (skleidžiamų pažiūrų), kurios neįtiko kaltinamajam. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio yra turėję kokių nors asmeninių santykių, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu, restorane elgėsi netinkamai, sukėlė nepatogumų kitiems restorano lankytojams, buvo apsirengęs netinkamai ar pažeidė kitas restorane nustatytas taisykles.

Nors kaltinamasis nurodo, kad nurodė padavėjai J. M. neaptarnauti K. S. tik restorano salėje, kurioje tuo metu buvo neaptarnaujama, o padavėja netiksliai suformulavo jo žodžius atėjusiems asmenims, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir juos atmeta. Šie kaltinamojo parodymai yra paneigti nuosekliais liudytojos J. M. parodymais. Ši liudytoja tiek tyrimo metu, tiek apklausta ankščiau teisme, tiek posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad E. K. jai liepė pasakyti pietauti atėjusiems K. S. ir P. J., kad „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai restorane neaptarnaujami, ką ji ir padarė. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ši liudytoja siektu apkalbėti E. K. ar sakyti byloje netiesą. Nors ši liudytoja yra atleista iš E. K. įmonės, tačiau šios liudytojos parodymai buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs tiek jai dirbant E. K. įmonėje, tiek ir būnant atleistai iš šios įmonės. Šios liudytojos parodymus patvirtino nukentėjusiojo K. S. parodymai. K. S., nuo pat tyrimo dėl šio incidento pradžios, vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad jam padavėjos buvo pasakyta, kad restorane jis nebus aptarnaujamas kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bei, kad prieš tai matęs, kaip E. K. davė kažkokį nurodymą J. M., girdėjo E. K. J. M. pasakytus žodžius – „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių (asmeniniai nesutarimai, pykčiai ir pan.) dėl kurių nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ir liudytoja J. M. iki šio įvykio buvo pažįstami. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo K. S. ir liudytojos J. M. parodymais. Liudytojos E. M., nukentėjusiojo K. S. parodymus patvirtino ir liudytojų P. J. ir S. P. parodymai. P. J. iš esmės nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad E. K. restorane padavėja jam ir K. S. pasakė jog „(duomenys neskelbtini)“ restorane neaptarnaujami. S. P. nors pati nematė įvykio, tačiau apie įvykį sužinojo betarpiškai iš bendradarbės J. M., praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio. Kaip teigia S. P., J. M. jai pasakiusi, kad E. K. nurodymu išprašė K. S. iš restorano.

Nors E. K. nurodė, kad K. S. pažeidė restorano tvarką, „įsibraudamas“ į restorano salę, byloje nėra tai kategoriškai patvirtinančių duomenų. Tą dieną dirbusios padavėjos J. M. ir S. P. negalėjo kategoriškai patvirtini, kad įėjimas į restorano salę buvo užstatytas kėdėmis, ar kitaip užtvertas. Nors liudytojas P. J. teismo posėdyje parodė, kad praėjo pro sustatytas kėdes, teismas tokius jo parodymus vertina kaip prieštaringus ir šioje dalyje juos atmeta. P. J. ankščiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad įėjimas į restorano salę buvo užstatytas kėdėmis (1 t., b.l. 107-108). Be to, duodamas parodymus ankščiau teisme, P. J. buvo nurodęs, kad „jokių matomų perspėjančių ženklų, kad šioje salėje draudžiama lankytis nematė“ (1 t., b.l. 67). Paties kaltinamojo parodymai viso tyrimo metu nuolat kito, buvo nenuoseklūs, jų nepatvirtino kiti bylos įrodymai. Nors E. K. tvirtina, kad gavo nusiskundimų iš kitų klientų dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, nebuvo surinkta jokių tai patvirtinančių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-025-09 E. K. įvardijo tokius asmenis (besiskundžiančius nukentėjusiojo elgesiu), tačiau tikrinant duomenų bazėse paaiškėjo, kad tokių asmenų Biržuose iš viso nėra (1 t., b.l. 39). E. K. parodymai, apie tai, kad jam skambino asmenys ir piktinosi neva netinkamu E. S. elgesiu bei trukdymu pietauti, yra atmetami, nes jų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 169 str. sudėtį ir yra pilnai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.

Skirdamas bausmę E. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pasekmes, ir kitas aplinkybes.

E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas. E. K. suvokė, kad savo veiksmais diskriminuoja nukentėjusįjį dėl jo darbo laikraštyje, kurio pažiūros jam nepriimtinos, bei siekė suvaržyti K. S. lygių su kitais teisių ir laisvių įgyvendinimą. E. K. neteistas (1 t., b.l. 130), administracine ankščiau baustas už KET pažeidimus, nuobaudos išnykę (1 t., b.l. 128-129), dirba (1 t., b.l. 131). E. K. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 169 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nusikalstamos veikos padarymo metu už nesunkų nusikaltimą BK nustatė nuo 1 iki 100 MGL dydžio baudą. Remiantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam skirtinos baudos dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Proceso išlaidų byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 169 str. ir nubausti jį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Išaiškinti E. K., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.