Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2012-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. 6 mėn. laisvės apribojimo, teistas 2013-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 310 str. 3 MGL dydžio bauda , teistas 2013-04-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 2 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 valandų per mėnesį, bausmę atlikęs 2013-10-02, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2016 m. gegužės 8 d. apie 23.20 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo svetainėje vieną kartą rankos delnu sudavė sugyventinei R. K. į kaklą, po to vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, po ko nukentėjusioji R. K. parvirto ant grindų, po to apkabinęs ranka R. K. smaugė, taip nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

įtariamojo R. P. parodymais, kad psichinėmis ligomis neserga, galvos traumų nėra turėjęs, savo veiksmus supranta ir valdo. Parodo, kad su R. K. gyvena (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Gyvena kartu su dviem dukromis (9 ir 4 metų). Su sugyventine R. K. labai dažnai konfliktuoja. Konfliktų priežastis būna įvairi, ir nepriklausomai nuo to ar girti, ar blaivūs. 2016 m. gegužės 8 d., vakare, tikslaus laiko nežino, buvo namie, kuomet grįžo sugyventinė R. K. Buvo išgėręs. Ji grįžo kartu su L. S. Priėjęs prie L. S.- paklausė „Kas čia dedasi?“, jį pastūmė ir nesmarkiai trenkė antausį. R. tuomet kažkuo trenkė į petį, tuomet atsisuko ir R. smarkiai stūmė. Ji nukrito ant žemės. Gerai nepamena, bet atrodo, kad sudavė porą kartų delnu, tik negali nurodyti, į kurias vietą pataikė. Versdamas ant žemės, galėjo R. suimti už kaklo ranka, ir galėjo jai taip sukelti fizinį skausmą. Specialiai suėmęs ranka jos nesmaugė. Konflikto metu barėsi, vadinosi necenzūriniais žodžiais. Buvo stipriai tą vakarą išgėręs, todėl įvykių seką gali maišyti. Ji nuo žemės atsikėlė, nubėgo prie sekcijos, tuo metu jis buvo prie L., atsisuko, ir tuomet pamatė, kad kažkoks daiktas į jį atlekia. Daiktas pataikė į galvą, prakirto kaktą. Buvo nuvykęs pas medikus, kur apžiūrėjo žaizdą, tačiau jos nesiuvo. Po to, kai prakirto galvą, jam padarė negera. Atsisėdo virtuvėje ant kėdės, o L. pasakė, kad kviestųsi greitąją pagalbą, nes nukraujuos. Tuomet paėmė telefoną ir norėjo kviesti greitąją pagalbą. Tuomet R. paėmusi kibirą apipylė jį vandeniu. Kas iškvietė pareigūnus – nurodyti negali. Dėl to, kad R. sukėlė fizinį skausmą labai gailisi. Kadangi gyvena dviejų galų name, turi galimybę atskirai gyventi nuo R., nes yra du įėjimai į namą. Prakirtus galvą buvo padarytas sužalojimas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Papildydamas savo parodymus, duotus 2016-05-09 parodė, kad konflikto su sugyventine R. K. metu buvo praskelta galva. Tačiau jam praskeltos galvos neskaudėjo. Pirminės apklausos metu nurodė, kad po smūgio buvo negera, tačiau negera buvo palikę nuo išgerto alkoholio, o ne nuo smūgio į galvą. O be to sugyventinė R. K. buvo išsigandusi, todėl ir paleido į jį daiktą, kuris pataikė į galvą. Jai jokių pretenzijų dėl praskeltos galvos neturi (52 b. l.);

nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad 2016-05-08 apie 23.20 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) su kaimynės sūnumi L. S. grįžo pas save į namus, nes L. S. ketino jos sugyventinio R. P. paprašyti, kad šis leistų jam permiegoti. Grįžus į namus sugyventinis R. P. pradėjo pulti ant L. kaltindamas jį, kad jis yra jos meilužis. R. vieną kartą sudavė L. S. į veidą, ji bandė R. P. sustabdyti, atitraukdama nuo L. Po to R. pasakė, kad „Kurva grįžai nusikrušus“ ir pradėjo ją mušti. Viskas vyko svetainėje. R. P. rankų delnais ne mažiau vieno karto trenkė į kaklą, po to vieną kartą smogė į dešinį skruostą, nuo smūgio ji parvirto ant grindų. Sugyventinis smaugė ją sugriebęs ranka per kaklą. Po to sugyventinis pervertė per televizorių, kuris stovėjo ant grindų. Gindamasi į jį sviedė ant grindų gulinčius vaiko batus, kad jis negalėtų prisiartinti. Tuo metu ji gulėjo ant grindų. Po to atsistojo ir iš indaujos pagriebė kvepalų buteliuką ir jį metė į sugyventinį, tačiau nepataikė. Po to pagriebė molinę pieštukinę ir ją gindamasi nuo sugyventinio puolimo sviedė į jį. Pieštukinė pataikė sugyventiniui į kaktą. Po to sugyventinis atsitraukė, nuėjo į virtuvę. Po kiek laiko jis vėl virtuvėje pradėjo pulti. Gindamasi ji apliejo sugyventinį R. P. vandeniu. Tuo metu mažametė dukra iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventiniui iš kaktos bėgo kraujas toje vietoje, kur pataikė pieštukinė. Sugyventinio sumušti ar sužaloti nenorėjo. Tik gynėsi nuo jo puolimo ir mušimo. Sumuštą dešinį skruostą skauda iki šiol. Sumuštą kaklą skaudėjo apie 2 minutes. Vieta ant kaklo kur smaugė skauda iki šiol. Anksčiau sugyventinis yra smurtavęs, yra kvietusi policiją. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreips (6 b. l.);

Liudytojo L. S. parodymais, kad 2016-05-08 vakare susipyko su savo tėvu, todėl savo pažįstamos R. K. paprašė, kad leistų permiegoti. Apie 23.20 val. su R. K. nuėjo pas ją į namus. Salone R. sugyventinis R. P. nieko nesakęs trenkė jam antausį. Po to atsisuko į R. ir jai pasakė, kad „Čia kuilius pradėjai vedžiotis“. Po to R. pastūmė R., po to ją pervertė per televizorių. R. kelis kartus rankomis sudavė R. Vieną kartą tikrai matė, kad pataikė jai į veidą. R. R. buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė. R. gindamasi iš kažko metė į R. bet nepataikė, po to metė iš kažko antrą kartą ir kažkur pataikė. Jis vėliau pamatė, kad pataikė R. į kaktą, nes jam bėgo kraujas. Po to R. koliojosi. Virtuvėje R. P. dar puolė ant R., bet ji gindamasi P. apipylė vandeniu (26 b. l.);

Asmens blaivumo testo rezultatais (21 b. l.);

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (7-11 b. l.);

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (13-15 b. l.).

Kaltinamojo R. P. veiką teisingai kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. K..

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį R. P. siūlė nubausti 6 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kaltinamasis R. P. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis P. T. teistas, teistumas neišnykęs (73-74 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (28-29 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (43 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (37-38 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nurodė, kad yra gavusi nusiskundimų dėl alkoholio vartojimo, vengimą atlikti viešuosius darbus, bendruomenėje vertinamas prieštaringai (40 b. l.), nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 6 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. P. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 8 d. 23.35 val. iki 2016 m. gegužės 9 d. 15.30 val. (53 b. l.), tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (54 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimu, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės apribojimu, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką laikas nuo 2016 m. gegužės 8 d. 23.35 val. iki 2016 m. gegužės 9 d. 15.30 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.