Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. F. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. F. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. F. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, E. F. priklausantys 60 Lt (perduoti saugoti į Vilniaus m. VPK finansų skyriaus kasą) konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad ji, turėdama vieningą tikslą įgytą narkotinę medžiagą-heroiną parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, įgijo labai didelį kiekį-13,754 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), iki 2006 m. vasario 14 d. Tą pačią dieną, 2006-02- 14, apie 15.00 val. 1,298 g narkotinės medžiagos – heroino atsinešė prie namo Nr. 37, esančio (duomenys neskelbiami), kur už 60 Lt kitą dalį – ne mažiau kaip 0,080 g minėtos narkotinės medžiagos pasikėsino parduoti E. F. , tačiau nepardavė, nes kartu su E. F. nusikaltimo padarymo vietoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos rankų paėmė dalį – 1,002 g narkotinės medžiagos - heroino, jos asmens kratos metu sijono kišenėje rado ir paėmė kitą dalį -0,296 g minėtos narkotinės medžiagos bei tą pačią dieną 15.55 val. atliktos kratos metu jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), rado ir paėmė likusią dalį labai didelį kiekį – 12,456 g narkotinės medžiagos – heroino.

E. F. nuteista už tai, kad ji 2006-02-14 apie 15.10 val. (duomenys neskelbiami) prie 37 namo, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš pilietės R. S. už 60 Lt įgyti ne mažiau kaip 0,080 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ji kartu su R. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. S. ir E. F. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija neturi pagrindo taip pat laikyti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių ištyrimo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad buvo apklausti visi liudytojai, įtraukti į sąrašą asmenų, kurie turi būti apklausti teisme. Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš asmenų, išskyrus tuos, kurie byloje apklausti, būtų žinomos nusikalstamai veikai ištirti reikšmingos aplinkybės ir teismas turėtų juos apklausti, todėl nuteistosios E. F. apeliacinio skundo argumentas, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Nuteistajai E. F. buvo užtikrinta ir galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis bei būdais gintis nuo kaltinimų.

Byloje surinktų įrodymų visetas rodo, kad E. F. teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. F. kaltumo ir jos padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia E. F. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji vartoja opijatus, o ne heroiną.

Teisingai kvalifikuota ir nuteistosios R. S. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Visi įrodymai: Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjo R. J. 2006 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas, Kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados, liudytojų R. J. , V. V. , G. M. , A. P. bei iš dalies pačios nuteistosios R. S. parodymai, duomenys, užfiksuoti R. S. asmens kratos ir kratos, atliktos R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), metu, rodo, kad nuteistoji R. S. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 13,754 g narkotinės medžiagos – heroino, ją laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), iki 2006 m. vasario 14 d. ir tą pačią dieną apie 15 val. 1,298 g narkotinės medžiagos – heroino atsinešė prie namo Nr. 37, (duomenys neskelbiami). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad R. J. kartu su V. V. , G. M. , ketindami patikrinti operatyvinę informaciją (gauta operatyvinė informacija, jog R. S. prekiauja narkotikais), 2006 m. vasario 14 d. nuvyko prie namo ((duomenys neskelbiami)), kuriame gyveno R. S. , ir stebėjo aplinką. R. S. iš namo laiptinės išėjo apie 15 val., perėjo (duomenys neskelbiami) prospektą, nuėjo gyvenamųjų namų kiemais ir po kurio laiko susitiko su E. F. . Jos kartu nuėjo prie 13 vidurinės mokyklos. Mokyklos teritorijoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbiami), sustojo. R. J. su V. V. pastebėjo, kad R. S. rankose laiko piniginę, o E. F. – pinigų kupiūras, suprato, jog tarp jų vyksta sandėris ir nusprendė prie jų pribėgti. R. S. ir E. F. buvo sulaikytos ir pristatytos į Narkotikų kontrolės skyrių. Tyrėjas R. J. , sulaikydamas R. S. , iš jos rankų paėmė piniginę, kurios vienoje dalyje buvo septyni popieriniai lankstinukai su milteliais, o kitoje – aštuoni popieriniai lankstinukai su milteliais (t. 1, b. l. 1). Apklaustas kaip liudytojas tyrėjas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino sulaikęs R. S. 2006 m. vasario 14 d. apie 15.10 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbiami), ir iš jos rankų paėmęs piniginę, kurioje buvo penkiolika lankstinukų su milteliais. Pažymėjo, jog tą pačią dieną jis, G. M. , M. M. , O. R. ir nuteistoji R. S. nuvyko į R. S. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbiami), kur buvo atlikta krata ir rasti narkotikų fasavimo įrankiai, įpakavimui skirti maišeliai, heroinas. Šiuose liudytojo R. J. parodymuose nurodytas aplinkybes apie R. S. sulaikymą prie namo Nr. 37, esančio (duomenys neskelbiami), patvirtino kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. V. , o tai, kad kratos metu R. S. bute rasta heroino, - liudytojas G. M. , dalyvavęs kratoje. Iš liudytojos A. P. parodymų matyti, kad po R. S. sulaikymo, 2006 m. vasario 14 d., pas pastarąją asmens krato metu taip pat rasta plastmasinė dėžutė, kurioje buvo polietileniniame maišelyje įdėtas vienas popierinis lankstinukas su milteliais. Tyrimo metu specialistai nustatė, kad rusvos spalvos miltelių iš languoto popieriaus pakuotės, rastų ir paimtų pas R. S. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,296 g (t. 1, b. l. 60). Rusvos spalvos miltelių, rastų penkiolikoje languoto popieriaus lankstinukuose 2006 m. vasario 14 d. paimtoje piniginėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė 1,002 g (t. 1, b. l. 31-32). Miltelių, esančių maišelyje ir vienuolikoje languoto popieriaus lankstinukuose, kurie buvo paimti kratos metu R. S. bute ((duomenys neskelbiami)), sudėtyje yra 12,456 g narkotinės medžiagos – heroino. Ant stiklo, elektroninių svarstyklių ir plastmasinio šaukštelio, rastų ir paimtų kratos metu R. S. bute, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 42-43). Specialistas, atlikęs vatos tampono, kuriuo paimtos R. S. rankų nuoplovos, tyrimą rado narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 38). Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir nuteistoji R. S. , - ji pripažino, kad nuomojamame bute (duomenys neskelbiami), ir kai buvo sulaikyta, turėjo heroino, tik tvirtina, kad neturėjo tikslo platinti šių narkotinių medžiagų, heroino parduoti E. F. neketino. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ši nuteistosios R. S. parodymų dalis prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Paprasčiausiai nusikaltimo motyvą ir tikslą būtų galima nustatyti iš paties nusikaltimo subjekto parodymų, paaiškinimo, kodėl jis padarė nusikalstamą veiką ir ko tokia savo veika siekė. Tačiau nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis įrodinėjami subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai - motyvas, tikslas. Nusikaltimo motyvui, tikslui įrodyti ir nustatyti taip pat naudojami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ekspertizės aktai ir kiti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikaltimo požymiai. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbia reikšmę turi ir tas faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Palyginus šiuos baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis su nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) parodymais, galima patikrinti, ar kaltininko parodymuose nurodytas jo poelgio tikslas ir motyvas atitinka realų nusikaltimo padarymo tikslą ir motyvą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. įgijo ir laikė narkotinių medžiagų – heroino, kurio bendroji masė (13,754 g) viršija tą ribą, nuo kurios jis vertinamas kaip labai didelis. Pas R. S. skirtingose vietose rasti ir paimti iš viso dvidešimt septyni lankstinukai su paruoštomis vartoti heroino dozėmis: penkiolika lankstinukų, kai ji buvo sulaikyta prie namo, esančio (duomenys neskelbiami), vienuolika - 2006 m. vasario 14 d. atliktus kratą jos nuomojamame bute ir dar vienas - R. S. asmens kratos metu. Taip pat kratos metu R. S. bute rastas neišfasuotas heroinas polietileniniame maišelyje, kurio (heroino) bendroji masė yra 11,551 g, aptikti ir narkotikams fasuoti skirti įrankiai – elektroninės svarstyklės, plastmasinis šaukštelis, juodos spalvos stiklas, tušti polietileniniai maišeliai. Specialistas nustatė, jog ant stiklo, elektroninių svarstyklių ir plastmasinio šaukštelio, rastų ir paimtų krato metu R. S. bute, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 42-43). Specialistas, atlikęs vatos tampono, kuriuo paimtos R. S. rankų nuoplovos, tyrimą taip pat rado narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 38). Iš anksčiau aptartų liudytojų R. J. ir V. V. parodymų, kurie atitinka ir 2006 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus E. F. parodymus, matyti, kad R. S. kartu su E. F. buvo sulaikytos prie namo Nr. 37, (duomenys neskelbiami). R. S. ketino E. F. parduoti heroiną, o ši iš R. S. pirkti heroiną. Pareigūnas R. J. , sulaikydamas R. S. , iš jos rankų paėmė piniginę, kurios vienoje dalyje buvo septyni popieriniai lankstinukai su paruoštomis vartoti heroino dozėmis, o kitoje – aštuoni popieriniai lankstinukai su paruoštomis vartoti heroino dozėmis. Pas E. F. rastas ir paimtas 81 Lt.

Kolegijos nuomone, visi šie paminėti faktiniai duomenys – pas R. S. rastų narkotinių medžiagų - heroino kiekis (13,754 g), paruoštų vartoti dozių skaičius (dvidešimt septyni lankstinukai), R. S. bute rasti narkotikams fasuoti skirti įrankiai, labai didelis nebeišfasuoto heroino kiekis, R. S. sulaikymas bandant parduoti E. F. heroiną, paėmimas iš R. S. rankų ją sulaikius piniginės, kurioje skirtingose vietose rasta penkiolika lankstinukų su paruoštomis vartoti įvairios masės heroino dozėmis - sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžia daryti išvadą, kad R. S. narkotines medžiagas – heroiną (13,754 g) neteisėtai įgijo ir laikė, turėdama tikslą jį parduoti ar kitaip platinti, ir ne mažiau kaip 0,080 g minėtos narkotinės medžiagos pasikėsino parduoti E. F. , tačiau nepardavė, nes kartu su E. F. buvo sulaikytos policijos pareigūnų nusikaltimo padarymo vietoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. S. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į R. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, padarė išvadą, kad pati švelniausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neatkurs teisingumo ir bus per griežta. Bausmės paskirtis R. S. gali būti pasiekta tik paskyrus švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bet laisvės atėmimo bausmę, pritaikius jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas R. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis) paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir R. S. parinktos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje nuteistajai R. S. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teisinio pagrindo nebuvo, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes (nenustatyta, kad R. S. išplatino narkotines medžiagas, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteista, turi du nepilnamečius vaikus ir kt.), teisingai konstatavo, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. S. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistosios R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas galėjo taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas. Byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi.

Teismas BK 62 straipsnio 2 dalį gali taikyti tiktai nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Jeigu bent vienos iš jų nėra, tai BK 62 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad byloje yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir 2 punkte), nepagrįstas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas R. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę iš dalies pripažino, bet nepapasakojo visų nusikaltimo aplinkybių (neneigė, jog bute (duomenys neskelbiami), laikė narkotines medžiagas, tačiau tvirtino, kad ji jas rado atsitiktinai, tvarkydama šį išsinuomotą butą, ji narkotinių medžiagų pati neįgijo, parduoti neketino, E. F. susitiko atsitiktinai, ši jos neprašė parduoti heroino), nusikaltimas buvo atskleistas kitų proceso dalyvių parodymais, dėl padaryto nusikaltimo neapgailestavo. Dėl jo padarymo pradėjo gailėtis tik tada, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo už šį nusikaltimą pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimo bausme (R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji gailisi padariusi nusikaltimą). Visa tai rodo, kad R. S. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jai paskirtą bausmę. R. S. gailisi ne dėl savo padaryto nusikaltimo, o tik dėl to, kad jai reikia atsakyti už padarytą nusikaltimą, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus.

R. S. apeliacinio skundo teiginys, jog ji norėjo narkotines medžiagas nunešti į policiją, bet nespėjo, nes buvo sulaikyta, kas turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra deklaratyvus, taip bandant tik sušvelninti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Byloje surinktais ir patikrintais įrodymais nustatyti tikrieji R. S. siekiai ir įrodyta, kad ji neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (13,754 g) narkotinės medžiagos – heroino, turėdama vieningą tikslą jį parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims, ją neteisėtai laikė nuomojamame bute, dalį narkotinės medžiagos (1,298 g) atsinešė prie namo Nr. 37, esančio (duomenys neskelbiami), kur ne mažiau kaip 0,080 g minėtos narkotinės medžiagos pasikėsino parduoti, o nepardavė tik dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ji kartu su E. F. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Taip pat byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta nei vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių. Nors R. S. teta A. S. yra antros grupės invalidė, jos nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. S. nėra vienintelis asmuo, kuris gali juos prižiūrėti, – R. S. turi seserį Z. S. ir ši gali šiuos prižiūrėti.

Todėl, nesant visų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, taikyti šį straipsnį R. S. nebuvo teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai E. F. bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio reikalavimų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais. E. F. padarė nesunkų nusikaltimą - neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti ne mažiau kaip 0,080 g narkotinės medžiagos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, ji įtraukta į narkologinę įskaitą, buvo bausta administracine tvarka. Esant tokiems bylos duomenims, E. F. paskirta bausmė - laisvės atėmimas trims mėnesiams, kuri atitinka įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumą, nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistosios E. F. prašymas grąžinti jai konfiskuotus 60 Lt negali būti tenkinamas.

Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Byloje nustatyta, kad E. F. , darydama veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, narkotinėms medžiagoms pirkti naudojo 60 Lt, kurie iš jos buvo paimti sulaikymo metu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad minėti pinigai buvo daromo nusikaltimo priemonė, ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juos iš E. F. konfiskavo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistųjų apeliacinių skundų ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistųjų apeliacinių skundų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. F. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.