Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., LR piliečiui, lietuviui, 10 kl. išsilavinimo, nedirbančiam, turinčiam I gr. nedarbingumo lygį (darbingumas 15 procentų), nevedusiam, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2010 m. kovo mėn. iš 4 į 5 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžio r. Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje kirviu sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius lovoje miegančiam broliui V. Š. į galvą, tuo padarydamas kirstines žaizdas kaktos kairėje pusėje ir kaktos vidurinėje dalyje, muštines žaizdas antakių srityse ir nosies nugarėlėje bei kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, smakre, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, įspaustinius skeveldrinius kaktikaulio kairės pusės bei kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, dėl ko nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulinių kaktinių ir smilkinių skilčių dangalais bei kaktinės skilties medžiagos sutraiškymo nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė esantį bejėgiškoje būklėje savo brolį V. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Tai, kad A. Š. padarė nurodytas veikas patvirtina šie byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad Tiek A. Š., tiek V. Š. yra jo broliai. Jie abu gyveno kaime su motina. A. Š. jau daug metų serga psichikos liga ir su niekuo nekalba. A. Š. globėju buvo paskirtas V. Š.. Tarp brolių buvo kažkokie įtempti santykiai, tačiau to priežasties nežino, kadangi A. Š. nekalbėjo. Motina yra sakiusi, kad A. Š. nemėgsta geriančių, o Valentinas kartais išgerdavo. Įvykio metu kaime nebuvo ir aplinkybių nežino. 2010 m. kovo 5 d. paskambino Vadoklių seniūnijos socialinė darbuotoja ir pasakė, kad nužudytas V. Š.. Nekyla abejonių, kad tai padarė A. Š..

K. Š. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodo, kad visų pirma A. Š. nužudė brolį V. Neištvėrusi tokios netekties labai greitai mirė motina. Tokiu būdu dėl A. Š. veiksmų per labai trumpą laiką jis neteko dviejų artimų žmonių ir dėl to patyri didelius dvasinius išgyvenimus. Šiuos išgyvenimus įvertina 50 000 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš A. Š..

Nukentėjęs V. Š. davė analogiškus parodymus kaip ir K. Jis taip pat nurodo, kad įvykio metu kaime nebuvo ir visų aplinkybių nežino, tačiau jam nekyla abejonių, jog brolį V nužudė būtent A. Š..

V. Š. pateikė analogišką civilinį ieškinį kaip ir K. Š. ir tais pačiais motyvais prašo iš A. Š. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusi V. Ž. paaiškino, kad Tiek nužudytasis, tie A. Š. yra jos broliai. Įvykio metu kaime nebuvo ir apie tai pati nieko konkretaus nežino. Brolis A jau daug metų serga psichikos liga. Jai nekyla abejonių, jog V nužudė būtent A.

Kaip ir broliai V. Ž. reiškia civilinį ieškinį ir tais pačiai motyvais ir pagrindais prašo iš A. Š. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusi A. Š. davė parodymus analogiškus aukščiau nurodytų brolių ir sesers parodymams. Papildomai ji nurodė, kad po įvykio motina gyveno jos namuose. Po kurio laiko motina papasakojo, kad įvykio išvakarėse tarp A ir V buvo kilęs konfliktas ir jie susistumdė. Ji pati matė, kad po to susistumdymo A iš nosies bėgo kraujas. Paprastai A pykdavo, kad brolis geria alkoholį. Nukentėjusioji taip pat neabejoja, kad V nužudė būtent A.

Nukentėjusioji A. Š. tais pačiais pagrindais kaip ir kiti broliai bei sesuo reiškia civilinį ieškinį ir paršo iš A. Š. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas D. L. parodė, kad šių metu kovo mėnesį kaimynas V. Š. buvo susižeidęs koją ir jam buvo sunku nudirbti ūkio darbus. Todėl padėdavo jam tuose darbuose. 2010 m. kovo 4 d. pamelžė jo karvę. Po to namuose kartu su V išgėrė butelį alaus. Begeriant alų gretimame kambaryje pradėjo triukšmauti A. Š.. Jis yra psichikos ligonis. Išgirdęs triukšmą V nuėjo į tą kambarį. Kai V grįžo buvo matyti, kad jam prakirsta lūpa ir bėgo kraujas. Jis pasakė, kad A jam trenkė, o jis trenkė A. Išgėręs alų išėjo namo. Kitos dienos ryte apie 8 val. vėl atėjo pas Š, kadangi vėl reikėjo melžti karvę. Tačiau niekas neatidarė durų ir neįsileido. Durys buvo užrakintos arba užkabintos iš vidaus. Po kurio laiko vėl bandė patekti į vidų, bet ir vėl niekas neįsileido. Tuomet pasikvietė kaimynę ir su ja kartu bandė patekti į vidų. Tik po ilgo beldimo duris atidarė Š. Ji beldimo negirdėjo, kadangi labai blogai girdi. Užėję į V. Š. kambarį pamatė, kad jis guli lovoje visas kruvinas. Akivaizdu buvo, kad jis nebegyvas. Iš karto buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba. Mano, kad V galėjo nužudyti brolis A, kadangi viduje nieko kito nebuvo, langai neatidaryti ir neišdaužyti, o durys uždarytos iš vidaus.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2010 m. kovo 5 d. ryte pas ją atėjo kaimynas D. L. ir pasakė, kad negali patekti pas Š, niekas neatidaro durų. Nuėję kartu ilgai beldė kol duris atidarė A. Š.. Durys buvo užrakintos ar užkabintos iš vidaus. Užėjus į vidų nuėjo į V. Š. kambarį ir pamatė, kad jis guli lovoje sukruvinta galva. V gulėjo ant nugaros, rankas susidėjęs ant krūtinės. Iš karto buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba. Kas nužudė V. Š. nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. Š. lavonas rastas lovoje, gulintis ant nugaros, uždengtas užklotu, rankos sukenktos ir sudėtos pilvo srityje. Prie A. Š. lovos rasti sukruvinti rūbai, ant kambario grindų kraujo dėmės bei šlepetės su kraujo dėmėmis. (b.l. 7 – 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto 2010-03-08 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Š. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kirstinėmis žaizdomis kaktos kairėje pusėje ir kaktos vidurinėje dalyje, muštinėmis žaizdomis antakių srityse ir nosies nugarėlėje bei kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, smakre, kraujosruvomis kaktos minkštuosiuose audiniuose, įspaustiniais skeveldriniais kaktikaulio kairės pusės bei kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžiais. Sužalojimai padaryti devyniais smūgiais kieto, buko ir kertančias savybes turinčio įrankio poveikyje. (b.l. 34 – 35)

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomosios dalies matyti, kad A. Š. apie inkriminuojamą nusikaltimą pasakoja iš lėto, be ryškesnio emocinio atspalvio. Teigia, kad brolis buvo išgėręs, reikalavo pinigų, pirmas puolė. Todėl paėmęs kirvį gynėsi, spardė kojomis, mušė rankomis (b.l. 94).

Visuma byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų (kruvini rūbai, kraujo pėdsakai ant grindų, nužudymo įrankis kirvis, tai, kad durys ir langai buvo uždaryti iš vidaus) patvirtina bei nekelia abejonių, jog būtent A. Š. sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius kirviu V. Š. į galvą ir taip jį nužudė. Nužudytasis V. Š. buvo A. Š. artimas giminaitis, o būtent brolis. Iš to, kad V. Š. kūnas buvo rastas lovoje, užklotas antklode, rankos sudėtos ant pilvo galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog mirtinų smūgių sudavimo metu jis miegojo, net nebandė kaip nors gintis, o tai reiškia, kad nužudymo metu jis buvo bejėgiškoje būklėje. Todėl A. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., numatytas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apylinkės teismo 2010-03-09 nutartimi A. Š. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė.

Iš Utenos ekspertinio skyriaus pateikto 2010 m. birželio 9 – 14 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikomo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Lėtinis psichikos sutrikimas A. Š. diagnozuotas 2004 m. Dėl psichikos būklės jis negali dalyvauti atliekant proceso veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisiamajame posėdyje nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. A. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio PL).

Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-06-19 nutartimi A. Š. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Teismo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė patvirtino ekspertizės išvadas. Taip pat nurodė, kad A. Š. sunkiai prieinamas bendravimui, nevertina kritiškai savo poelgio ir yra jam abejingas, dėl savo ligos yra neprognozuojamas, todėl pavojingas visuomenei. Siūlo skirti jam priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Kadangi A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą – nužudė savo brolį, į jo pavojingumą visuomenei, bei atsižvelgiant į specialistų siūlymus, jam taikytinas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusieji K. Š., V. Š., V. Ž. ir A. Š. pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, kiekvienas prašydamas priteisti po 50 000 Lt.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Pagal BPK 115 str. 1 d. nuostatas civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Visais kitais atvejais civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtu, paliekant teisę civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju priimamas ne apkaltinamasis nuosprendis, o nutartis. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas nėra nusikaltimo subjektas, o tuo pačiu nėra visų nusikaltimo sudėties požymių. Kadangi A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos atlyginimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių motyvų nukentėjusiųjų K. Š., V. Š., V. Ž. ir A. Š. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, paliekant teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Daiktiniai įrodymai – A. Š. sportinis švarkas, marškiniai, kelnės, nertinis, šlepetės, vaistų pakuotė, stiklinė, kirvis, nuorūkos, lyginamieji pavyzdžiai - nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ( BPK 94 str. 4 d).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio PL).

Nukentėjusiųjų K. Š., V. Š., V. Ž. ir A. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, paliekant teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus – A. Š. sportinį švarką, marškinius, kelnes, nertinį, šlepetes, vaistų pakuotę, stiklinę, kirvį, nuorūkas, lyginamuosius pavyzdžius - nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.