Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam T. D. atlyginti neturtinės žalos dydį. Mano, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 1 p.), neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 2 p.) ir nepagrįstai didelės neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių aplinkybių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nurodo, kad jis teismui paaiškino visas įvykio aplinkybes, taip pat bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau, nukentėjusiajam pareikalavus didelės sumos, susitarti nepavyko.

Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BPK 60 str. 1 d. 3 p. numatytą aplinkybę – veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje pats teismas nurodė, kad jis (T. K.) alaus buteliu nukentėjusiajam trenkė iš asmeninių paskatų. Nurodo, kad chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį. Pažymi, kad jo nusikalstama veika padaryta ne dėl chuliganiškų paskatų, nors nusikaltimas padarytas ir viešoje vietoje, netoliese esant kitiems asmenims, tačiau jo veiksmų motyvai ir priežastys buvo išimtinai asmeninio pobūdžio – pamatė nukentėjusįjį apsikabinusį panelę, kurią mylėjo. Mano, kad tokiu būdu teismas, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, pats sau prieštarauja.

Mano, kad teismo jam kartu su laisvės apribojimu skirti trys įpareigojimai nėra visiškai tarpusavyje suderinami. Nurodo, kad teismas jį įpareigojo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat neatlygintinai išdirbti 200 valandų. Pažymi, kad pradėti dirbti ir neatlygintinai išdirbti tam tikrą laiką vienu metu jis negali, be to, dirbdamas neatlygintinai, negalės atlyginti priteisto civilinio ieškinio.

Mano, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus ir kitas aplinkybes, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala turėjo būti įvertinta žymiai mažesne pinigų suma. Mano, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio. Kaip pavyzdį nurodo Utenos rajono apylinkės teismo 2007-12-14 nuosprendį, kuriuos J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kuriuos iš J. B. nukentėjusiajai K. R. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad kasaciniu skundu šioje byloje nukentėjusioji prašė padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-26 nutartimi paliko galioti minėto teismo nuosprendį ir priteistos neturtinės žalos dydžio nepakeitė (bylos Nr. 2K-282/2008). Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-194/2009, 2009-05-05) iš nuteistojo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. žalos atlyginimui nukentėjusiems priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, o padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymių ir nesukeliančių ilgalaikių pasekmių. Mano, kad, įvertinant aptartų neturtinės žalos vertinimo kriterijų visumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 10 000 Lt neturtinės žalos, nesivadovavo minėtais kriterijais bei priteisė neturtinės žalos atlygimui neadekvačią nusikaltimu padarytai žalai, sukeltoms pasekmėms sumą.