Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2023-05-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-4198-837/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
e2YT-4198-837/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01476-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Arvydas Jasonas (pirm.)
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
G. K., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Panevėžio miesto 7-ajam notaro biurui, Panevėžio miesto 7-asis notaro biuras, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4198-837/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01476-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,sekretoriaujant Dianai Niaurienei,dalyvaujant pareiškėjo A. Č. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. Č., suinteresuotam asmeniui G. K., suinteresuotų asmenų Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Panevėžio miesto 7-ajam notaro biuro atstovams,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. K., Panevėžio miesto 7-ajam notaro biurui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad A. K. gyveno susituokęs su pareiškėjo motina. 2015 m. spalio 9 d. testamentu pareiškėjui paliko visą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų. Pareiškėjas palikimą pradėjo valdyti iš karto po A. K. mirties, atlikdamas veiksmus būtinus palikimui priimti. Laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes gyveno Jungtinėje Karalystėje todėl dabar negali perimti teisių į po A. K. mirties likusį turtą. Pareiškėjas dėl karantino negalėjo sugrįžti į Lietuvą, todėl įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje išdavė pareiškėjui įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo savo motiną G. K. pareiškėjo vardu priimti palikimą. Motina veikdama pareiškėjo vardu priėmė A. K. asmeninius daiktus. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą priėmė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, jį pradėdamas faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad siūlo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto 7-ajam notaro biuro notarė Daiva Mileškaitė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad po A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Siūlo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo pareiškime nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 27). Po A. K. mirties pareiškėjas likusį turtą – A. K. priklausančius asmeninius daiktus pareiškėjo pavedimu priėmė pareiškėjo motina G. K., naudojosi, valdė juos pareiškėjo nuožiūra ir jais disponavo. A. K. testamentu pareiškėjui paliko visą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, tačiau pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes gyveno Jungtinėje Karalystėje ir dėl karantino negalėjo sugrįžti į Lietuvą (e.b.l. 12). Pareiškėjas faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po A. K. mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė A. K. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Arvydas Jasonas