Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 13 d., pabaiga – 2022 m. spalio 6 d.

Anksčiau teismo septynis kartus teistas, laisvės atėmimo bausmė atlikta 2018 m. birželio 28 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 94 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau gana aukšta. Nuteistasis šią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ne tik turi, bet ir privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistajam neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Nuteistasis laisvės atėmimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesikreipė raštu į Turto valdymo skyrių dėl įdarbinimo ūkio skyriuje, nedengia finansinių įsipareigojimų, nedirba, nedalyvauja teisinio-socialinio švietimo programoje. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje atsižvelgdama į visas aplinkybes padarė išvadą, kad negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. G. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje priimdama skundžiamą nutarimą neįvertino, kad nuteistasis ne kartą yra skatintas už gerą elgesį, galiojančių nuobaudų neturi, stengiasi elgtis pavyzdingai ir nepažeidinėti pataisos įstaigos tvarkos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tai liudija prie jo skundo pateikti pažymėjimai. Taip pat nuteistasis su prašymu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau jam buvo atsakyta, kad šiuo metu laisvų vietų neturi. Pasak nuteistojo, gauti darbą pataisos įstaigoje yra sudėtinga, nes viskas priklauso nuo to, kokiai nuteistųjų kastai priklausai. Nuteistasis išėjęs š laisvę turės gyvenamąją vietą bei darbą. Būnant laisvėje jis turės galimybę dengti finansinius įsipareigojimus ir vykdyti probacijos skirtus reabilitacinius planus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau yra tik vieną kartą skatintas. Pagal „OASys“ metodiką A. G. nustatyta vidutinė – 94 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 45 balų, dinaminių – 49 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje (esant 16 metų); smurtinio elgesio istorija esant apsvaigus nuo alkoholio; nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nestabili, maža darbinė patirtis, nepastovi motyvacija ieškoti bei išlaikyti darbą; turi finansinių įsiskolinimų, kurių pats nedengia; lėšų valdymo sunkumai, apsunkinantys galimybę integruotis visuomenėje; toksiški santykiai su partnerėmis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nusikaltimo įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje laisvalaikį leisdavo kartu su partnerėmis vartodamas alkoholį, o to pasekmė – nuolatiniai konfliktai, kurių metu nuteistasis naudojo smurtą partnerių atžvilgiu. Nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamą veiką. Jis jau nuo paauglystės elgdavosi delinkventiškai, ne vieną kartą teistas. Taip pat nuteistasis sistemingai alkoholį pradėjo vartoti būdamas 25 metų. Nors pripažįsta, kad alkoholį vartojo per dažnai ir tai jo gyvenime sukėlė tam tikras problemas, tačiau nuteistasis nesaikingo alkoholio vartojimo priežastį nurodo santykių problemas su partnerėmis. Pokalbio metu yra stebima ambivalentiška motyvacija spręsti alkoholio vartojimo problemas, t. y. nuteistasis pripažįsta problemą, yra ėmęsis, kad ir minimalių veiksmų jai spręsti, tačiau negebėjo to daryti kryptingai, grįždavo prie senų įpročių. Be to, nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa konfliktiškas, nesuvaldo savo emocijų, praranda savitvardą bei smurtauja artimoje aplinkoje. Nuteistasis mano, kad tokį elgesį išprovokavo partnerės bei suvartotas alkoholio kiekis. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savęs analizė gana paviršutiniška, buitinio lygmens, dažniausiai elgdavosi neapgalvotai ir impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas. Nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimus, smurtavimą artimoje aplinkoje, neįvertina, kaip agresyvaus elgesio bei nurodo, jog vis susiklosto tokios aplinkybės, t. y. nukentėjusios išprovokuoja jo paties smurtinį elgesį. Taip pat pas nuteistąjį stebimi menki konfliktų sprendimo įgūdžiai, žema tolerancija frustracijai, asmenybiniu aspektu trūksta reiklumo sau. Nuteistasis geba įvardinti tik kelias problemines sritis, tačiau mano, kad jas jau išsprendė. Nuteistasis net ir dalyvaudamas tiksliniuose užsiėmimuose negebėjo keisti nei alkoholio vartojimo įpročių, nei savo elgesio. Šios išvardintos aplinkybės rodo, kad asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos priemonės: Individualus pokalbis su Resocializacijos specialistu, asmenybės pažinimas objektyvių jo poreikių nustatymas, supažindinimas su bausmės atlikimo sąlygomis, aktualiais teisės aktais; Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; Individualus su saugumo valdymo skyriaus specialistu, supažindinant su dienotvarkės ir režimo reikalavimais, pasimatymų ir siuntinių suteikimo tvarka, supažindinant su pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių reikalavimais; Individualus pokalbis su Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos 3-iojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais supažindinant su baudžiamosiomis atsakomybėmis, nurodant kur kreiptis iškilus problemoms; Resocializacijos skyriaus socialinio darbuotojo konsultacija, siekiant spręsti problemas susijusias su gyvenamąja vieta; Dalyvavimas teisinio-socialinio švietimo programos užsiėmime tema ,,Būsto problemų sprendimas“; Individualus motyvacinis pokalbis su Resocializacijos skyriaus specialistu (atsakingu už būrį) apie darbinę veiklą; Raštiškai kreiptis į administraciją dėl galimybių įsidarbinti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“; Raštiškai kreiptis į administraciją dėl galimybių įsidarbinti Turto valdymo skyriaus ūkio aptarnavimo brigadoje; Užsiimti darbine veikla pagal Resocializacijos skyriaus specialisto sudarytą budėjimo be eilės grafiką, atlikti reikalingus gerbūvio gerinimo darbus; Dengti finansinius įsiskolinimus iš pataisos įstaigoje gaunamo atlyginimo; Dalyvauti smurto prevencijos grupėje arba nesmurtinio elgesio grupėje; Dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant gerinti socialinius įgūdžius; Kreiptis į resocializacijos skyriaus psichologą dėl galimybės dalyvauti socialinių įgūdžių lavinimo programoje; Kreiptis į resocializacijos skyriaus psichologą, siekiant gerinti asmens savianalizės įgūdžius; Kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus konsultacijai dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu (impulsyvaus, kontroliuojančio-agresyvaus elgesio, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stokos, negebėjimo išsikelti tikslus ir jų kryptingai siekti), sprendimo; Dalyvauti teisinio-socialinio švietimo programoje išklausant temą ,,Lietuvos Respublikos teisinė sistema“; Dalyvauti teisinio-socialinio švietimo programoje išklausant temą ,,Asmenų grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, teisės ir pareigos“; Individualus motyvacinis pokalbis su Resocializacijos skyriaus specialistu (atsakingu už būrį) apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas. Išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis nėra įvykdęs šių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: nesikreipė raštu į Turto valdymo skyrių dėl įdarbinimo ūkio brigadoje, nedengia finansinių įsipareigojimų, nes nedirba, nedalyvauja teisinio – socialinio švietimo programoje, nesikreipė dėl dalyvavimo socialinių įgūdžių lavinimo programoje. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei nuteistasis skunde nurodo dėl apsunkintos galimybės įsidarbinti pataisos namuose, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis gali būti išrankus darbo pobūdžiui (pavyzdžiui, nurodo, kad pataisos namuose būrio valytojų nedirbtų). Tai įvertinus, teismui kyla abejonių, kad nuteistasis jau yra įtvirtinęs savo teigiamas socialinio elgesio savybes išeinant už pataisos įstaigos ribų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. G. skunde nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.