Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. F., Rusija, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, vedęs, dirbantis dirba UAB "(duomenys neskelbtini) ", teistas: 2014 m. sausio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) subendrinta galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2017 m. birželio 9 d., apie 18.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Arvydų k., Benzdonių sen., Vilniaus r., būdamas neblaivus, nustatytas 2.43 prom. Girtumas, sukėlė šeimyninį konfliktą, kurio metu vieną kartą trenkė mobiliojo ryšio telefonu "Samsung" savo sugyventinei V. V. į nosį ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

K. M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 9 d., laiko neatsimena, vakare, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis neblaivus grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Arvydų k., Bezdonių sen., Vilniaus r. , kur gyvena kartu su savo sugyventine V. V.. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus, tačiau atsimena, kad tarp jų buvo konfliktas ir jis metė mobilųjį telefoną savo sugyventinei V. į veidą, pataikė į nosį ir praskėlė ją, jai pradėjo bėgti kraujas. Ji nieko nesakė, kad iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai jis jau buvo ramus. Gailisi, kad taip pasielgė, mano taip įvyko dėl to, kad buvo neblaivus (b. l. 36).

K. M. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

N. V. V. parodė, kad 2017 m. birželio 9 d., apie 18.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Arvydų k., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., girtas sugyventinis M. B. jai kalbant telefonu trenkė į nosį telefonu, kurį laikė rankose. Ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet jis atsisėdo šalia ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji išėjo iš kambario paskambino 112. Sugyventinis smurtaudavo ir anksčiau, ji rašė pareiškimus. Psichiatrinės ekspertizės jam darytos nebuvo. Ji patyrė šoką. Jis šiandien supyko dėl to, kad supavydėjo. Pagalvojo, kad jai skambina kiti pažįstami vyrai. Šiandien jis jai grasino, sakė, kad užmuš. Mano, kad jis to nepadarys, tai tik girto asmens nerimti žodžiai. Kai jis blaivus- ramus ir geras žmogus. Šiandien jai dėl smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Abdukcijos daryti neketina. Vyras labai pavydus. Grasindavo ir anksčiau dėl to rašė pareiškimus (b. l. 21).

2017-06-12 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įraše užfiksuotas nukentėjusiosios V. V. bendravimas su policijos pareigūnu apie įvykusį įvykį. Vaizdo įrašo trukmė 1.21 min. Pokalbis vyksta rusų kalba. Policijos pareigūnas paprašo papasakoti kas nutiko. V. V. nurodo, kad priešais ją sėdėjo jos sugyventinis. Jis rankose laikė telefoną. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų. V. V. teigė, kad sugyventinis ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir žodinio konflikto metu jis jai telefonu trenkė į nosį. (V. V. parodo kur jis jai trenkė. Ant V. V. nosies matyti sužalojimas.) V. V. nurodė, kad jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kurio ji negalėjo sustabdyti. V. V. teigė, kad ji konflikto metu buvo blaivi, šiek tiek alkoholio išgėrė kai sugyventinį išsivežė policija (b. l. 17).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. birželio 9 d. 19 val. 18 min. M. B. nustatytas 2,43 promilės neblaivumas (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jai sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 51).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, baustas administracine tvarka, teistas už analogiškos veikos padarymą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme.

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nario atžvilgiu, M. B. nusikalsta ne pirmą kartą, mano, kad šioje byloje tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 10 d. vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.