Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turintis pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, netekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 metų spalio 13 d. apie 19 valandą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, iš pykčio suduodama vieną smūgį peiliu nukentėjusiajai Ž. A. į nugaros sritį, padarė nukentėjusiajai kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės kairės pusės nugarinio paviršiaus sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, tokiu būdu tyčia nužudė Ž. A..

Kaltinamoji D. K. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad smūgį peiliu Ž. A. sudavė, gindamasi nuo jos. Teigė, jog spalio 13 dieną atėjo A. K. su sugyventine J. J., atsinešė alaus, vėliau vyno, maždaug nuo 14.00 val. - 14.30 val. pradėjo gerti alų. Po kurio laiko atėjo Ž. A., pradėjo belstis į duris, nukentėjusiąją įsileido. Visi vartojo alkoholį, buvo neblaivūs. Po Ž. A. buvimo namuose, kažkas visada dingdavo, be to, ir alkoholis ne jos buvo, todėl norėjo, kad ji išeitų iš namų. Pradžioje su Ž. A. apsipyko, neatsimena, ar buvo nugriuvusios, ar buvo susistumdę prie durų, gėrė toliau. Po to vėl kilo konfliktas, kurio metu virtuvėje prie spintelės Ž. A. sėdėjo ant kaladės, ji (kaltinamoji) stovėjo prie spintelės veidu į Ž. A., pasilenkusi Ž. A. sakė daugiau nebegerti ir išeiti. Tada Ž. A. griebė už plaukų ir skaudžiai, stipriai žemyn tempė ją (kaltinamąją) laikydama už plaukų, prispaudė prie spintelės, Ž. A. buvo aukščiau už ją (kaltinamąją). Nebuvo pagriebusi Ž. A. už plaukų, rėkė, kad paleistų plaukus ir net nepajuto, kaip dešinėje rankoje atsidūrė peilis. Neprisimena, kaip laikė peilį, viskas vyko labai greitai. Dūrė peiliu Ž. A., nežino, kur pataikė, Ž. A. paleido plaukus ir nugriuvo link durų. Išsigandusi išbėgo į lauką. Nematė, kur smūgio sudavimo metu sėdėjo A. K. ir J. J., ką jie veikė. Neatsimena, kur padėjo peilį. Pamena, kaip buvo atliekamas parodymų patikrinimas, atsimena, ką parodė. Ž. A. išrovė kuokštus plaukų, taip pat galvoje buvo įdrėskimai. Gailisi, kad taip išėjo, atsiprašo nukentėjusiojo N. A., turtinę žalą jam atlygins.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog D. K. 2016-10-13 20.56 val. buvo nustatytas neblaivumas – 1,86 promilės alkoholio (b. l. 140, 1 tomas).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1110/2016(05) matyti, jog D. K. nustatyti odos įdrėskimai kaktoje, dešinės akies apatiniam voke, sužalojimai padaryti bukabriauniais daiktais, galimai įdreskiant rankų nagais ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų D. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 139, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad įvykio metu nukentėjusioji stovėjo atsirėmusi nugara į virtuvinę spintelę, o ji (kaltinamoji) priėjo prie nukentėjusios, tuo metu Ž. A. kaire ranka paėmė ją už plaukų ir pradėjo temti kaire ranka link savęs, ji (kaltinamoji) tempiama už plaukų susilenkė, o Ž. A. sukosi į ją nugara, ji (kaltinamoji) būdama pasilenkusi dešine ranka paėmė nuo spintelės peilį ir sakydama, „nu aš tau parodysiu“, peiliu smogė į nukentėjusios nugaros kairę pusę, po dūrio nukentėjusioji nukrito link rytinės sienos esančio įėjimo į virtuvę durų. D. K. pasiūlius dar kartą duoti parodymus, rodė, kaip nukentėjusioji, stovėdama šonu į spintelę, abejomis rankomis paėmė jai (D. K.) už plaukų ir lenkė link savęs, o D. K. paėmusi peilį nuo bufeto dešine ranka peiliu smogė į nukentėjusios nugaros kairę pusę. (b. l. 132-13135, 1 tomas).

Nukentėjusysis N. A. parodė, kad yra Ž. A. sūnus. Paskambino ūkininkė, pas kurią dirbo motina, ir pasakė, kad kaltinamoji nužudė motiną. Įvykio dieną apie 18 val. jam skambino motina, davė pakalbėti su kaltinamąja, kuri klausė, ar nematė kaltinamosios dukros. Pokalbio metu jokio triukšmo nesigirdėjo. Nuo 2016 m. balandžio 10 dienos pradėjo gyventi atskirai nuo motinos, nes gavo darbą, iki tol gyveno kartu. Mama su tėvu oficialiai išsiskyrė 1996 metais. Tėvas sukūręs kitą šeimą, su juo nebendrauja, tėvas juo nesirūpino, neteikė paramos, neturi nei brolių, nei seserų. Kai išėjo iš motinos, motina viena gyveno Skomantų kaime ūkininkės name. Kol gyveno kartu su mama, pragyveno iš motinos algos, pašalpų, motina užsidirbdavo apie 150 eurų. Padėdavo motinai, pats uždirbdavo. Dabar gyvena vienas išnuomotame bute, dirba R. D. įmonėje, gauna 300 eurų atlyginimą. Kai gyveno atskirai nuo mamos, mama atvažiuodavo pora kartų į mėnesį, atveždavo valgyti, paskambindavo kiekvieną dieną, jis mamai taip pat padėdavo - duodavo 60 eurų. Reiškia neturtinės žalos civilinį ieškinį 30 tūkstančių eurų sumai. Gavo 2432 eurus iš nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Taip pat reiškia turtinės žalos civilinį ieškinį – 1102,10 eurų sumai, kurias (atėmus vienkartinę laidojimo pašalpą) sudaro laidojimo išlaidos – 796,10 eurai, už 590 eurų užsakė paminklą, taip pat 50 eurų transporto išlaidos. Kadangi tuo metu neturėjo banko sąskaitos, vienkartinė laidojimo pašalpa - 304 eurai - buvo pervesta į ūkininkės dukros V. Č. sąskaitą, bet pinigus ji atidavė. Prašo taip pat priteisti 1000 eurų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Liudytojas E. G. parodė, jog D. K. - jo sugyventinė, kartu gyveno 28 metus. Kai įvykio dieną parėjo namo, namuose jau buvo Ž. A., kuri su kaltinamąja pykosi, tačiau kivirčo priežasties, pasakyti negali. Tyrimo metu sakė, jog pykosi dėl alaus, bet tuo metu alaus buvo likę tik puse stiklinės. Namuose buvo ir A. K., J. J., kurie sėdėjo ant lovos, fotelio. Visi buvo neblaivūs. Kai kaltinamoji liepė Ž. A. išeiti iš namų, ji nepakluso, ėmė dar labiau kaltinamąją keikti, galiausiai čiupo už plaukų, išpešė kuokštą, kambaryje partrenkė ant žemės – kaltinamoji pargriuvo, o Ž. A. ne. Paskui Ž. A. atsisėdo ant kaladės, kaltinamoji atsistojo. Ž. A. vėl ėmė visokiais žodžiais keikti kaltinamąją, o kaltinamoji vis prašė, kad Ž. A. išeitų iš namų, bet Ž. A. niekaip nepakluso. Kai kaltinamoji priėjo prie Ž. A. ir liepė išeiti, kaltinamoji buvo pasilenkusi prie sėdinčios Ž. A., tada Ž. A. dar kartą čiupo už plaukų kaltinamąją, bandė stotis. Prie Ž. A. ant virtuvinio stalo buvo peilis, tuo tarpu kaltinamoji pradėjo rėkti, kad paleistų plaukus, bet pasitaikė peilis ir įdūrė Ž. A. į nugaros pusę. Kaltinamoji ir nukentėjusioji dūrio metu buvo viena prieš kitą, dūrė tuo metu, kai Ž. A. buvo paėmusi kaltinamąją už plaukų. Po dūrio Ž. A. nugriuvo. Jis išėjo laukan, iškvietė greitąją, atvykę medikai konstatavo Ž. A. mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, esančiuose 1 tome, 90-91, 93-94 bylos lapuose, neteisingai nurodytos įvykio aplinkybės. Jei Ž. A. antrą kartą nebūtų kaltinamosios stvėrusi už plaukų, kaltinamoji nebūtų dūrusi su peiliu. Kaltinamoji neblaivi nebūna agresyvi. Įvykio vietoje rodė, kaip viskas buvo. Kai kaltinamoji dūrė, Ž. A. laikė kaltinamąją už plaukų. Tiksliai negali pasakyti, ar smūgio sudavimo metu Ž. A. sėdėjo ant kelmo, ar jau buvo atsistojusi, o kai nudūrė, Ž. A. sėdėjo ar atsisėdo. Filmuotoje medžiagoje smūgis buvo parodytas teisingai - smūgis suduotas iš viršaus. Kaltinamoji stovėjo pasilenkusi, nes ją Ž. A. laikė už plaukų, ir tada kaltinamoji dūrė peiliu.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog E. G. 2016-10-13 20.10 val. buvo nustatytas neblaivumas – 0,58 promilės alkoholio (b. l. 87, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas E. G. parodė, jog tuo metu kai Ž. A. sėdėjo ant kelmo D. K. vaikščiojo po virtuvą, po to E. G. parodė, kaip D. K. paėmė nuo bufeto peilį ir stovėdama peiliu smogė dešine ranka iš viršaus į apačią sėdinčiai Ž. A. į nugaros kairę pusę (b. l. 96-98, 1 tomas).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog E. G. iš jam parodymų penkių peilių atpažino peilį pažymėtą Nr. 3, kuriuo D. K. smogė Ž. A. į nugarą (b. l. 100-101, 1 tomas).

Liudytojas A. K. parodė, kad yra kaltinamosios D. K. dėdė. Spalio 13 d. nuėjo pas E. G. ir D. K., nusinešė du vyno ir du alaus butelius. Gėrė vyną. Žiūrėjo televizorių, atėjo neblaivi Ž. A., atsinešė alaus butelį. Kaltinamoji norėjo išvyti Ž. A., bet ji neklausė. Jos abi susipešė, stumdėsi, neatsimena, ar buvo nugriuvusios. Kaltinamąją Ž. A. pradėjo lupti, čiupo už plaukų, o tada kaltinamoji griebė peilį nuo bufeto, nežino, ar spėjo besti, ar nespėjo. Matė, kaip buvo suduotas smūgis. Kaltinamoji bakstelėjo gal į nugarą. Ž. A. sukosi, nesėdėjo ant kelmo, kai jai kaltinamoji peiliu dūrė. Ž. A. rankose nieko neturėjo. Dūrio metu kaltinamoji nebuvo laikoma už plaukų. Tiksliai neatsimena, ar kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo susikabinę, kai kaltinamoji dūrė peiliu. Paskui Ž. A. rami sėdo ant kaladės, o kaltinamoji išėjo. Jis sėdėjo šonu, prie sienos ant sofos, kokie trys metrai nuo kaltinamosios ir nukentėjusios, žiūrėjo televizorių, paskui užmigo. Kažkur netoli jo sėdėjo ir J. J.. Rokiškyje policijoje, sakė, kad žmogus nužudytas. Duodamas parodymus, kurie yra 1 tome, bylos 109-110 lapuose, buvo neblaivus. Tyrėjas sakė, jei jam nesakys, nuveš į Panevėžį ir paleis, todėl tyrėjui sakė neteisingai.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog A. K. 2016-10-13 20.04 val. buvo nustatytas neblaivumas – 2,05 promilės alkoholio (b. l. 103, 1 tomas).

Liudytoja J. J. parodė, kad gerai viską matė. Parodė, kad kaltinamoji su Ž. A. susipešė už plaukų. Kaltinamoji varė Ž. A. iš namų, bet Ž. A. nėjo. Abi stovėdamos pešėsi už plaukų ir abi nugriuvo ant žemės prie durų, atsikėlė ir vėl pešėsi. Kambaryje ji (J. J.) su A. K. sėdėjo ant lovos prie televizoriaus. Po muštynių atsitraukė viena nuo kitos - Ž. A. atsisėdo ant kaladės, o D. K. vaikščiojo po kambarį. Tada D. K. griebė sėdinčią Ž. A. už plaukų, kaltinamoji lenkė Ž. A. galvą už plaukų labiau į kairę pusę ir palenkusi su peiliu ją nudūrė. Dūrė tiesiai į nugarą. Matė, kaip Žana buvo nugriuvusi, o peilis buvo numestas už pečiaus. Po dūrio D. K. pasakė: ,,man dabar bus blogai“. Dūrimo momentu, nieko nesakė. Įvykio metu buvo neblaivi, visi kartu išgėrė du butelius 7,5 stiprumo alaus.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog J. J. 2016-10-13 20.52 val. buvo nustatytas neblaivumas – 1,40 promilės alkoholio (b. l. 112, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto su mansarda name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) esančioje virtuvėje ant grindų rastas Ž. A. lavonas su durtine žaizda kairėje nugaros pusėje po mentimi. Virtuvėje už krosnies rastas peilis. Po įvykio vietos apžiūros buvo paimti rankų, kvapo biologiniai pėdsakai, pėdsakas nuo peilio, du peiliai, nuorūkos, kraujo pavyzdys, plaukai (b. l. 10-18, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas peilis, kuris buvo paimtas 2016 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra 31 cm ilgio, juodos spalvos plastikine rankena; peilio geležtė juodinto metalo, 18 cm ilgio, 2,2 cm pločio ties rankena, 1,2 cm pločio vidurinėje dalyje, geležtės pentis 0,3 cm storio (b. l. 23-24, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateikti Ž. A. rūbai, biologiniai pėdsakai (b. l.31-32, 1 tomas).

Iš 2016 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta Ž. A. striukė, kurios nugaros kairėje pusėje mentės srityje, 14 cm atstumu nuo kairės pažasties siūlės ir 17 cm atstumu nuo kairio peties siūlės yra užfiksuotas vienas skersas kiaurinis durtinis pjautinis pažeidimas 1,5 cm dydžio; taip pat apžiūrėtas ir megztinis, kurio nugaros kairėje pusėje mentės srityje 15 cm atstumu nuo pažasties siūlės ir 17 cm atstumu nuo kairio peties siūlės yra kiaurinis, įžambus 1,5 cm ilgio pažeidimas; marškinėlių nugaros dalis, ypatingai kairė pusė, gausiai netaisyklingos formos dėmėmis užteršta rausvos spalvos medžiaga, primenančia sudžiūvusį kraują; marškinėlių nugaros kairėje pusėje mentės srityje 12 cm atstumu nuo kairės pažasties siūlės ir 18 cm atstumu nuo kairio peties siūlės yra vienas kiaurinis, įžambus 1,5 cm ilgio pažeidimas (b. l. 34-38, 1 tomas).

Iš Bendrojo pagalbos centro 2016 m. spalio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad centro informacinėje sistemoje 2016 m. spalio 13 d. 19:12:11 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-60, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 13 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog į įvykio vietą greitosios medicinos darbuotojai atvyko 19:41 val., konstatuota, jog nukentėjusioji mirusi (b. l. 64-65, 1 tomas).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 390/2016(05) matyti, jog Ž. A. mirė nuo kiauryminio durinio-pjautinio krūtinės kairės pusės nugarinio paviršiaus sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu; sužalojimas padarytas plokščiu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, neilgai trukus iki mirties; sužalojimų kanalo kryptis iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę ir žemyn; remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu Ž. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; Ž. A. kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio, šlapime - 2,85 promilės etilo alkoholio; (b. l. 70-71, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamosios D. K. parodymų, kad ji gindamasi nuo Ž. A., kuri ją laikė už plaukų ir lenkė galvą žemyn, tuo metu sudavė smūgį peiliu į nugarą, nepatvirtina surinkti įrodymai, o priešingai teisme duoti liudytojos J. J., iš dalies E. G. ir A. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų J. J., E. G. ir A. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, E. G. parodymų patikinimo vietoje protokolas, teisme duotus kaltinamosios D. K. parodymus paneigia ir patvirtina, kad D. K., suduodama vieną smūgį peiliu nukentėjusiajai Ž. A. į nugaros sritį, stovėjo, o nukentėjusioji Ž. A. sėdėjo, taip kaltinamoji padarė nukentėjusiajai kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės kairės pusės nugarinio paviršiaus sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, tai yra tyčia nužudė Ž. A..

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog Ž. A. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės kairės pusės nugarinio paviršius sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu; sužalojimas padarytas plokščiu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, neilgai trukus iki mirties, o sužalojimų kanalo kryptis iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę ir žemyn (b. l. 70-71, 1 tomas). Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais dėl prieš Ž. A. pavartoto smurto. Pagal nustatytus sužalojimus mirusiajai Ž. A. toks sužalojimo mechanizmas, kurį nurodo kaltinamoji, t. y. smūgį peiliu į nugarą sudavė tuo metu, kai Ž. A. laikė kaltinamąją sugriebusi už plaukų ir palenkusi jos galvą žemyn, mažiau nei puse metru atstumu iki žemės (b. l. 67, 2 tomas), prispaudusi prie spintelės, t. y. Ž. A. buvo aukščiau (virš) už kaltinamąją, yra nelogiškas, nes esant kaltinamosios nurodomoje padėtyje padaryti tokį sužalojimą nugaros srityje, kuris baigėsi mirtimi, neįmanoma. Juolab, nustatyta, kad sužalojimo kanalo kryptis iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę ir žemyn. Be to, byloje nėra nė vieno neginčijamo įrodymo, jog kaltinamoji ir Ž. A. smūgio peiliu sudavimo metu būtų buvusios tokioje kaltinamosios D. K. nurodomoje padėtyje.

Liudytoja J. J. vienareikšmiškai parodė, jog Ž. A. sėdėjo, o kaltinamoji sėdinčiai nukentėjusiajai sugriebė už plaukų ir palenkusi nukentėjusios galvą dūrė jai peiliu į nugarą (b. l. 61, 2 tomas). Ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai – Ž. A. atsisėdo ant kaladės, kaltinamoji liko stovėti, vaikščiojo po virtuvę, priėjo prie bufeto, paėmė ilgą didelį peilį ir stovėdama prie bufeto iš viršaus dūrė peiliu sėdinčiai Ž. A. į nugarą (b. l. 115-116, 1 tomas). Nors liudytojas A. K. teisme ir negalėjo aiškiai nurodyti, kuriuo momentu kaltinamoji sudavė smūgį peiliu Ž. A., tačiau patvirtino aplinkybę, jog tuo metu, kai buvo suduotas smūgis peiliu, Ž. A. nieko nelaikė rankose (b. l. 60, 2 tomas), o tai paneigia kaltinamosios parodymus, jog smūgio sudavimo metu Ž. A. buvo įsikibusia jai (kaltinamajai) į plaukus. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-21 liudytojas A. K. parodė, kad Ž. A. atsisėdo ant kelmo, D. K. staiga priėjo prie bufeto, paėmė peilį ir, stovėdama šalia bufeto, smogė dešine ranka iš viršaus į apačią sėdinčiai Ž. A. peiliu kažkur už menties (b. l. 109-110, 1 tomas). Duomenų, jog minėtos apklausos metu liudytojas A. K. būtų neblaivus, nėra, todėl teismas, gretindamas šiuos parodymus su įrodymu visetu, jais remiasi. Nors liudytojas A. K., pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, teisme aiškino, kad kalbėjo panašiai, bet kai kurios aplinkybės yra prirašytos (b. l. 60, 2 tomas), nes smūgį kaltinamoji sudavė tuo metu, kai abi – kaltinamoji ir nukentėjusioji – pešėsi, tačiau po to šis liudytojas, atsakydamas į klausimus, teigė, kad tuo metu, kai kaltinamoji dūrė peiliu nukentėjusiajai, kaltinamoji ir nukentėjusioji viena nuo kitos buvo atsiskyrę (b. l. 60, 2 tomas). Šis liudytojas yra kaltinamosios giminaitis, todėl akivaizdu, jog savo parodymais siekė sušvelninti kaltinamosios padėtį ir pats susipainiojo. Teismas šio liudytojo parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja įrodymų visetui. Tokią pačią išvadą teismas daro, vertindamas ir kaltinamosios sugyventinio liudytojo E. G. parodymus, kuriuos jis davė teisme. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, o taip pat juos tvirtindamas parodymų patikrinimo vietoje metu, E. G. aiškiai parodė, kad Ž. A. atsisėdo ant kaladės, o D. K. vaikštinėjo po kambarį, po to stvėrė nuo bufeto virtuvinį peilį ir priėjusi prie Ž. A. dūrė peiliu, smogdama iš viršaus į nugarą (b. l. 93-94, 96, 1 tomas). Ir šie parodymai visiškai atitinka liudytojo A. K. parodymus ir liudytojos J. J. parodymus, kuri iš šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė paskutinė, t. y. 2016 m. spalio 21 d. (b. l. 115-116, 1 tomas). Ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina teismo išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojai E. G., J. J. ir A. K. apie įvykio aplinkybes davė teisingus parodymus, nes jie visiškai sutapo, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, remiasi šių liudytojų parodymais, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. G. teisme teigdamas, kad Ž. A. čiupo kaltinamąją už plaukų, bandė stotis, o kaltinamajai pasitaikė peilis ir dūrė nukentėjusiajai į nugarą (b. l. 59, 2 tomas), bandė įtikinti teismą, jog kaltinamoji veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, tačiau ištyrus įrodymus, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengdama jos ribas. Nors ir buvo nustatyti sužalojimai D. K. ir konflikto su Ž. A. metu abi vartojo fizinį smurtą, tačiau kaltinamosios parodymų, jog ji Ž. A. vartoto smurto prieš ją pasekoje, save gindama, naudojo peilį ir juo sužalojo Ž. A., nepatvirtina įrodymai. O tai, kad Ž. A., būdama neblaivi (kraujyje rasta 2,57, o šlapime - 2,85 promilės etilo alkoholio), keikėsi, nesutiko išeiti, nesuteikė pagrindo D. K. gintis peiliu. Juolab, kad po susistumdymo prie durų, kaltinamoji ir Ž. A. viena nuo kitos buvo atsitraukę, Ž. A. sėdėjo ant kaladės ir smūgio sudavimo momentu realios grėsmės kaltinamajai nekėlė.

Nors kaltinamoji D. K. bandė teismą įtikinti priešingai, tačiau painiojosi. Kaltinamoji pirmosios apklausos metu nenurodė, ar nukentėjusioji sėdėjo, ar stovėjo, kai buvo suduotas smūgis peiliu, o teigė, jog Ž. A. sučiupo ją (kaltinamąją) už plaukų, įdrėskė į veidą, tempė už plaukų dėl ko ji (kaltinamoji) susilenkė, laikė už plaukų kelias sekundes, laikė prispaudusi prie bufeto, tuo metu čiupo peilį ir dešine ranka peiliu bedė Ž. A. į nugarą (b. l. 126, 1 tomas). Vėliau - parodymų patikrinimo metu teigė, kad nukentėjusioji stovėjo atsirėmusi nugara į virtuvinę spintelę, ji priėjo prie nukentėjusios, o tuo metu nukentėjusioji kaire ranka paėmė už plaukų ir pradėjo tempti ranka link savęs, dėl ko ji (kaltinamoji) susilenkė, tempdama Ž. A. sukosi nugara, o ji (kaltinamoji) pasilenkusi paėmė nuo spintelės peilį ir juo smogė į nugaros kairę pusę (b. l. 132-134, 1 tomas), po to aiškino, jog konflikto metu jos (D. K.) galva buvo prispausta prie spintelės, o nukentėjusioji stovėdama šonu į spintelę, abejomis rankomis paėmusi už plaukų lenkė link savęs, o ji (kaltinamoji) paėmusi peilį nuo bufeto smogė nukentėjusiajai į nugaros kairę pusę. Teisme kaltinamoji savo parodymus bandė derinti prie kitų įrodymų ir aiškino, jog Ž. A. sėdėjo ant kaladės, ji (kaltinamoji) stovėjo prie spintelės veidu į Ž. A., pasilenkusi Ž. A. sakė daugiau nebegerti ir išeiti; tada Ž. A. griebė už plaukų ir skaudžiai, stipriai žemyn tempė ją (kaltinamąją) laikydama už plaukų, prispaudė prie spintelės, Ž. A. buvo aukščiau už ją (kaltinamąją). Sugretinęs kaltinamosios viso proceso metu duotus parodymus su paminėtų liudytojų viso proceso metu duotais parodymais, teismo medicinos eksperto surašyta specialisto išvada apie prieš Ž. A. pavartotą smurtą, akivaizdu, jog D. K. parodymai apie jos pačios ir Ž. A. kūnų pozicijas smūgio sudavimo metu yra paneigti. Kaltinamosios D. K. parodymus teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį ir tai kaltinamoji darė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o būtent: iš 2016 m. spalio 14 d. vyr. tyrėjo I. Š. tarnybinio pranešimo matyti, jog konvojuojant D. K. ji tyrėjui neigė sužalojusi Ž. A. ir aiškino, kad tuo metu kai buvo sužalota Ž. A. jos namuose nebuvo (b. l. 141, 1 tomas).

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – pačios kaltinamosios, liudytojų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teismo medicinos specialisto išvados - analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent D. K. tyčia sudavė smūgį peiliu Ž. A. į nugaros sritį ir jos suduotas smūgis buvo būtina sąlyga sukėlusi Ž. A. mirtį.

Byloje nustatyta, kad D. K., panaudodama pavojingą asmens gyvybei įrankį, padarė Ž. A. sužalojimą gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Įvertinus įvykio aplinkybes dėl kilusio konflikto, dėl D. K. neadekvačios reakcijos į prieš ją pavartotą smurtą, konstatuoti, jog D. K. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusiąją nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizaciją nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamoji smūgiavo nukentėjusiajai į nugaros kairę pusę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. K. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti Ž. A.. Jei kaltinamoji būtų norėjusi, būtų galėjusi suduoti Ž. A. ir daugiau smūgių peiliu. Tačiau suduodama smūgį peiliu, kurio geležtė 15 cm ilgo ir 1,2 – 1,5 cm pločio, į kairės pusės nugaros sritį nukentėjusiajai, kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro išvadą, jog nužudymą D. K. padarė veikdama netiesiogine tyčia - smurtaudama suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto įrankio pavojingumo numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė Ž. A., veikdama netiesiogine tyčia. D. K. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis N. A. prašė, atsižvelgus į tai, jog gavo 304 eurus iš Rokiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vienkartinę laidojimo pašalpą, iš viso priteisti 1102,10 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį, kurį sudaro 796,10 eurų laidojimo išlaidos, 560 eurų išlaidos, susijusios su kapo sutvarkymu, taip pat 50 eurų laidojimo ir ikiteisminio tyrimo metu patirtos transporto išlaidos. Su pareikšta turtinės žalos civilinio ieškinio suma iš esmės sutiko ir kaltinamoji D. K. (b. l. 68, 2 tomas). Nukentėjusiojo N. A. teismui pateikti dokumentai pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 39-50, 2 tomas). Turtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas ir kaltinamosios nukentėjusiajam, nes žala padaryta neteisėtais kaltinamosios D. K. veiksmais. Tačiau nukentėjusiojo N. A. 1102,10 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, kadangi nukentėjusiajam iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo buvo išmokėta 152 eurai turtinei žalai atlyginti (b. l. 36-38, 2 tomas), šia suma turtinės žalos civilinis mažintinas ir iš kaltinamosios D. K. nukentėjusiajam N. A. priteistina 950,10 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis N. A. taip pat pareiškė 30 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 83-84, 1 tomas), prašydamas žalą priteisti iš kaltinamosios D. K.. Nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, neteko savo motinos ir tai jam sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi motiną labai mylėjo, juos siejo glaudus ir intensyvus emocinis, dvasinis ryšys, nuoširdus ir artimas bendravimas, nuolat vienas kitam padėdavo. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nužudė nukentėjusiojo motiną. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis patyrė moralinę žalą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamosios šeimines, materialines padėtis, į tai, jog kaltinamoji nuteisiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme, į turtinės žalos dydį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiojo N. A. neturtinės žalos civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir pripažintina, kad yra pagrįstas 10 000 Eur sumai ir iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteistina 10 000 Eur. Atsižvelgiama į tai, jog nukentėjusiajam iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo buvo išmokėta 2280 eurai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 36-38, 2 tomas), šia suma civilinis mažintinas ir todėl iš kaltinamosios D. K. nukentėjusiajam N. A. priteistina 7 720 eurų.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusios Ž. A. elgesys, todėl ši aplinkybė pripažįstama kaip D. K. atsakomybę lengvinanti. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ž. A. savo elgesiu (kaltinamosios plaukų pešimu, konfliktavimu, keikimusi, neišėjimu iš kaltinamosios namų,), kuris pasireiškė aptariamo įvykio dieną, kuriam įtakos turėjo ir Ž. A. būsena (buvo neblaivi – kraujyje rasta 2,57 promilės, šlapime 2,85 promilės etilo alkoholio), sukėlė kaltinamosios pyktį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusioji tyčia neprovokavo kaltinamosios veiksmų, bet iki smūgio sudavimo jai peiliu, buvo susikibusi su kaltinamąja už plaukų prie durų bei elgdamasis netinkamai aptariamo įvykio dieną, nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jos elgesys gali paskatinti D. K. nusikalsti. Juolab, kad iš liudytojo E. G. parodymų (b. l. 90, 1 tomas) matyti, jog kaltinamoji ir Ž. A. kartu vartodavo alkoholį, D. K. išgėrusi būna agresyvi. Teismas daro išvadą, kad toks Ž. A. elgesys turėjo įtakos šiam nusikaltimui padaryti, todėl vertinamas kaip rizikingas. Todėl tai pripažįstama kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Teismas pripažįsta kaltinamosios D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji veiką padarė būdama, apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – D. K. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamoji neteista (b. l. 181, 1 tomas), nebaustas administracine tvarka (b. l. 182, 1 tomas). Kaltinamoji iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje registruota nebuvo (b. l. 183-184, 1 tomas), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama kai piktnaudžiaujanti alkoholiu (b. l. 186, 1 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 188, 1 tomas), viso proceso metu nei pati, nei per artimuosius nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nė dalies padarytos žalos. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, ir prieina prie išvados, kad kaltinamajai D. K. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai šios bausmės trukmei. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti D. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis N. A. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamosios. Nukentėjusiojo pateiktas kvitas patvirtina jo turėtas išlaidas (1000 Eur) (b. l. 2, 8 tomas) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo bei dokumentų rengimo paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas, yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajam pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį (baudžiamoji byla išnagrinėta per du posėdžius, kurie truko ne pilnas darbo dienas), į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu - dalyvavo vienoje apklausoje, kuri truko dvidešimt minučių, o taip pat į tai, jog konsultavo civilinio ieškinio paruošimo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašant kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, klausimais, bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl mažinama ir priteistina iš D. K. nukentėjusiajam N. A. 500 Eur jo turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-10-13 iki 2017-03-30.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. kovo 30 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo N. A. 30 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. 7720 eurų N. A. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. A. 1102,10 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. 950,10 eurų N. A. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiajam N. A. 500 Eur jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 5 vnt. vokų su biologiniais pėdsakais (kvitas B serija BBB Nr. 0000708), peilį (kvitas B serija BBB Nr. 0000888), Ž. A. striukę, du megztinius, marškinėlius, voką su biologiniais objektais (kvitas B serija BBB Nr. 0000741), 5 vnt. vokų su biologiniais pėdsakais (kvitas B serija BBB Nr. 0000707), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų saugojimo patalpoje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.