- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- ATP-293-579/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09119-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimu R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 30 eurų dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 940 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda paskirta 940 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Administracinė nuobauda R. S. paskirta už tai, kad jis 2014-09-08 20.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. 132 vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir keisti važiavimo kryptį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-02-05 nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismo 2015-02-05 nutarimas dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies priimtas nevisiškai teisingai įvertinant byloje esančius duomenis, nevisapusiškai atskleidžiant bylos aplinkybes, remiantis tik kaltinančiais duomenimis, bet nevertinant ir nesiremiant teisinančiais įrodymais, iš dalies paremtas prielaidomis, dėl ko nepagrįstai teismas jo veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Skundo autorius pripažįsta, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog jis 2014-09-08 apie 20.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. 132-o namo, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Lexus LS 430“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vertinant šią situaciją formaliai, jo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, kadangi vadovaudamasis kelių eismo taisyklėmis jis privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose, būtina konstatuoti, kad jis ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.
Apeliantas tvirtina, kad 2014-09-08 apie 20.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. 132-o namo, buvo atvažiavęs su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti keleivius ir juos vežti į Kauno oro uostą. Sukdamasis nepastebėjo ir nepajuto, kad atbuline eiga važiuojant kažką užkabino. Nuvažiuojant, ant galinės sėdynės sėdėjęs keleivis, pasakė, kad jis lyg atsitrenkė į kitą automobilį. Kadangi kontakto nejautė, pamanė, kad keleivis galimai suklydo. Nuvykęs į Kauno oro uostą, apžiūrėjo savo automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo. Po to iškart grįžo į įvykio vietą. Kieme apžiūrėjo jo apsisukimo vietoje stovinčius tris automobilius ir ant jų apgadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo toliau dirbti. Po savaitės laiko ar vėliau jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jis kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 132, Kaune, atsimušė į „Lexus“ automobilį. 2014 m. rugsėjo viduryje atvykus pas skambinusį asmenį M. Č., šis parodė savo automobilį ir pasakė, kad jis atsimušė į šį automobilį, po ko buvo apgadintas šio automobilio priekinis buferis, atsitrenkus į bordiūrą. M. Č. pareikalavo sumokėti 500 litų. Po savaitės M. Č. jam paskambino ir pasakė, kad jeigu jis neduoda pinigų, tada reikia surašyti įvykio deklaraciją, tačiau jis nenorėjo praėjus ilgam laiko tarpui fiktyviai pildyti deklaraciją. Bėgti 2014-09-08 iš eismo įvykio vietos jis neturėjo jokių priežasčių.
Liudytoja L. A. paaiškino, jog 2014-09-08 apie 20 ar 20.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 132 namo kieme matė, kaip apsisukinėdamas taksi automobilis galu kliudė automobilį „Lexus“ ir kaip niekur nieko nuvažiavo. Taksi automobilio užpakaline dalimi, bamperiu kliudyta „Lexus“ galinė dalis, mano, kad bamperį taip pat kliudė. Tuo metu nežiūrėjo, koks buvo padarytas sugadinimas „Lexus“ automobiliui. Ji sutiko po kelių dienų laiptinėje „Lexus“ savininką, pasakė, kad apžiūrėtų automobilį ar nėra padaryta žala. Liudytojas M. Č. parodė, kad ant automobilio „Lexus LS 430“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) apgadinimus pastebėjo po to, kai apie tai jam pasakė kaimynė L. A.. Priekinis bamperis buvo įtrūkęs, nubrozdintas. Galinio bamperio įbrėžimas yra taip pat. Taksi vairuotojas jam sakė, kad nuvažiavo, kadangi manė, jog nieko nenutiko.
Apeliantas pažymi, kad jei jis būtų įsitikinęs, kad 2014-09-08 apgadino automobilį „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuomet žalą būtų atlyginęs susitikimo su M. Č. metu. Tačiau jis nėra tikras, jog apsisukinėdamas apgadino būtent šį automobilį. Liudytoja L. A. nenurodė, kokie apgadinimai 2014-09-08 buvo padaryti automobiliui „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas M. Č. dėl apgadinto automobilio kreipėsi į policiją tik praėjus mėnesiui po įvykio, t. y. 2014-10-08, apgadinimus pats pastebėjo tik 2014 m. rugsėjo mėn. viduryje. Neatmetama, kad apgadinimai ant automobilio „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie užfiksuoti policijos pareigūnų 2014-11-02 transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.1.10), padaryti ne tik 2014-09-08, bet ir kitu laiku, kadangi skiriasi apgadinimų aukštis ant užpakalinio dešinės pusės sparno ir ant užpakalinio bamperio, be to, liudytoja L. A. nenurodė, kad įvykio metu automobilis „Lexus LS 430“, po kontakto su jo vairuojamu automobiliu būtų atsitrenkęs į kokį nors objektą priekiniu bamperiu, ji jokio garso negirdėjo, bylos medžiagoje nėra nustatyta į kokio aukščio objektą priekiniu dalimi atsitrenkė automobilis „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliantas akcentuoja, kad automobilis „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nestipriai, galinėje dalyje, kur buvo kontaktas, tik braukimo žymės, įlenkimų jokių nėra (b. 1.10). R. S. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu 2014-12-02 policijos pareigūnas rado kontakto žymes ant galinio bamperio kairės ir dešinės pusės, tačiau jokių įlenkimų nėra, transporto priemonės techninės apžiūros akte nenurodoma, kuria būtent bamperio puse įvyko kontaktas (b. 1.11) Jo transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma, kad užpakalinės kėbulo sienelės kairės ir dešinės pusių kampai užglaistyti glaistu. Tačiau kėbulo kampais jokio kontakto negalėjo būti, kontaktas galėjo būti tik galiniu bamperiu, kada buvo glaistyti kėbulo kampai jis nežino, nes automobilis priklauso UAB "L.". Be to, jo vairuojamo automobilio kėbulo dažų nerasta ir ant M. Č. automobilio. Tad kontaktas tarp automobilių buvo silpnas, apgadinimai nežymūs, tik braukimo žymės automobilių galinėse dalyse, nėra įlenkimų, kontaktas bamperiais, kurių paskirtis yra apsaugoti automobilį nuo sužalojimų, susilpninti susidūrimo metu patiriamus smūgius. Todėl apelianto nuomone, darytina išvada, jog jis pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia, sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo. Pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, jokio kontakto nejautė, todėl ir nuvažiavo, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai. Jo vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog jis neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo duotų parodymų nepaneigia kiti byloje surinkti duomenys, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad kontaktas buvo juntamas ir R. S. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nepagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad yra pensininkas, dirba taksi vairuotoju pagal verslo liudijimą, darbas būtinas siekiant turėti lėšų pragyvenimui. Iš įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Jei būtų 2014-09-08 manevruodamas (duomenys neskelbtini) g. 132-o namo, Kaune, kieme suvokęs, kad padarė eismo įvykį, tuomet iš įvykio vietos tikrai nebūtų pasišalinęs. M. Č. jo prašomos žalos neatlygino, kadangi nebuvo tikras, kad būtent jo automobilį apgadino. Aukščiau nurodytos aplinkybės, paneigia jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. S. suprato, jog apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jo veikoje nėra nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime tvirtinama, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, fotonuotraukomis, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, iš kurių matyti, kad ant R. S. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“ esantys apgadinimai atitinka ant M. Č. automobilio esančius apgadinimus pagal jų pobūdį, lokalizacijos vietą. Iš automobilių apgadinimo pobūdžio ir masto darytina išvada, kad smūgio būta stipraus, kadangi automobilis „Lexus“ pavažiavo į priekį ir priekiniu bamperiu atsitrenkė į bordiūrą, R. S. kontakto nejausti negalėjo. Pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, R. S. padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalino suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors apie tai, kad jis kliudė kitą automobilį jam pasakė ir jo vežamas keleivis. R. S. kaltę įrodo ir tiesiogiai pažeidimą mačiusios liudytojos L. A. parodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojai L. A., M. Č. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad automobilio vairuotojas jautė kontaktą ir suprato sukėlęs autoįvykį, o vėliau išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį turėjo matyti savo automobilio apgadinimus, tačiau nesikreipė ir nepranešė policijai apie sukeltą autoįvykį, iš kurio jis pasišalino. Todėl R. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir privalo už tai atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
Šioje byloje ginčo dėl R. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nepagrįstai R. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis teismų praktika ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad R. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. S. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išsamiai neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichinio santykio su šia veika, tai yra neanalizavo, kaip jo sąmonėje šis įvykis atsispindi. Be to, transporto priemonių apgadinimus, užfiksuotus nuotraukose ir kituose rašytinuose dokumentuose, įvertino atsietai nuo kitų įrodymų. Toks įrodymų vertinimas laikytinas pažeidžiančiu ATPK 257 straipsnio nuostatas ir nutarimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Apeliantas viso proceso metu neigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad 2014-09-08 apie 20.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) g. 132-o namo buvo atvažiavęs su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti keleivius ir juos vežti į Kauno oro uostą. Sukdamasis nepastebėjo ir nepajuto, kad atbuline eiga važiuojant kažką užkabino. Nuvažiuojant, ant galinės sėdynės sėdėjęs keleivis, pasakė, kad jis lyg atsitrenkė į kitą automobilį. Kadangi kontakto nejautė, pamanė, kad keleivis galimai suklydo. Nuvykęs į Kauno oro uostą, apžiūrėjo savo automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo. Po to iškart grįžo į įvykio vietą. Kieme apžiūrėjo jo apsisukimo vietoje stovinčius tris automobilius ir ant jų apgadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo toliau dirbti. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, liudytojos L. A. tvirtinimu, taksi automobilis, galu kliudęs „Lexus“ automobilį, kaip niekur nieko nuvažiavo. Vertinant, ar asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis. Transporto priemonės „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte užfiksuoti šie automobilio techniniai defektai: įtrūkimas ant priekinio bamperio dešinės pusės šoninės dalies nuo važiuojamosios dalies paviršiaus 0,53 m, 0,12 m pločio, braukimo žymė ant užpakalinio dešinės pusės sparno nuo važiuojamosios dalies paviršiaus 0,72 m, braukimo žymė ant užpakalinio bamperio dešinės šoninės dalies nuo važiuojamosios dalies paviršiaus 0,44 m (b. l. 10). Transporto priemonės „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akte užfiksuoti šie automobilio techniniai defektai: ant užpakalinio bamperio kairės ir dešinės pusės kampų matyti kontakto žymės, užpakalinės kėbulo sienelės kairės ir dešinės pusių kampai užglaistyti glaistu (b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl to, ar visi techninės apžiūros aktuose užfiksuoti apgadinimai yra padaryti būtent aptariamo autoįvykio metu. Liudytoja L. A. parodė, kad taksi automobilis užpakaline dalimi, bamperiu kliudė „Lexus“ automobilio galinę dalį. Liudytojas M. Č. parodė, kad jo automobilio galiniame bamperyje yra įbrėžimas, kas iš esmės atitinka techninės apžiūros akte užfiksuotus duomenis. Techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobilio „Lexus“ galiniame bamperyje yra braukimo žymė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio „Lexus“ galinėje dalyje jokių įlenkimų nėra, kito automobilio kėbulo dažų ant „Lexus“ automobilio kėbulo neužfiksuota. Pagal techninės apžiūros aktą automobilio „Mercedes Benz 200“ užpakalinės kėbulo sienelės kairės ir dešinės pusių kampai užglaistyti glaistu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, neįtikima, jog užpakalinės kėbulo sienelės kampai būtų apgadinti būtent aptariamo eismo įvykio metu. Tam, kad būtų apgadinti automobilio sienelės kampai taip, kad juos net reiktų glaistyti, kontaktas turėtų būti pakankamai stiprus ir abiejų autoįvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai tada turėtų būti atitinkami. Tuo tarpu automobilio „Lexus“ galiniame bamperyje, kaip minėta, užfiksuotas tik nežymus įbrėžimas. Be to, ir automobilio‚ „Mercedes Benz“ galinio bamperio apgadinimai tokiu atveju turėtų būtų žymūs, tačiau techninės apžiūros akte užfiksuotos tik kontakto žymės ant automobilio „Mercedes Benz“ galinio bamperio kairės ir dešinės pusės. R. S. paaiškino, kad nežino, kada buvo glaistyti automobilio kampai, kadangi šis automobilis priklauso UAB „L.“. Kaip minėta, jokių įlenkimų ar kito automobilio kėbulo dažų ant automobilio „Lexus“ nefiksuota. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad automobilio „Mercedes Benz“ galinės kėbulo sienelės kairės ir dešinės pusės kampų apgadinimai padaryti ne nagrinėjamo eismo įvykio metu. Įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog automobilio „Lexus“ priekinis bamperis taip pat buvo apgadintas 2014-09-08 eismo įvykio metu. Liudytojas M. Č. paaiškino, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) g. 132 namo kieme. Šiuo automobiliu jis nesinaudoja kasdien. Automobilio apgadinimus jis pamatė tik po to, kai apie tai, jog į jo automobilį buvo atsitrenkęs taksi automobilis, po kelių dienų pasakė kaimynė L. A.. Liudytoja L. A. nežiūrėjo, ar automobiliui „Lexus“ yra padaryti kokie nors apgadinimai. Nors liudytoja L. A. nurodė, kad po taksi automobilio atsitrenkimo į „Lexus“ automobilį, šis sujudėjo, teismas šiuos jos parodymus vertina kritiškai, kadangi atsižvelgiant į automobiliams padarytus nežymius apgadinimus, t. y., į tai, kad ant automobilio „Lexus“ galinės dalies užfiksuotos braukimo žymės, o ant automobilio Mercedes Benz užpakalinės dalies tik kontakto žymės, kyla pagrįstų abejonių, kad „Lexus“ automobilis nuo kontakto galėjo net sujudėti. Tad abejotina, ar jis galėjo priekine dalimi atsitrenkti į bordiūrą, dėl ko būtų buvęs įtrūkęs automobilio priekinis bamperis. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kurioje vietoje stovėjo M. Č. automobilis. Nefiksuoti objektai (automobiliai, bordiūrai ir pan.), į kuriuos šis automobilis galėjo atsitrenkti, atstumas nuo „Lexus“ automobilio iki šių objektų. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar automobilio „Lexus“ priekinio bamperio apgadinimai padaryti 2014-09-08 buvusio eismo įvykio metu, vadovaujantis in dubio pro reo principu, šie neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nežymaus automobilių kontakto metu kitam automobiliui padaryta žala nedidelė, aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad R. S. suvokė savo automobilio galine dalimi kliudęs kitą automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie tai nepranešęs policijai. Taigi, nėra duomenų, kad jis pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. S. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo dalį, kurioje R. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo dalį, kurioje R. S. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 940 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.