Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Kestutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevicienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuraturos prokurorui G. N., atsakovui Ž. R. bei jo atstovams advokato padejejui A. U. ir K. P., Ignalinos rajono savivaldybes administracijos atstovams I. A. ir J. P., Valstybines teritoriju planavimo ir statybu inspekcijos atstovui K. G., Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams E. L. ir V. K., Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. V., viešame parengiamajame teismo posedyje nagrinedamas civiline byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro G. N., ginancio viešaji interesa, ieškini Ignalinos rajono savivaldybes administracijai, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybu inspekcijai, Ž. R., Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui del statybos leidimo, pažymos apie nebaigta statyba be esminiu nukrypimu nuo projekto pripažinimo negaliojanciais bei ipareigojimo nugriauti statinius, tretieji suinteresuoti asmenys O. P., V. U., S. R., ir

Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras G. N., ginantis viešaji interesa, praše patikslinta ieškini patenkinti - pripažinti negaliojanciais Ignalinos rajono savivaldybes administracijos 2007-12-13 išduota statybos leidima Nr. 130/GN bei Teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus 2011-01-14 išduota pažyma apie statinio statyba be esminiu nukrypimu Nr. NSP-90-11014-00002 ir ipareigoti atsakova Ž. R. per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos savo, Ignalinos rajono savivaldybes administracijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lešomis nugriauti Ž. R. nuosavybes teise priklausancius nebaigtus stati statinius: gyvenamaji nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancius (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad statybvietes vieta yra miškas, o teises aktai nesuteikia galimybes statyti miške. Tai, kad statybvietes vietoje yra medynas, patvirtina valstybines mišku tarnybos pateikti dokumentai, prideti prie ieškinio. Pagal Lietuvos Respublikos Mišku istatyma medynas yra miško žeme, apaugusi mišku. Iš valstybines mišku tarnybos pažymu matyti, kad šiai dienai miškas Ž. R. priklausanciame sklype sudaro 19,03 ha, ir tik 17 aru yra ne miško plotas. Del šios aplinkybes teises aktai statybos šioje konkrecioje vietoje galimybes nenumato. Pripažista, kad reglamento redakcija, galiojusi iki 2007-02-01, leido statybas žemes ukio paskirties žemeje, ir negincija, kad Ž. R. žemes sklypas yra žemes ukio paskirties žeme, taciau mano, kad sudarytas sklypo miškotvarkos projektas lemia iš esmes jame mišku ukio veikla. Istatymas numato galimybe pakeisti žemes paskirti, taciau to niekas iki šiol nedare. Nei projektavimo salygu savado, nei šio savado perregistravimo dabartinio savininko vardu negincija. Pagal Statybu privacioje žemeje reglamenta (redakcijos nuo 2007-02-01) žemes ukio paskirties žemeje gali statyti tik nustatyta tvarka iregistruoti ukininkai, t. y. gali buti statomi tik ukiniai pastatai, kurie siejami su vykdoma žemes ukio veikla, kurios atsakovai vykdyti neketino ir neketina. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimas sutapatino miško žeme ir miško ukio paskirties žeme, todel buvo panaikinti reglamento antras ir trecias punktai, numate galimybe statyti mišku ukio paskirties žemeje ir žemes ukio paskirties žemeje esanciose sodybvietese. Po 2006-03-14 draudimo statyti miško žemeje atsakovas negalejo igyti jokiu teisetu lukesciu del sodybos atstatymo. Atsižvelgiant i tai, kad kompetentinga institucija pateike nenugincytus kadastro duomenis apie tai, kad statybos numatomos ir vykdomos miške, ir atsižvelgiant i tai, kad teises aktai nenumato galimybes vykdyti tokiu statybu, mano, kad administraciniai aktai - statybos leidimas ir Valstybines teritoriju planavimo statybos inspekcijos pažyma apie vykdoma statyba nenukrypstant nuo projekto - laikytini neteisetais ir pripažintini negaliojanciais, o pastatytus statinius, remiantis Statybos istatymu, atsakovai ipareigotini nugriauti. Tai padaryti turi Ignalinos rajono savivaldybes administracija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir pats Ž. R., kurie iš esmes laikytini kaltais del neteiseto statybos leidimo išdavimo, nes žinojo, kad statyti miško žemeje negalima, taciau netinkamai vykde savo pareigas, del ko ir buvo pradetos neteisetos statybos. Viešas interesas yra pažeistas, kadangi žeme, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, nes ju tinkamas naudojimas ir apsauga yra svarbus žmogaus egzistavimui. Statybos miške negalimos todel, kad tas miškas išliktu mišku. Be to, netinkamas valstybes instituciju ir pareigunu funkciju vykdymas, del ko buvo išduotas neteisetas statyba leidžiantis dokumentas, taip pat yra viešo intereso dalis. Taigi, viešas interesas yra tame, kad buvo pažeisti istatymai ir miško statusas. I teisma su ieškiniu kreipesi tada, kai jo manymu buvo surinkta pakankamai duomenu apie viešo intereso pažeidima. Paskutini atsakyma su dokumentais, davusiais pagrinda teigti, kad statybviete yra miško žemeje, prokuratura gavo 2011-02-18.

Atsakovo Ž. R. atstovas K. P. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad prašo taikyti ABTI nustatyta trisdešimties dienu senaties termina. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad apie statybos leidima šitame žemes sklype prokuroras sužinojo 2011-01-03. Informacija apie tai, kad kiek miško naudmenu yra žemes sklype, prokuratura iš Valstybines mišku tarnybos irgi gavo 2011 metu sausio menesi, todel akivaizdu, kad aplinkybes, kuriomis prokuroras grindžia savo ieškini, jam iš esmes buvo žinomos 2011 metu sausio menesi, todel manytina, kad 30 dienu terminas yra praleistas, todel ir prašo taikyti ieškinio senati. Pagal Statybos istatyma statybos leidimas išduodamas techninio projektavimo salygu, kurios galioja 3 metus, pagrindu. Akivaizdu, kad per tuos trejus metus teisinis reguliavimas gali pasikeisti. Tiek administracines, tiek bendrieji teises principai, tiek teismu praktika, kalbedami apie Viešojo administravimo istatymo nustatyta administracine procedura, kas iš esmes ir yra statybos leidimo išdavimas, teigia, kad leidimas turi buti išduodamas, remiantis projektavimo salygu savado išdavimo galiojimo metu galiojusiais teises aktais, kadangi statytojas negali atsakyti del teises aktu pasikeitimo, nes, pasikeitus teisiniam reguliavimui, gali buti prarandamas teisetas lukestis. Projektavimo salygu savado išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybu privacioje žemeje reglamentas, kurio trecias punktas reglamentavo, kad žemes ukio paskirties ir mišku ukio paskirties žemeje esanciose sodybvietese galima statyti naujus gyvenamuosius namus vietoje buvusiu, taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ukinius pastatus. Ši nuostata yra išimtis iš bendrosios statybu tvarkos ir iš pirmo bei antro to paties reglamento punktu. Trecias punktas numate buvusiu sodybu atstatyma žemes ukio paskirties ir mišku ukio paskirties žemeje. Šis punktas galiojo iki 2007-02-01. Prokuroro ieškinyje minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-036-14 nutarimas jokios tiesiogines itakos šito punkto galiojimui neturejo, kadangi Konstitucinis teismas sprende tik del antro punkto nuostatu, kurios leido statybas mišku ukio paskirties žemeje. Konstitucinio teismo nutarime sakoma, kad statybu miško ukio paskirties žemeje santykius reglamentuoja inter alia Mišku ir Žemes istatymai. Šiuo atveju nera jokio pagrindo teigti, kad Konstitucinis teismas minetame nutarime nagrinejo klausima del aplamai miško naudmenose statomu statiniu teisiniu santykiu. Gincijamos statybos vyksta nacionalinio parko teritorijoje. Iš parku steigimo tikslu seka, kad jie steigiami tarp kita ko ir kraštovaizdžio išsaugojimui. Iš bylos medžiagoje esancio techninio projekto matyti, kad jis visiškai atitinka Ignalinos, Moletu rajonu kraštovaizdžiu ypatumus, todel akivaizdu, kad tokio statinio buvimas valstybiniame parke tiktai prisides prie viešo intereso šitoje vietoje gerinimo, o ne ji pažeis. Pagrindinis irodymas, kuriuo prokuroras remia savo reikalavima, yra Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys. Taciau akivaizdu, kad jie prieštarauja nekilnojamojo turto kadastro duomenims, kuris pagal Valstybes registru istatyma yra pagrindinis valstybes registras. Nekilnojamojo turto kadastro istatymas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis sako, kad irašyti viešame registre duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenugincijami istatymu nustatyta tvarka. Mano, kad gincijamo statybos leidimo išdavimo proceduroje nebuvo pažeista ne viena ta procedura reglamentuojanti norma, todel nera pagrindo kalbeti apie šito akto naikinima.

Atsakovo Ž. R. atstovas advokato padejejas A. U. paaiškino, kad Iš Valstybines mišku tarnybos 2011-02-10 rašto seka, jog statybos leidimo išdavimo metu ne visas ginco žemes sklypas buvo inventorizuotas kaip miškas.

Atsakovo – Ignalinos rajono savivaldybes administracijos – atstove I. A. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad 2007-12-13 išduotas statybos leidimas nera vienos dienos procedura. Šis procesas prasidejo 2004-10-26, kada užsakove O. P. pateike prašyma gauti projektavimo salygas sodybos atstatymui. Šios salygos 2007-07-20 buvo perregistruotas Ž. R. vardu. Prokuroras negincija nei savado, nei jo perregistravimo, nei nuolatines statybos komisijos sprendimo, taciau statybos leidimo išdavimas yra visu šiu ivykusiu procesu išdava. Statybos nuolatinei komisijai priemus sprendima išduoti statybos leidima, savivaldybes administracijos direktorius tiesiog privalo ta leidima išduoti. Statybos leidimo teisetumas dabar iš esmes siejamas su žemes, kurioje leista statyba, paskirtimi, taciau iš nekilnojamojo turto registro pažymos aiškiai matyti, kad tai yra žemes ukio paskirties žeme.

Atsakovo – Ignalinos rajono savivaldybes administracijos – atstovas J. P. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad viešu interesu yra tikslas atkurti parko tam tikro laikotarpio kraštovaizdi. Tas kraštovaizdis susidejo ne vien tik iš mišku, bet ir iš visos aplinkos, tame tarpe ir iš stovejusios sodybos, kuria siekiama atstatyti. Sovietiniu laiku kraštovaizdis buvo keiciamas, iškeliant šia sodyba ir jos vietoje užsodinant miška. Ten ir dabar akivaizdžiai matosi, kur buvo sodintas miškas, o kur jo negalejo užsodinti, kadangi buvo sodybos liekanos. Tokiu budu, viešasis interesas butu labiau išsaugotas, jei ta sodyba butu atstatyta negu tada, kai jos nebutu. Statybos leidimo išdavimo procedura prasideda salygu savado išdavimu, techninio projekto parengimu. Po to yra nuolatines statybos komisijos protokolas, kurio išvada yra kaip ir prievole išduoti arba neišduoti statybos leidima. Statybos istatyme yra pažymeta apie tai, kad jeigu procedura pradeta esant tam tikrai teisinei situacijai, tai ir turi buti baigta pagal tuos pacius teisinius aktus, nebent statytojas pageidautu, kad jinai butu peržiureta.

Atsakovo – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos – atstovas V. K. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad net keli Saugomu teritoriju istatymo straipsniai numato galimybe atstatyti buvusias sodybas. Aukštaitijos nacionalinis parkas turi dar 1997 metais patvirtinta parku tvarkymo plana, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes. 2004 metais, išduodant salygu savada sodybos atstatymui, buvo vadovaujamasi parko planavimo dokumentais. Nuostatos, lemiancios sodybu atstatyma, po šiai dienai nera pakitusios. Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko reglamento dvidešimt penkta punkta dabar yra tokia nuostata, kad jeigu buvusi sodyba yra miško naudmenose, tai neleistu statyti, bet pastumtu statybviete i šona, kur tu naudmenu nera. Todel rašte del salygu perregistravimo ir buvo nurodyta, kad galima atstatyti sodyba, jei ji statoma ne miške. Iš topografiniu nuotrauku matyti, kad statybviete neapaugusi mišku, todel buvo pritarta sodybos atstatymui. Pirties, kurios buve pamatai matyti žemes sklype apacioje, atstatymui nebuvo išduotas leidimas, nes ten akivaizdžiai buvo miškas. Iš individualus žemes sklypo miškotvarkos projekto taip pat matosi, kad numatomoje statyti sodybos pastatu vietoje miškas nera identifikuotas, t. y. nesuteiktas taksacinis sklypas. Pagal planavimo schemos sprendinius ir Saugomu teritoriju istatyma buvusiu sodybu negalima atstatyti tik rezervatuose, o, pavyzdžiui, draustiniuose atstatyti sodybas galima.

Atsakovo – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos – atstovas E. L. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad butina išsaugoti krašto savasti, ir kad leidimas statyti draustiniuose yra vienas iš tu elementu. Dabar Aukštaitijos nacionaliniame parke, didžiausioje teritorijoje, nera net dvieju tukstanciu žmoniu, o ju amžiaus vidurkis yra jau beveik aštuoniasdešimt metu. Parke yra tiktai viena mokykla – Kaltanenuose, o kažkada buvo Palušeje, Reškutenuose ir daug kur kitur, kur buvo vaikai, gyveno ir dirbo žmones, sukure savo aplinka, kuria reikia išsaugoti ir kuria, galbut, reikia atstatyti. Sodybu, kraštovaizdžio, kuris yra tautos savastis atkurimas, yra vienas iš parko uždaviniu.

Atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovas R. V. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad viskas padaryta teisetai viešasis interesas nepažeistas. Sodybvieteje negali buti miškas, nes po namu medžiai neauga. Vizualiai jam tas sklypas žinomas. Ten yra pamatai, laukymes, tose vietose miško nebuvo. Jokiu kirtimu ten tikrai nebuvo.

Atsakovo – Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos - atstove K. G. pripažino ieškini ir paaiškino, kad 2011-01-14 Ž. R. buvo išduota pažyma apie statini be esminiu nukrypimu nuo projekto. Tokia pažyma išduodama statytojui, kai statytojas turi galiojanti statybos leidima. Statybos leidimas buvo. Jeigu statinys atitinka projekta, pažyma inspekcija išduoti privalo. Pagal Statybos techninio reglamento aštuoniolikta punkta tokia pažyma galioja trisdešimt darbo dienu. Pripažista ieškini, nes miško žemeje statyba yra negalima. Visu statybos leidimu netikrina, atsirenka tik penkis procentus pasirinktinai nuo visu. Gincijamo statybos leidimo netikrino.

Ieškinys netenkintinas.

Atsakovo Ž. R. atstovas K. P. prašo taikyti ieškinio senati, t. y. Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio apskundimo termina, ir tuo pagrindu ieškini atmesti, kadangi, jo nuomone, prokuroras ši termina praleido, nes apie gincijamus administracinius aktus sužinojo 2010-12-29 iš Ignalinos rajono savivaldybes administracijos rašto Nr. R2-2068-3.14, o ieškini pareiške tik 2011-03-16.

Teismu praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010-04-19 nutartis civilineje byloje Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-24 nutartis, priimta administracineje byloje A-261-1502/2009). Prokuroras nera gincijamu materialiniu teisiniu santykiu dalyvis, todel termino prokurorui kreiptis i teisma, ginant viešaji interesa, eigos pradžia skaiciuojama ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenu apie viešojo intereso pažeidima surinkimo ar turejimo juos surinkti dienos. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pažeidžia viešaji interesa ir/ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Prokuroras turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešaji interesa.

Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos 2010-12-03 pateike Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai prašyma ginti vieša interesa del O. P. gražinto natura žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime(dabar – (duomenys neskelbtini) viensedis), Linkmenu kadastro vietoveje, Ignalinos rajono savivaldybeje pagrindines žemes paskirties nustatymo (t. 1, b.l. 18-20). Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras 2010-12-20 (t. 1, b.l. 26, 33, 58) pradejo rinkti duomenis apie galima viešojo intereso pažeidima. Iš dokumentu, pridetu prie ieškinio (t. 1, b.l. 72-75) seka, kad 2011-02-18, t.y. mažiau nei dvieju menesiu laikotarpyje, prokuroras gavo paskutinius, jo nuomone, viešojo intereso gynimui reikalingus dokumentus. Delsimo požymiu prokuroro veiksmuose kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinejamos bylos ginco dalyku susijusius duomenis, teismas nenustate, todel konstatuoja, kad butent 2011-02-18 prasidejo trisdešimties dienu ieškinio senaties termino eigos pradžia, ir kad prokuroras, pareiškes ieškini 2011-03-07 (t. 1, b.l. 11-16), šio termino nepraleido.

Prokuroras ieškini šioje byloje pareiške gindamas viešaji interesa. Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad istatymu nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškini viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos Prokuraturos istatyme taip pat itvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais bei tvarka ir, turedami pagrinda manyti, jog yra pažeisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa, turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Tokiu budu, istatymas prokurorui suteikia teise spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti civiline byla ar jo nera, ir visais atvejais, nustacius toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmine reikšme asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, leidžia del to kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka. Galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprendžia teismas, nagrinejantis civiline byla, iškelta pagal prokuroro ieškini (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilineje byloje Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipedos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2009).

Lietuvos istatymu leidejas nepateike viešojo intereso apibrežimo, ir teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo fakta. Viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenes ar jos dalies interesai, kuriuos valstybe, vykdydama savo funkcijas, yra ipareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi buti konkretus, aiškiai apibrežti, turi buti nurodyta, kokios visuomenes grupes interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai).

Ieškinyje prokuroras nurode, kad viešas interesas buvo pažeistas dviem aspektais. Pirma, kad valstybes institucijos ir pareigunai netinkamai vykde savo funkcijas, del ko buvo priimti neteiseti administraciniai aktai.

Iš Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Ignalinos žemetvarkos skyriaus pateikto rašto Nr. 41-68 matyti, kad žemes sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas rengiant preliminaru žemes reformos žemetvarkos projekta. Žemes sklypo ribos ibraižytos 1999-2000 metu Linkmenu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekte. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo seka, kad žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra žemes ukio (t. 1, b.l. 21-25). Tokia šio žemes sklypo pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis buvo nustatyta Utenos apskrities valdytojo administracijos 1997-01-14 isakymu Nr. 10-05-32 „Del nuosavybes teises atstatymo i žeme (miška) Ignalinos rajone“ (t. 1, b.l. 28-30). Utenos apskrities valdytojo 1997-01-14 sprendimu Nr. 45-2808 O. P. buvo atkurtos nuosavybes teises i žeme ir minetas sklypas jai gražintas natura (t. 1, b.l. 45). 2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6457 O. P. ši sklypa pardave V. U., o pastaroji 2007-06-15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4093 – atsakovui Ž. R. (t. 1, b.l. 48-50). 2004-11-23 O. P. buvo išduotas projektavimo salygu savadas Nr. 128, kuris naujo sklypo savininko Ž. R. prašymu 2007-07-20 buvo perregistruotas jo vardu (t. 1, b.l. 18-20). Prokuroras ne vieno iš aukšciau paminetu dokumentu negincija ir pripažista, kad projektavimo salygu savadas O. P. buvo išduotas pagristai, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybu privacioje žemeje reglamento 3 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad žemes ukio paskirties ir mišku ukio paskirties žemeje esanciose sodybvietese galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiuju).

2007-12-13, t.y. dar nepasibaigus mineto projektavimo salygu savado galiojimo laikui (Statybu istatymo 20 straipsnio 10 dalis) Ignalinos rajono savivaldybes administracija Ž. R. išdave statybos leidima Nr. 130/GN (t. 1, b.l. 34-35), kurio pagrindu pastarasis pradejo leidime nurodytu pastatu statyba. 2011-01-14 Teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus Statybos valstybines priežiuros poskyrio vyresnioji specialiste V. T. išdave pažyma apie statinio statyba be esminiu nukrypimu Nr. NSP-90-11014-00002 (t. 1, b.l. 32), kurios pagrindu Ž. R. priklausanciame sklype jo vardu registruoti du pastatai - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, baigtumas 3 procentai, ir ukinis pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, baigtumas 9 procentai (t. 1, b.l. 21-24).

Prokuroras nurodo, kad Ignalinos rajono savivaldybes administracija, išduodama 2007-12-13 statybos leidima Nr. 130/GN, kuriuo faktiškai buvo leista atstatyti sodyba miško žemeje, pažeide Lietuvos Respublikos mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dali ir Statybu privacioje žemeje reglamenta, nes statybos yra vykdomos apaugusioje mišku žemeje, todel prašo ši administracini akta kaip neteiseta panaikinti.

Iš gincijamo statybos leidimo ir projektavimo salygu savado, kurio pagrindu šis leidimas išduotas, seka, kad sodyba buvo leista atstatyti žemes sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra žemes ukio, todel nera jokio pagrindo teigti, kad išduodant statybos leidima buvo pažeistos prokuroro nurodytos teises normos, kadangi jos reguliuoja santykius, susijusius su mišku ukio paskirties žeme.

Žemes istatyme apibrežta, kad pagrindine žemes naudojimo paskirtis yra teritorijos gamtiniu ypatumu, tradicines žmoniu veiklos, socialines ir ekonomines pletros poreikio nulemta pagrindinio žemes naudojimo kryptis, numatyta teritoriju planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemes naudojimo salygos. Žemes sklypo pagrindine žemes naudojimo paskirtis, budas ir pobudis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemes istatymo 24 straipsnio 5 dalis). Šie duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro istatymo 4 straipsnis). Kaip mineta, prokuroras negincija Nekilnojamojo turto registre esancio irašo, kad Ž. R. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra žemes ukio. Žemes priskyrima žemes ukio paskirties žemei bei jos naudojimo tvarka nustato Žemes istatymo 25 straipsnis, o miško ukio paskirties žemes naudojimo tvarka nustatyta šio istatymo 26 straipsnyje, t. y. istatymu leidejas aiškiai atriboja žeme pagal jos naudojimo pobudi ir reikalauja, kad žemes savininkai ir kiti naudotojai žeme naudotu pagal pagrindine tiksline naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi (Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatydamas už žemes sklypu naudojima ne pagal nustatyta pagrindine žemes naudojimo paskirti ar trukdyma žemes naudotojui naudoti žeme pagal nustatyta pagrindine žemes naudojimo paskirti administracine atsakomybe (Lietuvos Respublikos ATPK 52² straipsnis). Taigi, akivaizdu, kad Ž. R., netgi ir noredamas, negali naudoti jam priklausancio žemes sklypo kaip miško ukio paskirties žemes, ir kad niekas, tame tarpe ir valstybines institucijos, neturi teises to iš jo reikalauti.

Prokuroras ieškinyje taip pat nurodo, kad gincijamas statybos leidimas, leidžiantis atstatyti sodyba žemeje, apaugusioje mišku, buvo išduotas po Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo, kuriame nurodyta, kad savokos „miško žeme“ ir „mišku ukio paskirties žeme" yra tapacios, todel darytina išvada, kad šiuo nutarimu buvo panaikinta sodybos statybos galimybe ne tik mišku ukio paskirties žemeje, bet ir apskritai miško žemeje. Teismas negali sutikti su tokia išvada, kadangi akivaizdu, jog žemes ukio paskirties žemeje esantis miškas negali buti sutapatinamas su miško ukio paskirties žeme, ko nedaro savo nutarime ir Konstitucinis teismas.

Lietuvos Respublikos statybos istatymo 23 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad savivaldybes administracijos direktorius (jo igaliotas savivaldybes administracijos valstybes tarnautojas), gaves statytojo (užsakovo) prašyma ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritoriju planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamenta), projektavimo salygu savado reikalavimus ir Nuolatines statybos komisijos nuostatuose nurodytus teises aktus. Komisija protokolu iformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybes administracijos direktoriui (jo igaliotam savivaldybes administracijos valstybes tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašoma statybos leidima ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašoma statybos leidima ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybes administracijos direktoriui (jo igaliotam savivaldybes administracijos valstybes tarnautojui). Nagrinejamu atveju Ignalinos rajono savivaldybes Nuolatine statybos komisija 2007-12-12 vykusiame posedyje nusprende išduoti Ž. R. gincijama statybos leidima, kuris galejo buti skundžiamas Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka, taciau nebuvo skundžiamas, todel pagal Statybos istatymo 23 straipsnio 9 dali Ignalinos rajono savivaldybes administracijos direktorius privalejo išduoti statybos leidima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-12 nutartis administracineje byloje Nr. A-556-234-09). Kadangi Nuolatines statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidima nebuvo nugincytas, teismas konstatuoja, kad statybos leidimas atsakovui buvo išduotas teisetai. Taip pat atkreiptinas demesys, kad 2010-07-02 istatymo Nr. XI-992, kuriuo buvo pakeistas Statybos istatymas, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio istatymo isigaliojimo pradetos statinio projektavimo salygu, ju savadu, statybos leidimu išdavimo, statiniu pripažinimo tinkamais naudoti proceduros baigiamos vykdyti pagal šiu proceduru vykdymo pradžios metu galiojusius teises aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios proceduros butu vykdomos pagal teises aktus, galiojancius po šio istatymo isigaliojimo.

Antras aspektas, kuriuo, prokuroro nuomone, buvo pažeistas viešas interesas yra tai, kad nebuvo užtikrintas ypatingu nuosavybes teises objektu - žemes, mišku, parku, vandens telkiniu - tinkamas naudojimas ir apsauga, nes atsakovas Ž. R. nama ir ukini pastata stato miške.

Atsakovui Ž. R. priklausantis žemes sklypas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Visuomene suinteresuota garantuoti naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, racionalu gamtos ištekliu naudojima, atkurima bei gausinima. Šiuo siekiu grindžiamas specialus teisinis režimas, nustatytas Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 isakymu Nr. 438 patvirtintas Aukštaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas nustato specialius Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriju planavimo, statiniu projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Šio Reglamento 10 punkte nustatyta, kad statiniai Nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami ar planavimo dokumentai rengiami, ivertinus vietoves kraštovaizdžio ypatumus ir tradicines Rytu Aukštaitijos etnografinio regiono, nustatyto Etnines globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003-09-17 rekomendacijoje Nr. 1 „Del etnografiniu regionu ribu nustatymo“, planavimo ir architekturos savitumus, išdestytus 16–19 punktuose, siekiant: išsaugoti bendra kraštovaizdžio struktura ir jo estetine verte, erdvini raiškuma ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; išlaikyti gamtiniu, kulturiniu kompleksu ir objektu verte; išsaugoti išlikusia (susiformavusia iki 1939 m.) budinga gyvenamuju vietoviu planine struktura; išlaikyti tradicines Etnografinio regiono architekturos pobudi: formas, dydžius, statybos produktus, spalvas. Reglamento 12 punkte nustatyta, kad rengiant buvusiai sodybai atkurti kaimo pletros žemetvarkos projekta ar statiniu projekta, vietas pastatams statyti leidžiama parinkti kitoje sklypo vietoje, nei jie stovejo anksciau, taciau visais atvejais nepažeidžiant vertingu kraštovaizdžio elementu (reljefo, hidrografinio tinklo, želdiniu ir želdynu), taip pat laikantis 10 punkto nuostatu. Kitoje sklypo vietoje pastatai projektuojami (statomi) ir tuo atveju, kai ankstesneje vietoje negalima statyti del inžineriniu tinklu, susiformavusiu želdiniu, pakitusio reljefo. Atsakovo pateiktas projektas ir atsakovu - Ignalinos rajono savivaldybes administracijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovu paaiškinimai leidžia teigti, kad Ž. R. statomas namas ir ukinis pastatas visiškai atitinka šio Reglamento reikalavimus ir Aukštaitijos nacionalinio parko isteigimo tikslus. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas patvirtino, kad šiu pastatu statybos metu nebuvo nukirstas ne vienas medis, t. y. mišku išsaugojimas ir apsauga buvo pilnai užtikrinta.

Atsižvelgdamas i aukšciau išdestytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nera viešojo intereso, todel prokuroro ieškinys yra nepagristas ir pagal visus reikalavimus atmestinas.

Atmetus ieškini, iš ieškovo valstybei priteistinos 82,55 Lt dydžio procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš Vilniaus apygardos prokuraturos valstybes naudai 82,55 Lt (aštuoniasdešimt du litus 55 ct) pašto išlaidu.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.