Telšių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

perduotam teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent:

2019 m. gegužės 19 d., apie 3.18 val., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarp jo ir T. A. kilusio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą savadarbiu būdu pagaminta mačete suduodamas T. A. į kairę ranką ir tuo jam padarydamas kairės plaštakos delno pjautinę žaizdą su IV-V pirštų lenkiamųjų sausgyslių, alkūninės arterijos ir alkūninio nervo pažeidimu, nesunkiai sužalojo T. A.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad R. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką teismo posėdyje patvirtino apklaustas nukentėjusiysis, liudytojai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. G. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019-05-19 miegojo savo namuose. Durys buvo neužrakintos. Prabudo naktį nuo kažkokio tai garso, lyg tai kas dėtų alaus skardines. Pastebėjo, kad jo virtuvėje dega šviesa. Atėjęs į virtuvę pamatė tris jam nepažįstamus asmenis. Virtuvėje stovėjo viena moteris ir du vyrai, vienas iš tų vyrų rankose laikė keletą skardinių alaus. Visus tuos žmones matė pirmą kartą. Atėjęs į virtuvę paklausė jų, ką jie čia veikia, o jie atsakė, kad ieško jo kaimyno G., kuris gyvena antrame aukšte. Jis jiems pasakė, kad jie eitų lauk iš jo namų, nes tai buvo jam visiškai nepažįstami žmonės. Tačiau jie tai daryti atsisakė, siūlė jam atsigerti alaus. Gurkšnį alaus jis išgėrė. Jie kalbėjo apie kažkokius tai darbus. Jam buvo susidaręs toks įspūdis, kad jie išnaudoja tą jaunesnįjį ir jį verbuoja darbams į užsienį. Šiaip ne taip juos išgrūdo į kiemą. Tam T. A., liepė eiti namo, o jaunesnįjį (R. R.) vadinosi pas save. Galvojo, kad jei jaunesnis ateis pas jį, tai lengviau bus išvaryti kitus. Grįžo namo vienas. Iš paskos atėjo ir A., pradėjo jam aiškinti, kad jis šioks ir anoks. Norėjo juos pagąsdinti ir pasiėmė savadarbę mačetę, kurią senai buvo pasidaręs ūkio darbams. Gąsdindamas su ta mečete, jis nieko sužaloti nenorėjo, norėjo tik, kad jie išeitų lauk iš jo namų. Jaunesnysis pabėgo. A. prieš jį šokinėjo kaip senas boksininkas, kumščiu dėjo smūgį į pašonę, net lūžo šonkaulis. Tik tada atsinešė mačetę. A. puolė jį ir griebė už mačetės ašmenų. Jis kokius 5-6 kartus traukė mačetę iš jo rankos ir persipjovė ranką. Bėgo kraujas. Paskui įbėgo moteris, paėmė A. už rankos ir jie abu išbėgo. Už kokių 20-30 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Tą smūgį į šoną jis prisiminė tik kai pasiėmė advokatą. Pas gydytojus kreipėsi po pusantro mėnesio. Užsiregistravo, tada dar po mėnesio peršvietė ir pasakė, kad galimai buvo lūžęs šonkaulis.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį tikslios datos neprisimena, jis su draugu buvo Telšių mieste prie Masčio ežero esančioje kavinėje "Prie fontano". Kavinėje susipažino su viena pora. Kavinei užsidarinėjant, nusprendė eiti kartu link namų. Einant šnekėjo apie darbą užsienyje. Bekalbant jie jam pasiūlė darbą. Buvo paryčiai, gal 2-3 val. nakties. Naujiems pažįstamiems pasakė, kad jo dėdė G. R. gyvena (duomenys neskelbtini) g., ir nori juos supažindinti su savo dėde. Jie sutiko. Bandė užeiti pas dėdę, tačiau jo buto durys buvo užrakintos. Tada nusileidęs į pirmą aukštą įėjo pas kaimyną, kurio nepažinojo. Norėjo paprašyti, kad jis paskambintų dėdei ir kad dėdė juos įsileistų. Tačiau kai įėjo į kaimyno butą, pamatė, kad jis miega, jį pažadino. Jis atsikėlė, jokių pretenzijų nereiškė, konflikto jokio neįvyko. Tas vyras ir žmona irgi buvo įėję į butą. Jis paprašė, kad tas asmuo paskambintų dėdei. Jis pradėjo ieškoti jo telefono numerio. A. pas kaimyną į butą atsinešė 6 ar 8 skardines alaus. Jokių pykčių nebuvo, tik paskui G. pasiūlė eiti į lauką parūkyti. Lauke rūkė. Jis su A. kalbėjo apie darbą. G. turėjo girdėti kaip jis prašė darbo. Tuos abu jis varė lauk, o jo prašė užeiti į vidų atsigerti alaus. Tada R. G. nuėjo į savo butą, o A. nubėgo iš paskos. Jis ir A. žmona stovėjo lauke. Per namo langą matėsi buto virtuvė, į kurią nuėjo minėti vyrai. Viduje degė šviesa, todėl stovėdamas namo kieme, puikiai matė, kas vyksta namo viduje. Pamatė, kad vyrai susistumdė, jokių suduotų smūgių nematė. Jie į vidų nėjo. Po to A. išbėgo į lauką lyg tai susiėmęs už rankos. Mačetė buvo, o kaip buvo suduotas smūgis, nematė.

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. R. parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2019-05-27 liudytojo R. R. apklausos, kurios metu jis nurodė, kad 2019-05-19, nakties metu, prie Masčio ežero esančioje kavinėje jis susipažino su vyru ir moterimi, kuriuos pakvietė nueiti pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį savo dėdę G. R.. Kai jie nuėjo pas jo dėdę, niekas nedarė buto durų. Tada jis įėjo pas dėdės kaimyną, kurio buto durys buvo atrakintos. Jis jį pažadino ir paprašė, kad šis telefonu paskambintų jo dėdei ir jam pasakytų, kad juos įsileistų. Tas kaimynas neturėjo jo dėdės telefono numerio ir jam nepaskambino. Jis su savimi atsineštą alų padėjo ant kaimyno stalo ir išėjo į lauką parūkyti. Kartu su jais išėjo ir tas kaimynas. Jis siūlė savo naujiems pažįstamiems eiti pas tą kaimyną ir išgerti atsineštą alų, tačiau šie nenorėjo. Gali būti, kad dėl to kaimynas ant jų supyko. Tada kaimynas pasiūlė jam su juo eiti į jo namus, tačiau jis atsisakė. Po to kaimynas vienas nuėjo į savo butą. Po kelių minučių pas jį nuėjo ir jo naujasis pažįstamas. Dėl ko nuėjo, nežino. Jis ir to vyro žmona liko lauke. Jis pro namo langą matė kaimyno buto virtuvę bei matė, kas vyksta jos viduje. Matė, kad abu vyrai susistumdė. Po to pamatė, kad tas kaimynas iš kažkur paėmė tokį daiktą, panašų į kardą. Jo pažįstamas vyras prisidengė rankomis savo veidą ir tada kaimynas, laikydamas tą kardą, viena ranka juo užsimojo ir tiesiu mostu vieną kartą sudavė tam vyrui į ranką. Sužalotas vyras greitai išbėgo į lauką. Jo ranka labai kraujavo. Jie visi išsigandę pradėjo bėgti link gatvės. To vyro žmona iškvietė greitąją med. pagalbą, protokolu (1 t. 38-40 b. l.).

Liudytojas R. R. tęsdamas parodymus nurodė, kad niekas nieko nepasakė, o dėl ko įbėgo A. į vidų, nežino. Jie nenorėjo eiti, nes namai buvo labai netvarkingi. Tyrėjai aiškiai negalėjo nurodyti, nes tuo metu buvau stipriai geriantis. Tiesa yra kaip šiandien pasakoja. Tyrėja rašė pagal save. Jis pamatė kaip žmogus paėmė mačetę, o smūgio nematė. R. G. jų į namus nekvietė, kvietė jį vieną. A. užėjo nekviečiamas, o mums liepė palaukti. Matė, kad G. rankoje turėjo mačetę.

Liudytojas R. R. į klausimus papildomai paaiškino, kad iš dalies patvirtina praeito posėdžio metu duotus parodymus. Ne viską atsimena, todėl negali pasakyti, ar ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai užrašė. Skaitė savo parodymus ir pasirašė už juos. Norėjo kuo greičiau išeiti iš tyrėjos kabineto. Lyg ir matė kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, bet kaip per miglą. Matė siluetą, kad vyko grumtynės, o pačio sužalojimo nematė. Nepamena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, bet po protokolu yra jo parašas.

Liudytoja G. A. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Ne viską smulkiai atsimena. Neblaivių žmonių neapklausia. Ką liudytojas pasakojo, tą ir užfiksavo. Negali keisti parodymų. Buvo trūkumų, bet juos šalino. R. R. žodį „neadekvatus“ galėjo nurodyti, bet tiksliai neatsimena. Apklausiant R. R. jis nurodė, kad R. G. užsimojo mačete. Viską fiksavo pažodžiui. R. R. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų.

Nukentėjusysis T. A. parodė, kad su žmona dirba užsienyje. 2019 metų pavasarį buvo grįžę į Lietuvą pailsėti. Su draugais buvo kavinėje "Prie Fontano" Telšių mieste. Išėję iš kavinės, su draugais ėjo namo pakrante, link savo namų. Sutiko kažkokį vaikiną apie 20 metų amžiaus. Jis paprašė cigarečių, pradėjo kalbėtis. Jis pasakė jam, kad dirba Švedijoje. Vaikinas tuo susidomėjo. Iš kieme stovėjusio savo automobilio pasiėmė alaus ir kartu su tuo vaikinu ir J. nuėjo prie ežero netoli savo namų kiemo. Ten sėdėjo, išgėrė alų, šnekėjosi. Tas vaikinas pasakė, kad jis neturi kur miegoti ir jam reikia nueiti pas savo dėdę, kuris gyvena visai netoli - (duomenys neskelbtini). Vaikinas pasakė, kad jį sudomino jo darbas, kad reikia ir su dėde apie tai pasikalbėti. Tada visi nusprendė su juo nueiti pas jo dėdę. Nuėję į (duomenys neskelbtini) esantį namą, užlipo į antrą aukštą. Vaikinas pabeldė į duris, tačiau jam durų niekas neatidarė. Pirmame aukšte tas vaikinas pabeldė į kažkurias duris. Jas atidarė kažkoks kaimynas. Vėliau sužinojo, kad tai R. G. Tas vaikinas, R., paprašė, kad tas žmogus paskambintų jo dėdei. Jis su žmona nuėjo į lauką. Atėjo R. ir G. Visi kalbėjosi, rūkė. R. G. ėjo namo ir kartu eiti pasikvietė jį. Jie atėjo iš paskos R. R. Po to visi išėjo į kiemą, kalbėjosi kieme. R. G. elgesyje nieko keisto nepastebėjo. R. G. nuėjo į savo butą, o jis jam iš paskos. Žmona liko kieme. Atsimena tik, kad buvo R. G. buto prieangyje. Prisimena tik tamsų prieangį ir kad R. G. užsimojo mačete. Ranka norėjo užsidengti galvą. Rankos delnu į išorę užsidengė galvą. R. G. jam sudavė, bet smūgio neatsimena. Atsimena tik ligoninę, kai siuvo ranką. Paskui prisimena ligoninę Kaune. Dar atsimena, kad sėdėjo ant šaligatvio. Sužalotas buvo visas delnas. Labai daug nukraujavo, net kraujo spaudimas buvo visai nukritęs. Ranka ir dabar nėra sugijusi visu 100 procentų. Dabar tik pradeda atsigauti rankos pirštai. Dar dabar nesuspaudžia iki galo plaštakos, du pirštai nejudrūs, šąla rankos. Po sužalojimo tą pačią dieną buvo išvežtas į Kauną ir tą pačią dieną buvo padaryta operacija. Buvo nukirsti nervai, sausgyslės. Po to jam viską pripasakojo žmona, apie jų tariamą verbavimą žmonių važiuoti darbams į užsienį.

Liudytoja J. Z. – A. parodė, kad 2019 metų gegužės 18 d. ji su savo vyru ir draugais D. ir D. Ž. buvo Telšių mieste, kavinėje "Prie fontano". Apie 00 vai., su vyru T. ėjo į namus. Beeinačius juos užkalbino jaunas vaikinas. Paprašė jų cigarečių. Pradėjo su juo kalbėtis, vaikinas pasakė, kad neturi kur nakvoti ir, kad jo dėdė gyvena (duomenys neskelbtini). Visi trys nuėjo į jų namų kiemą, jos vyras iš savo automobilio dar paėmė alaus, nuėjo prie ežero ir sėdėjo ant suoliuko. Po kurio laiko nusprendė tą vaikinuką, pavarde T. R., palydėti iki jo dėdės. Nuėję į (duomenys neskelbtini) esantį namą, tas vaikinas užlipo į viršų, pabeldė į duris, kur, kaip suprato, gyvena jo dėdė, tačiau jam niekas durų neatidarė. T. R., besileisdamas laiptais žemyn, pabeldė į pirmame aukšte gyvenančio kaimyno duris. Tas kaimynas, kaip vėliau sužinojo vardas R., išėjo į lauką, rankose neturėjo nieko. T. R. jo paprašė, kad šis paskambintų jo dėdei, bet jam niekas neatsiliepė. R. jiems pasakė, kad visi užeitu į jo namų vidų, bet pamatė, kad jo namų aplinka labai netvarkinga, nusprendė palaukti lauke. Jokių konfliktų iki to laiko nebuvo. Po to tas R. pasakė, kad ji su vyru gali eiti, o R. pasiliks su juo. Ji su vyru paklausė, ar tas vaikinas, pavarde R., nebijo pasilikti su tuo R. pas jį namuose. R. pasakė "aš dar ne tiek esu matęs". Tada tas R., dėl neaiškių priežasčių, pasikvietė jos vyrą pas save į namus pasišnekėti. Vyras nuėjo. Niekas nekonfliktavo ir nebuvo agresyviai nusiteikęs. Atrodė tik įtartinai, gal net nevisai sveiko proto. Jie su R., pasiliko lauke, o jos vyras, nieko blogo neįtardamas, vis dėl to nuėjo pas R. į namus. Ji užsidegė cigaretę, o kai baiginėjo rūkyti, gal po poros minučių, nusprendė nueiti į to R. butą, pažiūrėti, kad ten vyksta. Atidariusi buto duris pamatė, kad jos vyras guli ant žemės, jo kruvina ranka, jis ta ranka prisidengęs veidą, o R. stovi prieš jos vyrą su mačete rankose. Buvo užsimojęs, lyg norėtų suduoti dar kartą. Ji tada pašaukė R., kuris buvo lauke. Paklausė R. G., ką jis čia daro, ar jam pasimaišė protas. Ji jokių smūgių ir smurto nematė. Norėjo savo vyrą užstoti, kad tas R. daugiau nesužeistų, o R. ją tik, suėmęs už rankų, pastūmė, konflikto jokio negirdėjo. Puolė prie savo vyro. Norėjo jį pakelti, bet jis labai sunkiai stojosi, buvo labai daug kraujo. Su tuo jaunu vaikinu ištempė vyrą į lauką ir ji iškvietė policiją. R. užsidarė namuose. R. atrodė labai keistas, įtartinas, šnekėjo nebūtus dalykus apie kažkokius verbavimus. Atrodė neadekvatus. Greitoji med. pagalba vyrą išgabeno į Telšių ligoninę, ten jo ranką susiuvo, tačiau vėliau, pamatę, kad yra pažeisti nervai, tą pačią naktį, o tiksliau - ankstų sekmadienio rytą, išgabeno į Kauno klinikas, kur vyrą operavo.

Iš 2019-06-27 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1053/2019(03), matyti, jog T. A. buvo nustatyta kairės plaštakos delno pjautinė žaizda su IV-V pirštų lenkiamųjų sausgyslių, alkūninės arterijos ir alkūninio nervo pažeidimu. Sužalojimas padarytas paveikus delno sritį aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. T. A. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. 60-61 b. l.).

Iš 2019-05-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad, R. G. savanoriškai Telšių apskrities VPK pareigūnams pateikė mačetę (1 t. 43 b. l.).

Iš 2019-06-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peilis (mačetė) apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir 2019-06-04 daiktinių įrodymų perdavimo-priėmimo, kurio metu jis perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, aktu (44-48 b. l.).

Iš 2019-05-29 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 40-(598)-IS1-597-(13.2), kurioje nurodyta, jog tirti pateikta mačetė yra pagaminta savadarbiu būdu, ūkinės buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriama (1 t. 53-54 b. l.).

Iš 2019-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo, šalia laiptų, ant betoninio grindinio, yra užfiksuotos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės, (1 t. 9-13 b. l.).

Iš 2019-08-27-09-27 VTPT prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 85TPK-210/2019 matyti, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu. Dėl mąstymo ir emocijų sutrikimo jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. R. G. šiuo metu serga šizoafektiniu sutrikimu. R. G. gali ikiteisminiam tyrimui suteikti reikšmingas aplinkybes ir duoti parodymus. R. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą (1 t. 84-87 b. l.).

Teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas teismo posėdyje patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte duotas išvadas.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. G. 2019 m. gegužės 19 d., apie 3.18 val., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarp jo ir T. A. kilusio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą savadarbiu būdu pagaminta mačete suduodamas T. A. į kairę ranką ir tuo jam padarydamas kairės plaštakos delno pjautinę žaizdą su IV-V pirštų lenkiamųjų sausgyslių, alkūninės arterijos ir alkūninio nervo pažeidimu, nesunkiai sužalojo T. A.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo surinkta pakankamai įrodymų ir duomenų, kurie įrodo R. G. kaltę nepaisant to, kad jis ir nepripažino kaltės. R. G. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta medžiaga. R. G. davė nenuoseklius parodymus, juos keitė ir teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad atėjusiuosius norėjo išvaryti iš savo namų ir tam, kad juos pagąsdintų pasiėmė savadarbę mačetę. Vėliau parodė, kad kvietėsi į butą jaunesnįjį vaikiną, tačiau atėjo A., o vaikinas išbėgo. Tik tada, kai A. jį puolė jis pasiėmė mačetę savigynai, o A. griebė už mačetės ašmenų. Traukė kokius 5-6 kartus iš jo rankos ir taip persipjovė ranką. Traukti už ašmenų 5-6 kartus ir turėti tik vieną pjautinę žaizdą neatitinka jokiai logikai ir med. ekspertų išvadai, nes T. A. buvo nustatyta kairės plaštakos delno pjautinė žaizda, o ne pjautinės žaizdos. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė vienokias aplinkybes, net neužsiminė, kad jam buvo suduotas smūgis ir sulaužytas šonkaulis. Teisiamojo posėdžio metu nurodo, kad jam buvo sulaužytas šonkaulis ir jis tai pajuto daug vėliau. Po susitikimo su advokatu nusprendė persišviesti šonkaulius. Netikėtina ir tai, kad R. G. būdamas labai didelio ūgio ir stambaus kūno sudėjimo galėjo išsigąsti už save ženkliai mažesnio ir smulkesnio T. A., o gintis nuo jo būtų reikėję mačetės pagalba. Tokie R. G. parodymai, duoti teisme, gynybinė pozicija kurie vertintini kritiškai. Būtinosios ginties, pagal BK 28 str., šioje byloje R. G. veiksmuose, nenustatyta.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. G. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš ekspertizės akto matyti, kad R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas. Dėl mąstymo ir emocijų sutrikimo jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. R. G. šiuo metu serga šizoafektiniu sutrikimu. R. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą. Šias išvadas ekspertas palaikė ir teismo posėdžio metu.

Teismas laiko įrodyta, kad R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką 2020 m. gegužės 19 d. padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą neteisėtą veiką.

BK 98 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į R. G. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, o taip pat į tai, kad R. G. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka 2014 metais už KET pažeidimą, teismas sprendžia, kad jam skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Jeigu nustatoma, kad veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamumo būsenos, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama nenustačius vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. asmens pakaltinamumo. Nesant šio subjektyvaus požymio, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Tokiu atveju, asmuo teismo pripažįstamas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla nutraukiama, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Šiuo atveju R. G. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 1,2 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – savadarbė mačetė, saugoma Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintina. (1 t. 46-48 b. l.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras).

Išaiškinti UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras, kad teismas ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą R. G. atžvilgiu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – savadarbę mačetę, saugomą Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Telšių apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.