Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-10 · Byla Nr. ATP-80-113/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-12-01Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
ATP-80-113/2012
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00844-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-80-113/2012Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00844-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-09-20 nutarimas paliktas nepakeistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK 2011-09-20 nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad ji 2011-08-24, apie 18.20 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., vietinės reikšmės kelyje pavojingai vairavo automobilį – važiuodama nesaugiu greičiu ir artėdama prie vietos, kur pakelėje buvo pastatyti automobiliai bei susirinkę žmonės, automobilio sąmoningai nestabdė, o tyčia pravažiavo pro tarp automobilių paliktą tarpą, privertė stovėjusius žmones staigiai trauktis nuo važiuojamosios dalies, tuo sukeldama realų pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė KET 4, 5, 9, 19, 28 punktų reikalavimus.

E. K. šį nutarimą apskundus Šilutės rajono apylinkės teismui, Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 nutartimi jos skundą atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausta E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK 2011-09-20 nutarimą bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nevisapusiškai, neatskleista jos esmė, vertinant byloje surinktus įrodymus, nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skundo argumentų. Dėl to priimti nepagrįsti ir nemotyvuoti sprendimai, netinkamai aiškinta ir taikyta ATPK 124² str. 1 d. dispozicija.

Jai, E. K., pareikštas kaltinimas iš esmės yra grindžiamas liudytojų V. M., J. B., A. A. P., O. D., S. Š., J. Ž., V. M. paaiškinimais bei 2011-09-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu. Įvykis, dėl kurio pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, įvyko 2011-08-24. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus net dešimčiai dienų nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos, liudytojai paaiškinimus davė taip pat ne iš karto po įvykio, o pats pažeidimo padarymo faktas jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas. Todėl apeliantei kyla abejonė, ar administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai ir objektyviai užfiksuoti įrodymai, aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą, o tai kelia abejonių administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip esminės pažeidimo įrodinėjimo priemonės, patikimumu. Byloje nėra įvykio vietos schemos, liudytojų paaiškinimai joje neužfiksuoti. Byloje nėra duomenų apie kelio dangą. KET apskritai neapibrėžia vietinės reikšmės kelio, pakelės sąvokų, tačiau jos vartojamos administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime. Iš jos, E. K., ir liudytojų paaiškinimų galima daryti prielaidą, jog kelias, vedantis į ganyklą, nėra padengtas jokia danga, jis yra išvažinėta, duobėta, neprižiūrima žemės paviršiaus juosta. Dėl minėtų aplinkybių nėra galimybės spręsti, kokie KET pažeidimai buvo padaryti. Apeliantės teigimu, nei vienas iš jai inkriminuotų KET pažeidimų nėra susijęs su jai pareikštu kaltinimu. KET nėra apibrėžta ir vartojama sąvoka saugus ar nesaugus greitis, yra reglamentuotas tik važiavimo greitis. Jai, E. K., nėra inkriminuota tai, kad ji viršijo leistiną važiavimo greitį, ar tai, kad jos važiavimo greitis kėlė grėsmę eismo saugumui, t. y. kad ji būtų pažeidusi KET 133, 134 punktų reikalavimus. Nors tiek priimtame nutarime, tiek teismo nutartyje teigiama, kad jos pavojingas vairavimas privertė žmones trauktis nuo važiuojamosios dalies ir tai sukėlė realų pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, tačiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog nei vieno žmogaus važiuojamojoje dalyje nebuvo, tarp automobilių buvo paliktas tarpas, pro kurį ir pravažiavo jos vairuojamas automobilis.

Visi minėtų asmenų paaiškinimai patvirtina faktą, jog ji, E. K., važiavo dideliu greičiu, siekiančiu 70-90 km/h. Tačiau automobiliui įsibėgėti tokio tipo keliu iki 70-90 km/h greičio praktiškai yra neįmanoma, tuo labiau, kad automobilyje buvo vežamas pienas. Paaiškinimuose neakcentuojama, koks buvo atstumas nuo jos automobilio pajudėjimo taško iki žmonių sambūrio. Apeliantės teigimu, atstumas nuo jos automobilio pajudėjimo taško iki tariamo žmonių sambūrio buvo apie 15-20 metrų. Liudytojai paaiškinimuose nurodė, jog ji kliudė V. M., nors pats V. M. aiškino, jog sužalotas nebuvo. E. K. nuomone, jai važiuojant 70-90 km/h greičiu, esant 15-20 metrų atstumui nuo automobilio judėjimo pradžios taško iki žmonių sambūrio, žmonės nebūtų spėję pasitraukti nuo kelio, daugelis iš jų būtų buvę sužaloti, tačiau to neįvyko. Liudytojų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra nelogiški, akivaizdžiai parodo, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Daugelį iš jų sieja artimi giminystės ryšiai su J. Ž., dėl įvykio su J. Ž. jie visi yra priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo ją nubausti remiantis vien jų parodymais. Pareigūnas, išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvertino visų aplinkybių, neanalizavo liudytojų parodymų, nevertino jų patikimumo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ji pateikė išsamesnių 2011-08-24 įvykio detalių, kurios turi reikšmės vertinant įrodymus šioje byloje. Šilutės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamas jos privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas, kuriuo ji kaltina kerdžių J. Ž. 2011-08-24, apie 16.45 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) esančioje karvių ganykloje ją sumušus. Nurodyta aplinkybė, kad 2011-08-24 įvykio vietoje vyko bendrijos susirinkimas, neatitinka tikrovės. Nei vienas liudytojas negalėjo pasakyti, kada turėjo įvykti susirinkimas, kas į jį kvietė, kokie klausimai turėjo būti svarstomi. Žmonių sambūrį sąlygojo ne bendrijos narių susirinkimas, o įvykęs konfliktas tarp kerdžiaus J. Ž. ir jos, E. K.. Policijos pareigūnams ir vietinio laikraščio žurnalistei išvykus, susirinko grupė žmonių (liudytojai), kurie palaikė kerdžių J. Ž. ir laukė grįžtančios iš ganyklos jos, E. K.. J. B. ir A. A. P. patvirtino, kad juos kvietė atvykti bendrijos pirmininkė, o susirinkusi grupė žmonių norėjo pasikalbėti su ja, E. K.. Ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip nesustojusi pravažiuoti pro priešiškai jos atžvilgiu nusiteikusius žmones ir taip save apsaugoti. Šias aplinkybes patvirtina jos privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas, specialisto išvada dėl jai padaryto kūno sužalojimo. Be to, Šilutės rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje jai, E. K., pareikštas įtarimas pagal BK 138 str. 1 d., šis tyrimas susijęs su nagrinėjamu įvykiu, nes viskas vyko tą pačią dieną, dalyvavo tie patys asmenys.

Šalies argumentai

E. K. teigimu, iš paimtų paaiškinimų turinio matyti, jog pareigūnas surašė juos ne iš įvykį mačiusių asmenų pasakojimų, o taip, kaip jis pats suprato jam nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, jie yra identiški, užbaigti vienoda fraze „E. K. yra konfliktiška moteris, ir jos elgesys yra neprognozuojamas“. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, rodo, jog asmenų paaiškinimus užfiksavęs policijos pareigūnas taip pat buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Žmonių sambūris (susirinkimas) vyko tiesiog važiuojamojoje kelio dalyje, tai rodo, jog susirinkime dalyvavę asmenys patys šiurkščiai pažeidė KET 4, 5, 6, 9, 51 punktų reikalavimus, tačiau jų veiksmai teisiškai nebuvo įvertinti. Tai, apeliantės nuomone, rodo bylą nagrinėjusių pareigūnų šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta E. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK 2011-09-20 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad E. K. kaltė pagal ATPK 124² str. 1 d. yra įrodyta ir ji pagrįstai nubausta už šio pažeidimo padarymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Teismas išanalizavo byloje surinktą ir ištirtą medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, V. M. pareiškimą, jo, V. M., O. D., J. B., A. A. P., J. Ž., S. Š., E. K. paaiškinimus, duotus policijos pareigūnui, E. K., S. Š., A. A. P., O. D., J. B. teismo posėdžio metu duotus parodymus – ir ją tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir paaiškinimais, nes jie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. E. K. įvykio aplinkybių versija, kad ji važiavo saugiai, nepažeidė jokių KET reikalavimų, jokios pavojingos situacijos nesukėlė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu ir vertintina kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės. E. K. išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę apie liudytojų parodymus ir paaiškinimus, dėsto prielaidas, byloje nėra objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad liudytojai melagingai apkalbėjo E. K., todėl abejonių dėl jų parodymų patikimumo nekyla. Ta aplinkybė, kad minėtų asmenų paaiškinimai buvo užfiksuoti ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laikui po jo, nesudaro pagrindo suabejoti jų įrodomąja galia. V. M. pareiškimas policijai buvo paduotas įvykio dieną. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, reikėjo užfiksuoti ne vieno asmens paaiškinimus, todėl tai užtruko keletą dienų, o administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo galima surašyti tik surinkus visų įvykio dalyvių paaiškinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. paaiškinimus davė 2011-09-13, o 2011-09-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip pat nėra pagrindo abejoti duotų paaiškinimų užfiksavimo tinkamumu, manyti, kad jie surašyti ne iš paaiškinimus davusių asmenų žodžių, nes po kiekvienu paaiškinimu jį davusio asmens yra parašyta, kad jis perskaitė jį, surašyta teisingai, ir pasirašyta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūno, tyrusio administracinio teisės pažeidimo bylą, nešališkumu, suteiktų pagrindą, manyti, kad jis galėjo būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti E. K. pažeidimo padarymu. Tai tik apeliantės prielaidos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek asmenų paaiškinimų užfiksavimas, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Tai, kad pažeidimo padarymo faktas, kaip teigia apeliantė, nebuvo užfiksuotas jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis, nepakenkė bylos išnagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Byloje ir be to pakanka įrodymų, patikimai patvirtinančių E. K. kaltę pagal ATPK 124² str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. K. veikoje yra ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliantės nurodyta privataus kaltinimo byla, pradėta pagal jos skundą, kaltinant J. Ž. ją sužalojus, taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje jai pareikštas įtarimas pagal BK 138 str. 1 d., nors ir susiję su tos pačios dienos įvykiais, tačiau neturi reikšmės nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių vertinimui.

Taigi, nors administracine tvarka nubausta E. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad E. K. 2011-08-24, apie 18.20 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., pažeisdama KET 4, 5, 9, 19, 28 punktų reikalavimus, vietinės reikšmės kelyje pavojingai vairavo automobilį – važiuodama nesaugiu greičiu ir artėdama prie vietos, kur pakelėje buvo pastatyti automobiliai bei susirinkę žmonės, automobilio sąmoningai nestabdė, o tyčia pravažiavo pro tarp automobilių paliktą tarpą, privertė stovėjusius žmones staigiai trauktis nuo važiuojamosios dalies, tuo sukeldama realų pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, taip ji padarė administracinį teisės pažeidimą, kvalifikuojamą pagal ATPK 124² str. 1 d. Apeliantės argumentai, kuriais ji ginčija jos veikoje nustatytus aptariamo administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra visiškai nepagrįsti, nepaneigia šių požymių egzistavimo jos veikoje. Ji tik sau naudinga linkme interpretuoja šiuos požymius, dėsto savo subjektyvų jų suvokimą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė byloje surinktus įrodymus, betarpiškai apklausė asmenis, kurių parodymai yra esminiai, bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. K. turėjo galimybę naudotis ir aktyviai naudojosi visomis ATPK 272 str. įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog E. K. kaltė pagal ATPK 124² str. 1 d. yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir visų turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymu, kaip to reikalauja ATPK 248, 257, 284 str., byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., įvykio ir sudėties buvimą E. K. veikoje, todėl tiek Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK 2011-09-20 nutarimas, tiek Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartis, palikusi minėtą nutarimą nepakeistą, yra teisėti ir pagrįsti, nėra jokio pagrindo jų naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valentinas Janonis