Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2005-03-17 · Administracinė byla Nr. P-438-00061-05

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-03-17
Bylos Nr.
P-438-00061-05
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. M., M. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
Administracinė byla Nr. P8 – 61– 05Procesinio sprendimo kategorija 66 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A15-832-04 pagal pareiškėjų A. M. ir M. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir moralinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos A. M. ir M. M. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 201-42-421-(2.6) bei įpareigoti pateikti 305-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos įstatų originalą ir registravimo pažymėjimą. Taip pat pareiškėjos prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 900 Lt kiekvienai moralinei žalai atlyginti, o pareiškėja M. M. ir 910 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skunde buvo nurodyta, kad A. M. 2003 m. gruodžio 10 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 201-42-421-(2.6), kuriuo ji buvo pirmą kartą informuota apie tai, kad 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Rejestro tarnyboje panaikintas 305-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos ,,Bokštas" ir jos įstatų įregistravimas, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pripažinti neteisėtu Vilniaus m. valdybos Rejestro tarnybos 1996 m. sausio 19 d. atliktą 305-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos perregistravimą į 305-ąją Daugiabučių namų savininkų bendriją „Bokštas" ir panaikinti 305-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bokštas" įstatų įregistravimą. Be to, A. M. buvo informuota, kad Rejestro tarnyba įregistravo tuo pačiu pavadinimu „305-oji" kitą juridinį asmenį - 305-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją ir jos pirmininkui G. K. 2002 m. gruodžio 2 d. buvo atiduotas įregistravimo pažymėjimas. Pareiškėjų manymu, savivaldybės administracijos pareigūnai dokumentus atidavė pašaliniam asmeniui, kadangi G. K. iš bendrijos narių buvo pašalintas. Dėl šios priežasties A. M. , jos teigimu, patyrė didelius išgyvenimus, todėl jai turi būti atlyginta 900 Lt moralinė žala. Pareiškėja M. M. nurodė, kad ji 1995 m. sumokėjo 910 Lt už priestatą Bokšto g. 12c su rūsiu (156 kv.m) Bokšto g. 12b. Neįvykdžius bendrijos likvidavimo proceso, GNSB buvo likviduota ir tą pačią dieną išregistruota. Dėl to pareiškėja, jos teigimu, patyrė 910 Lt turtinę žalą ir 900 Lt moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad visi veiksmai, kuriuos atliko savivaldybės administracija ir kuriuos ginčija pareiškėjos, buvo atlikti vykdant įsiteisėjusį Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimą. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad G. K. pašalinis asmuo, kadangi jis buvo pašalintas iš bendrijos narių. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu narių susirinkimas, kuriame G. K. buvo pašalintas iš pirmininko pareigų ir bendrijos. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjų reikalavimas atlyginti joms kiekvienai po 900 Lt moralinę žalą. Taip pat nepagrįstas M. M. reikalavimas priteisti jai 910 Lt turtinę žalą iš savivaldybės administracijos. Atsakovo teigimu, jeigu M. M. mano, kad ji nepagrįstai sumokėjo 910 Lt ir šie pinigai jai turėtų būti grąžinti, tai turėtų būti ginčas tarp M. M. ir 305-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir jos narių.

Atsiliepime į skundą VĮ Registrų centras prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jokių nepagrįstų ar neteisėtų veiksmų Registrų centras neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos iš esmės ginčija Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas" išregistravimo teisėtumą, nurodydama, kad buvo pažeista likvidavimo procedūra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą šioje dalyje priimti atsisakė, teismas šio klausimo iš esmės nesprendžia ir neanalizuoja. Teismo manymu, pareiškėjų teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atidavė dokumentus pašaliniam asmeniui G. K. , kuris buvo pašalintas tiek iš pirmininko pareigų, tiek iš bendrijos, yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. spalio 16 d. sprendimu, kurį tiek Vilniaus apygardos civilinių bylų kolegija, tiek Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija paliko galioti, pripažino neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Rejestrų tarnybos 1996 m. sausio 19 d. atliktą 305-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos perregistravimą į 305-ają Daugiabučio namų savininkų bendriją „Bokštas" ir panaikino 305-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas" įstatų įregistravimą. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu susirinkimas, kurio metu G. K. buvo pašalintas iš bendrijos pirmininko pareigų ir iš bendrijos. Tokiu būdu, teismo teigimu, iš esmės buvo atstatyta ankstesnė padėtis.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal įstatymą privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl negalima laikyti, kad savivaldybės atlikti veiksmai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti 900 Lt moralinei žalai atlyginti nepagrįstas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčas iš esmės buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 20 d. nutartyje ir 2003 m. kovo 20 d. atskirojoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos A. M. ir M. M. bei P. K. , pateikdami tikrovės neatitinkančius dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei, neteisėtai perregistravo 305-osios gyvenamųjų namų statybos-remonto bendriją į Daugiabučio namų savininkų bendriją „Bokštas" , siekdami užvaldyti pastatą Vilniuje, Bokšto 9. Atskirojoje nutartyje Aukščiausiais Teismas Generalinę prokuratūrą įpareigojo ištirti, ar paminėtų asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kadangi Vilniaus miestui buvo padaryta didelė turtinė žala.

Dėl M. M. reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad jeigu kyla ginčas dėl M. M. sumokėtų ir jai negrąžintų 910 Lt, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme tarp M. M. ir 305-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šios turtinės žalos M. M. atlyginti neprivalo, kadangi pinigai buvo sumokėti ne savivaldybei, be to, dėl to nėra savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos reikalavimus. Apeliantės manymu, teismas šioje byloje pažeidė tiek procesines, tiek ir materialines teisės normas, todėl dėl šių pažaidų buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas sprendimas.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą neišreikalavęs iš atsakovų visų reikiamų dokumentų, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visai netyrė, o tik juos išvardijo, todėl buvo pažeistas ABTĮ 81 straipsnis, nustatantis, kad teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo priimtas sprendimas yra be motyvų, rašytiniai įrodymai teismo visai nevertinti ir neaptarti motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, dalyje vykusių teismo posėdžių dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti pačios pareiškėjos ir jų atstovas S. M. , todėl teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės šiems asmenims nedalyvaujant, taip pat nepranešė apie teismo sprendimo paskelbimo datą. Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą. Be to, kolegija motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai sutapatino pareiškėjas A. M. ir M. M. , nors teismo pareiga nustatyti proceso šalis, išnagrinėti jų reikalavimus bei visas esmines bylos aplinkybes, liečiančias kiekvieną pareiškėją atskirai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl tos priežasties, kad teismas be jokių motyvų atsisakė nagrinėti bendrijos “Bokštas” likvidavimo procedūros pažeidimo klausimą, remdamasis Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimu, nors Lietuvos apeliacinis teismas buvo nutaręs sustabdyti jo žinioje esančio apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išsiaiškins ir priims šiuo klausimu procesinį sprendimą. Teismo išvada, kad į visus klausimus atsakė Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimas, yra klaidinga ir niekinė, kadangi šioje byloje nespręstas bendrijos narių pasikeitimo ar jų pašalinimo iš bendrijos klausimas, nes tokio reikalavimo nereiškė ir nekėlė savo priešieškinyje tretieji asmenys. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad 2003 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi minėto sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Pareiškėjos nurodė, jog savavališkas 305-osios DNSB „Bokštas" veiklos nutraukimas, savivaldybei bendriją išregistravus iš juridinių asmenų registro, bet neįvykdžius likvidavimo proceso, yra įstatymo draudžiamas (Civilinio kodekso 2.80 straipsnio l dalis) Todėl vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, 305-oji DNSB „Bokštas" turėjo būti reorganizuota (CK 2.96 str.) arba pertvarkyta (CK 2.104 str.) į kitos teisinės formos juridinį asmenį, perimantį visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Pareiškėja nurodė ir tai, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl moralinės žalos atlyginimo, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad ji tinkamai suprato ir teisėtai vykdė Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimą.

Pareiškėja M. M. prisidėjo prie pareiškėjos A. M. apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo prašė pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas dėl šių motyvų.

Atsakovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, 2004 m. vasario 23 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui Teisės ir personalo departamento 2003 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 201-42-421-(2.6) bei kitą su ginču susijusią medžiagą. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įgyvendino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 4 d. nuostatas dėl įrodymų išreikalavimo. Atsakovo nuomone, kiti pareiškėjos motyvai, susiję su procesinės teisės normų pažeidimais (sprendimo paskelbimas), nėra esminiai, nes tokie pažeidimai neturėjo jokios įtakos priimt sprendimą. ABTĮ 142 straipsnio l dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvuojamoje dalyje atsakė į visus esminius pareiškėjos argumentus, iš pateiktų motyvų galima matyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados - A. M. ir M. M. skundą atmesti.

Dėl kitų pareiškėjos argumentų atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1017-27/2001 priimtu 2001 m. spalio 16 d. sprendimu pripažintas neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Rejestrų tarnybos 1996 m. sausio 19 d. atliktas 305-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos perregistravimas į 305-ąją Daugiabučio namo savininkų bendriją „Bokštas" ir panaikintas 305-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas" įstatų įregistravimas. Atsižvelgiant į tai, Rejestro tarnyba teisėtai panaikino 305-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos perregistravimą į 305-ają Daugiabučio namo savininkų bendriją „Bokštas" bei įstatų įregistravimą. Atsakovas akcentavo, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atidavė pašaliniam asmeniui G. K. 305-osios GNSB įregistravimo pažymėjimą, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartimi laikytinas niekiniu 305-osios GNSB susirinkimo, įvykusio 1995 m. gegužės 19 d., protokolas Nr. 6, kuriuo G. K. pašalintas iš bendrijos narių.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantės skunde nurodyti pirmosios instancijos procesinės teisės normų pažeidimai, jeigu jie ir buvo padaryti, negalėjo lemti ir nelėmė neteisingą bylos išsprendimą pirmos instancijos teisme. Antra vertus, apeliantės apeliacinio skundo teiginiai susiję su įrodymų išreikalavimu, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datos ir laiko nustatymu, taip pat su įrodymų vertinimo klausimais, neatitinka tikrovės, nes šių procesinės teisės normų pažeidimų pirmos instancijos teismas nėra padaręs. Dėl to laikytina, kad apeliantės skundo motyvai susiję su procesinės teisės normų taikymu esti nepagrįsti ir turi būti atmesti. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 dienos sprendimo Nr. 201-42-421-(2.6), kuriuo buvo panaikintas 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ ir jos įstatų išregistravimo teisėtumas nenagrinėtinas, kadangi pareiškėjų skundą dalyje su reikalavimu pripažinti 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos “Bokštas“ išregistravimo be likvidavimo procedūros neteisėtumą, įsiteisėjusia pirmos instancijos teismo nutartimi, buvo atsisakyta priimti ir šis reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teismo procese, todėl šio reikalavimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 dienos sprendimo Nr. 201-42-421-(2.6), kuriuo buvo panaikintas 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ ir jos įstatų įregistravimas, pasekmė yra ne naujai sukurto juridinio asmens likvidavimas, o neteisėtos reorganizacijos išdavoje neteisėtai sudarytos 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ grąžinimas į pirmykštę padėtį, tai yra į 305 – ąją namų statybos – remonto bendriją, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento darbuotojų veiksmai išduodant bendrijos registravimo dokumentus, viešame registre nurodytam 305 –os namų statybos – remonto bendrijos vadovui – G. K. , laikytini teisėtais ir dėl to jokie pareiškėjų reikalavimai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negali būti tenkinami. Teismo nuomone, pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog procesas turėtų būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 str. 2 d. 2, 8 ir 9 p.

Dėl ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pareiškėja pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 21 d. nutartyje yra teigiama, kad “Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 dienos sprendimo Nr. 201-42-421-(2.6), kuriuo buvo panaikintas 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ ir jos įstatų įregistravimas, pasekmė yra ne naujai sukurto juridinio asmens likvidavimas, o neteisėtos reorganizacijos išdavoje neteisėtai sudarytos 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ grąžinimas į pirmykštę padėtį, tai yra į 305 – ąją namų statybos – remonto bendriją”. Pareiškėjos nuomone, šis teismo teiginys yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri jai nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas bendrijos ir jos įstatų įregistravimo panaikinimą siejo su atsakovo 2002-12-11 raštu Nr. 16-05-3819, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė kitaip. Pareiškėja taip pat nurodo, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų, todėl remiasi ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjos nuomone, teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikti argumentai (6 lapo 4 pastraipa) neatitinka tikrovės, nes apeliaciniame skunde tokių formuluočių nebuvo. Be to, nutartyje išvardinti ne visi apeliacinio skundo argumentai, todėl jie liko teismo neaptarti ir neįvertinti. Teismo posėdyje nebuvo tiriami įrodymai, todėl priimtos nutarties išvados prieštarauja viena kitai. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutarties šeštame ir septintame lape įrašytas tas pats pasikartojantis tekstas, todėl daro prielaidą, kad rezoliucinė nutarties dalis buvo iš anksto teismo kolegijos aptarta ir pasirašyta. Galiausiai pareiškėja akcentuoja, kad teismo posėdžio metu teisėjų kolegijai pirmininkavusi B.Janavičiūtė nutartyje buvo pakeista A.Baranovu, todėl bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 str. 2 d. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja remiasi ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p. (naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu), 8 p. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų) ir 9 p. (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas jos prašyme išdėstytais ABTĮ 153 str. 2 d. nurodytais pagrindais.

Visų pirma, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjai žinomos bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 21 d. nutartyje konstatavo, jog “Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 dienos sprendimo Nr. 201-42-421-(2.6), kuriuo buvo panaikintas 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ ir jos įstatų įregistravimas, pasekmė yra ne naujai sukurto juridinio asmens likvidavimas, o neteisėtos reorganizacijos išdavoje neteisėtai sudarytos 305 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ grąžinimas į pirmykštę padėtį, tai yra į 305 – ąją namų statybos – remonto bendriją”. Pažymėtina, jog ši išvada negali būti siejama su naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, kadangi teismas ją pagrindė pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų vertinimu. Darydamas tokia išvadą, teismas atliko nustatytų bylos aplinkybių vertinimą (ABTĮ 136 str.) ir rėmėsi byloje esančiais įrodymais (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento 2003 m. gruodžio 8 dienos sprendimu Nr. 201-42-421-(2.6), I t., b.l. 14), o ne naujai paaiškėjusiomis, pareiškėjai nežinomomis, aplinkybėmis.

Antra, nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (II t., b.l. 29) bylai nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo. 2004 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio protokole (II t., b.l. 37 - 38) nurodyta, jog nagrinėjant minėtą administracinę bylą dalyvavo ta pati teismo pirmininko nutartimi sudaryta kolegija, posėdžiui pirmininkavo Birutė Janavičiūtė. Dėl šios priežasties teismo 2004 m. spalio 21 d. nutarties įžanginės dalies formuluotė, jog administracinę bylą išnagrinėjo “teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A.Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas)” laikytina rašymo apsirikimu.

Trečia, nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2004 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų, šie pareiškėjos argumentai taip pat nelaikytini pagrįstais. Vertinant ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p. nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų motyvų galima matyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti. Be to, vertinant 2004 m. spalio 21 d. nutartį turi būti atsižvelgta į tai, jog ši nutartis priimta apeliacinės instancijos teismo, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neišsamūs apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvai, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nesudaro pagrindo teigti apeliacinės instancijos teismo nutartį esant be motyvų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2004 m. gegužės 27 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakė į visus esminius pareiškėjos argumentus. Atsižvelgiant į tai, atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p. pagrindu atsisakytina.

Darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nepatvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ir pagal šį prašymą procesas aptariamoje byloje negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir M. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir moralinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A15-832-04).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasArtūras DrigotasRomanas Klišauskas