Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas pagal BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrintą bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. P. ir M. B. solidariai priteista 500 (penki šimtai) Lt turtinės žalos ir iš D. P. – 45 000 (keturiasdešimt penkti tūkstančiai) Lt, iš M. B. – 5 000 (penki tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai E. B. .

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteista D. V. , tačiau nuosprendis dėl šios nuteistosios apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir M. B. , veikdami bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, 2005 metų birželio 7 d., apie 20.00 val., sodo namelyje, (duomenys neskelbtini), M. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, įbėrę į cigaretę tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - hašišo, po ko cigaretę su narkotine medžiaga – hašišu, perdavė nukentėjusiai E. B. , o D. P. paaiškino jai, kaip reikia rūkyti, tokiu būdu pratino nepilnametę E. B. , gimusią 1988 m. spalio 31 d., ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą - hašišą.

Po to, D. P. , veikdamas bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, 2005 metų birželio 7 d., apgaule - žadėdami parvežti E. B. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val., asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vairuojamu automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusivežė E. B. į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), kur D. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, reikalavo, kad ji tenkintų jų lytinę aistrą oraliniu būdu, o jai nepaklusus, grasino E. B. tuoj pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą, nuvežti pas kitus vaikinus, kurie elgsis su ja dar blogiau, po ko D. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, palaužus E. B. valią ir jai paklusus, automobilyje VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, prieš nukentėjusios valią, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamete E. B. , gimusia 1988 m. spalio 31 d., tokiu būdu ją seksualiai prievartavo.

Apelianto manymu pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas netinkamai, nuosprendžio 9 lape apačioje nurodytas tik samprotavimu, o ne bylos duomenimis pagrįstas teismo manymas apie nukentėjusios amžių. Be to, pirmosios instancijos teismas su teisiamojo posėdžio protokolu leido susipažinti tik po nuosprendžio paskelbimo, nepagrįstai apklausė liudytoją A. G. , kadangi ji yra nuteistajam artimas asmuo, jai neišaiškinta, kad ji galėjo neduoti parodymų. Minėta liudytoja gali D. P. apkalbėti, nes jis neturintis galimybių išlaikyti vaiko ir pripažinti tėvystę.

Skunde nurodoma, E. B. apkalba, nes siekia asmeninės naudos bei taip bando pasiteisinti tėvams. Apeliantas teigia, kad civilinis ieškinys net nebuvo įrodinėjamas. Prašo į teismo posėdį iškviesti E. B. ir A. G. , kad galėtų jas apklausti ir išsklaidyti susidariusias abejones.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji D. P. ir M. B. , nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmetamas, o M. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Nustatydamas BK 264 straipsnio 2 dalyje esantį kvalifikuojantį požymį, jog M. B. pratino E. B. , vartoti narkotines medžiagas, žinodamas, kad ji nepilnametė, pirmos instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kuri neatitinka bylos aplinkybių. Dėl šios nuosprendyje esančios išvados neatitikimo bylos aplinkybėms teismas M. B. padarytai veikai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo veiką kvalifikavo ne pagal tą BK 264 straipsnio dalį, kurią reikėjo taikyti.

Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas, t.y nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 3 dalyje ir lenkimas nepilnametį vartoti narkotines medžiagas, t. y nusikaltimas, numatytas BK 264 straipsnio 2 dalyje yra konstatuojami ne vien tada, kai nustatomas faktas, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, neturi 18 metų. Byloje turi būti įrodyta, jog : 1. kaltininkai žinojo šiuo atveju nukentėjusiosios amžių; 2. arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo tokį amžių numatyti.

Iš nukentėjusiosios E. B. nuoseklių parodymų, patikrintų bylos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad D. P. ji net keletą kartų buvo yra nurodžiusi, kad jai būtent 16 metų. Tuo tarpu apie tai, kad M. B. iš pačios nukentėjusiosios girdėjo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, byloje duomenų nėra. Patikrinusi nukentėjusiosios parodymus, kolegija neturi pagrindo daryti tokią išvadą, kokią padarė pirmosios instancijos teismas, kad nukentėjusioji kategoriškai teigė, jog ji abiem kaltinamiesiems minėjo savo amžių. Nukentėjusioji kategoriškai teigė tik tai, kad apie savo amžių yra sakiusi P. R. ir net keletą kartų D. P. ( 3 t. b. l. 54, 55, 61, 62, 123). Tačiau prokurorės paklausta, ar M. B. žinojo, kiek jai yra metų, ji atsakė, kad nežino (3 . b. l. 62). Išties pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes M. B. jos amžiaus neklausinėjo, jai minint, kad ji yra 16 metų nuteistajam D. P. , tuose pokalbiuose nedalyvavo. Iš nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymų nenustatytos aplinkybės, kad M. B. girdint, būtų buvę šnekama apie nukentėjusiosios amžių. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad Radviliškyje prie parduotuvės „Iki“ jai pasisakant savo amžių, tą pokalbį girdėjo D. P. , P. R. , A. G. , o M. B. stovėjo lauke vienas. Kitų įtikinančių aplinkybių, jog M. B. turėjo ir galėjo tokį amžių numanyti, byloje nėra. Teismo konstatavimo, kad nukentėjusioji yra atitinkančios nepilnametį asmenį išvaizdos ir dviejų liudytojų (R. R. ir T. D. ) parodymų, jog jie manė, kad nukentėjusiajai buvo apie 16-17 metų bei fakto, kad ji yra liudytojos A. G. draugė, kolegijos nuomone, nepakanka. Kolegijos manymu nei nuosprendyje nurodytų argumentų visuma, nei kiekvienas jų atskirai neįrodo aplinkybės, kad M. B. turėjo ir galėjo numatyti E. B. amžių.

Todėl nuteistojo M. B. nusikalstama veika iš BK 264 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 264 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo taisyklę, esančią BK 56 straipsnio 1 dalyje ( recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą esant keliom alternatyviom bausmėm yra paprastai skiriamas laisvės atėmimas), M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri viršija BK 264 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Tuo tarpu nuteistasis D. P. iš nustatytų jo bendravimo su nukentėjusiąja aplinkybių : nukentėjusiosios moksleivės įlaipinimo į D. P. mašiną kaime su mokyklos daiktais ir jų nuvežimo pasidėti ( nukentėjusiosios, liudytojo A. K. , paties D. P. parodymai teisme), jo išgirstų nevienkartinių nukentėjusiosios pasisakymų ir net prieš darant antrąjį nusikaltimą konkretaus nukentėjusiosios įspėjimo apie jos amžių, D. P. pašaipios reakcijos į tokį įspėjimą, darydamas abu jam inkriminuotus nusikaltimus, akivaizdžiai suprato, kad E. B. nepilnametė. Skunde dėstomi šio nuteistojo argumentai, jog iš išvaizdos ir elgesio ji atrodžiusi vyresnė, nepaneigia byloje nustatytų kitokių D. P. žinojimo apie nukentėjusiosios amžių aplinkybių.

Išskyrus aukščiau paminėtą neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl M. B. veikos kvalifikavimo, kitoje nuosprendžio dalyje šis teismas teisingai nustatė abiem nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nustatytų nusikalstamų veikų požymių buvimo ir nuteistųjų kaltės.

Apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo pagrindai, numatyti BPK 329 straipsnio 1 punkte (neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), šiuo atveju nenustatomi, nes byloje įrodyta, kad apygardos teismo nustatytu laiku ir aplinkybėms abu nuteistieji (D. P. žinodamas, kad ji nepilnametė, o M. B. to nežinodamas) pratino E. B. ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą, o vėliau nuteistasis D. P. su nenustatytu šioje byloje bendrininku prieš nukentėjusios E. B. valią, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su šia nepilnamete.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti visi D. P. kaltinantys bylos duomenys. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje jie yra plačiai aptarti ir nurodyti logiški ir įtikinami motyvai, kodėl teismas patikėjo nukentėjusiosios E. B. parodymais, o ne nuteistojo dėstoma įvykio versija. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai atliktos teisės medicinos specialisto išvadoje ( 1 t. b. l. 23) yra nurodyta, jog sužalojimų būdingų prievartiniam lytiniam aktui nėra, neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytom jos seksualinio prievartavimo aplinkybėm. D. P. su bendrininku tik grasino nukentėjusiajai fiziniu smurtu, tačiau paties fizinio smurto nenaudojo, tenkindami savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja per jos ( įvesdami savo varpas jai į burną) jokių sužalojimų nepadarė. Todėl apžiūrėjus nukentėjusiąją jokie sužalojimai ir nebuvo aptikti. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nors netoli įvykio vietos buvo ir liudytoja A. G. , kuri nors tuo metu laukėsi kūdikio nuo D. P. . Tačiau ši aplinkybė, atvirkščiai negu teigia skunde D. P. , netrukdė nuteistajam tenkinti lytinės aistros su E. B. . Skunde minima ši faktinė aplinkybė nelaikytina jokia nuteistąjį teisinančia aplinkybe. A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino reikšmingas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes : abiejų automobilių sustojimą pamiškėje ir tą faktą, kad D. P. iš „WV Golf“ atėjus P. R. , buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į P. R. automobilį.

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme metu liudytoją A. G. BK 82 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, nes ši liudytoja nebuvo nei D. P. šeimos narė, nei artima giminaitė. BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. A. G. tokiai asmenų kategorijai nėra priskiriama.

Abiejuose skunduose yra prieštaraujama dėl abiejų nuteistųjų nuteisimo pagal BK 264 straipsnį ir nustatymo, jog kad nuteistieji pratino ne gydymo tikslais vartoti nukentėjusiąją narkotines medžiagas. D. P. mano, kad toks jo pavojingas veikimas nėra įrodytas, o A. B. teigia, kad nukentėjusioji rūkė savo noru, niekas jos nevertė. Atsakydama į tokius nuteistųjų argumentus kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė įrodymų visumą, kuriais remdamasis pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų atliktuose veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnyje sudėtis. Nuosprendyje nurodyti kaltinantys nuteistuosius bylos duomenys ( nukentėjusiosios parodymai, dalis liudytojos A. G. , pačių nuteistųjų parodymai, liudytojų M. S. ir S. J. parodymai, nukentėjusiosios šlapimo tyrimo rezultatai) bei teismo atliktas jų vertinimas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijami. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ši nusikalstama veika nėra įrodyta. Antra, kolegija pastebi, kad D. P. skunde nurodytos aplinkybės, jog nebuvo apžiūrėta narkotinės medžiagos vartojimo vieta, buvo netikrinta, ar nėra narkotinės medžiagos pėdsakų jo organizme, nesukelia kolegijai jokių abejonių dėl teismo nustatytų kitų kaltinančių nuteistuosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Atsižvelgtina į tokias konkrečias aplinkybes, kad pagaminus byloje nustatytu būdu vieną cigaretę su narkotine medžiaga – kanapių derva ( kitaip vadinamu hašišu) yra labai maža tikimybė cigaretės gaminimo aplinkoje surasti kokius nors šios medžiagos pėdsakus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. P. šioje byloje buvo sulaikytas tik 2005-06-21 besislapstantis viename iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b. l. 42) ir jo šlapimo turinio patikrinimas, hašišo metabolito pėdsakų paieška akivaizdžiai jau nebuvo tikslinga. Ir trečia, nukentėjusiosios pačios išreikštas noras „parūkyti žolės“, t. y. pajusti narkotinės medžiagos poveikį nešalina ir nelengvina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendrais veiksmais aktyviai padėjo tokiam nukentėjusiosios norui tapti realybe. Jie paruošė ir įteikė nukentėjusiajai cigaretę su narkotine medžiaga, D. P. paaiškino, kaip reikia kvaišalą naudoti ir apsisvaiginti. Taigi nuteistųjų aktyviais veiksmais buvo išreikštas akivaizdus pasiūlymas E. B. vartoti narkotinę medžiagą. Nuteistieji įvykdė nukentėjusiosios norą ir tokiu būdu skatino ją bei pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą. Tokie veiksmai kolegijos manymu atitinka BK 264 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Nukentėjusiosios byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 500 litų turtinės ir neturtinės žalos klausimus pirmosios instancijos teismas išsprendė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Šioje dalyje nuosprendis yra motyvuotas, teismas nurodė kriterijus į ką atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiosios patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Aplinkybių, kurioms esant abiem nuteistiesiems civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma, apeliacinės instancijos teismo kolegija nenustatė.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu., 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dėl M. B. nuteisimo pakeisti.

M. B. nusikalstamą veiką iš BK 264 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 264 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.