- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-285-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- L. K., E. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, UAB „Lateko lizingas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. K., E. K. bei atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3005-96/2014 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo V. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Swedbank, AB, UAB „Lateko lizingas“ bei ieškovės E. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:
1. Nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės;
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę;
3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamąją vietą su ieškove;
4. Priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir 2225 Lt išlaikymo įsiskolinimą;
5. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi;
6. Padalinti santuokoje įgytą turtą:
6.1. ieškovei priteisti:
6.1.1. jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), neatskiriamus 83295,40 Lt vertės pagerinimus, liekančius jos bute;
6.1.2. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini);
6.2.3. visus kilnojamuosius daiktus, baldus ir buitinę įrangą, esančius bute Ukmergės g. 300B-35, Vilniuje;
6.2.4. 6000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkanti automobilį Toyota Avensis;
6.2.5. 1/2 dalį kompensacijos už 60367,88 Lt už atsakovo pasisavintas šeimos lėšas;
6.1. atsakovui priteisti:
6.2.1. iš ieškovės pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertės 41647,70 Lt kompensaciją;
6.2.2. 1/2 sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), vertės 1600 Lt kompensaciją;
6.2.3. ½ visų kilnojamųjų daiktų, baldų ir buitinės įrangos, esančios bute (duomenys neskelbtini), 16853 Lt kompensaciją;
6.2.4. 16456 Lt kompensaciją už buto pirkimui panaudotas 32912 Lt šeimos santaupas;
6.2.5. 350 Lt kompensaciją už ieškovės parduotą automobilį VW Golf;
6.2.6. 155,58 Lt kompensaciją už atsakovo įvykdytą prievolę BAB SNORAS bankui;
7. Nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui iš ieškovės po šalių priešpriešinių turtinių reikalavimų ir kompensacijų suvesto balanso 5212 Lt kompensacijos;
8. Pripažinti ieškovės gautus ir jos išmokėtus kreditus iš UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“, UAB „General Financing“, UAB „Lateko lizingas“ šeimos poreikiams tenkinti imtais kreditais, o atsakovą pripažinti solidariu prievolininku egzistuojančioje prievolėje kreditoriui „Lateko lizingas“ bei priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją, lygią pusei ieškovės sumokėtų šiems kreditoriams sumų - 5482,45 Lt;
9. Priteisti ieškovei iš atsakovo 72000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
10. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 1990-02-17 sudarė santuoką. Santuokoje 1990-07-22 gimė sūnus T., 1995-03-29 dukra E., kurie yra pilnamečiai, 2008-10-26 sūnus E., kuris yra nepilnametis. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas ir 2011-05-01 paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį. Nuo 2011-05-01 jie negyvena kartu, neveda bendro ūkio bei nepalaiko santuokinių ryšių. Santuoka yra faktiškai iširusi. Mažametis sūnus yra prisirišęs prie mamos, sesers, brolio, senelių bei jam įprastos aplinkos, todėl tikslinga nustatyti jo gyvenamąją vietą su motina. Atsakovas paliko šeimą be pragyvenimo šaltinio, kaupėsi skolos, todėl ieškovė buvo priversta imti paskolas iš greitųjų kreditų. Dėl atsakovo neištikimybės, nelojalumo, šeimos santykių nutraukimo, sutuoktinio neištikimybės, patirto streso ir įvykusio nėštumo nutraukimo prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 3.87 str., 3.117 str., 3.123 str.). Teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti ne 72000 Lt neturtinės žalos, o 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad patikslintame ieškinyje yra padaryti rašymo apsirikimai, kitus ieškinio reikalavimus palaikė.
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki mokymosi vidurinėje mokykloje užbaigimo ir 2225 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki 2013 m. sausio mėnesio imtinai. Nurodė, 2013-03-29 ji tapo pilnametė, tačiau mokosi Vilniaus V. S. vidurinės mokyklos 12 klasėje, todėl negali dirbti. Ją išlaiko motina. Motinos materialinė padėtis sunki, ji turi skolų už komunalines paslaugas bei kitas kreditines prievoles. Tėvas teikia nepakankamą išlaikymą, todėl reikalinga jo parama, kol ji baigs mokyklą.
Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį, kurį patikslino, prašydamas:
1. Nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą su tėvu;
3. Priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės;
4. Konstatuoti, kad atsakovo skola, teikiant išlaikymą sūnui ir nepilnametei dukrai E., iki jos pilnametystės, 2013-07-01 dienai buvo 586,44 Lt;
5. Nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su sūnumi;
6. Tuo atveju jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką;
7. Nustatyti, kad dalijamas tarp sutuoktinių tik tas turtas, kuris buvo bendrai įgytas iki 2011-05-01, t.y. iki datos, po kurios sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium;
8. Padalinti bendrą turtą:
8.1. ieškovei priteisti:
8.1.1. negyvenamąją patalpą - sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini);
8.1.2. bute (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką ir santechninę įrangą bendrai 78647,10 Lt sumai;
8.2. Iš ieškovės priteisti atsakovui 112898,05 Lt kompensaciją, kurią sudaro:
8.2.1. 16456 Lt už panaudotas lėšas buto įsigijimui;
8.2.2. 41647,70 Lt už 1/2 dalį sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų buto, esančio Ukmergės g. 300B-35, Vilniuje, pagerinimą;
8.2.3. 1700 Lt už negyvenamąją patalpą - sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini);
8.2.4. 39323,50 Lt už bute (duomenys neskelbtini), liekantį kilnojamąjį turtą;
8.2.5. 350 Lt už realizuotą automobilį VW Golf;
8.2.6. 4676 Lt už sumokėtus buto komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.;
8.2.7. 8744,85 Lt už Swedbank, AB sumokėtą 1/2 kreditą ir palūkanas per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01;
8.2.7. 1550 Lt už 1/2 sumokėtą skolą BAB bankui SNORAS;
8.3. Iš atsakovo ieškovei priteisti 7837,32 Lt kompensaciją, kurią sudaro:
8.3.1. 2500 Lt už atsakovo parduotą automobilį Toyota Avensis;
8.3.2. 5337,32 Lt už 1/2 AIG draudimui sumokėtų lėšų už atsakovo gyvybės draudimą;
9. Galutinai atsakovui iš ieškovės priteisti 105060,73 Lt kompensaciją;
10. Konstatuoti, kad šalys yra solidariai atsakingos trečiajam asmeniui Swedbank, AB pagal jų
pasirašytą Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA;
11. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad, gyvenant santuokoje, dažnai kildavo konfliktai, nesutarimai, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors sutuoktiniai gyvena skyrium, tačiau atsakovas nenusišalino nuo šeimos išlaikymo, t.y. mokėjo buto komunalinius mokesčius, išlaikymą vaikams, paskolas. Atsakovas teigia, kad ieškovė sūnumi nesirūpina, nedalyvauja jo auklėjime ir lavinime, todėl mano, jog tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Atsakovas teismo posėdyje atsisakė nuo priešieškinio dalyje dėl jo skolos konstatavimo sūnui E. K., ieškovės E. K. ieškinį prašė atmesti, nurodydamas, jog yra bedarbis ir neišgali mokėti pilnametei dukrai paramos, kitus reikalavimus palaikė.
Atsiliepimas
Ieškovė L. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydama jį atmesti, tenkinti jos ieškinį. Nurodė, kad priešieškinyje atsakovas, iškreipdamas realius faktus, savo naudai aiškina teismui buto, kuriame gyvena ieškovė su tėvais ir vaikais kilmės istoriją. Pažymėjo, kad pakankamai dažnai atsakovas grubiai elgiasi su sūnumi Edvinu, kai jis pareiškia nenorą važiuoti pas tėvą. Vaikas pasidarė nervingas, ypač po apsilankymo pas tėvą ir jo sugyventinę.
Trečiasis asmuo Swedbank, AB pateikė atsiliepimą į šalių procesinius dokumentus, nurodydamas, kad jų prievolė bankui pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA su papildymais ir pakeitimais yra bendra ir solidari, tokia ir turi likti po santuokos nutraukimo. Prievolės užtikrinimui bankui yra įkeistas butas. Bankas prieštarauja, kad be jo sutikimo būtų pakeista buto nuosavybės teisė.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, nurodydamas, jog E. ryšys su motina yra šiltas, artimas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri rūpinasi juo, vaikui jo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, tarnyba sutinka, kad nepilnamečio E. K. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu nusprendė:
1. Ieškovės L. K. ieškinį ir V. K. priešieškinį tenkinti iš dalies;
2. Nutraukti santuoką, sudarytą 1990-02-17 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 583, tarp L. K. ir V. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3. Po santuokos nutraukimo palikti L. K. santuokinę pavardę K.;
4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. K., gim. 2008-10-26, gyvenamąją vietą su motina L. K.;
5. Priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., gim. 2008-10-26, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-04 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys jo motina L. K.;
6. Nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K. tvarką:
Kas antrą (neporinį) savaitgalį penktadienį tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar
Žemesnės instancijos teismas
gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai;
6.2. Darbo dienomis tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jeigu penktadienis sutampa su tėvui priklausančiu savaitgaliu, tai sūnus penktadienį negrąžinamas į jo gyvenamąją vietą ir pasilieka nakvoti pas tėvą;
6.3. Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val.;
6.4. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku tėvo dieną;
6.5. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių;
6.6. Vaiko atostogų metu vaikas būna su tėvu iki vienos savaitės;
6.7. Apie vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai;
6.8. Apie vaiko paėmimą savaitgaliui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas;
6.9. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų;
6.10. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą;
6.11. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais (kitu laiku) gali tik vaiko motinai sutinkant;
6.12. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą vaiko motiną;
Padalinti santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą:Ieškovei L. K. natūra priteisti:
negyvenamąją patalpą-sandėliuką R-19,esantį (duomenys neskelbtini), 3200 Lt vertės;bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką, santechninę
Žemesnės instancijos teismas
įrangą: tris spintas su stumdomomis durimis; virtuvės baldus su buitine technika (vokiečių gamybos, buitinė technika Siemens); dvi drabužinės; skalbimo mašiną AEG; džiovintuvą AEG; itališkus svetainės baldus (iš riešuto) su minkštu komplektu, 4 vnt. lovų; 2 vnt. televizorių; kilimus koridoriuje ir kambariuose, filtrą AMWAY; santechniką, perkeltą iš antro aukšto į pirmą aukštą; puodų komplektą AMWAY; mėsos malimo mašiną Kenwood; užuolaidas; dulkių siurblį Zepter; boilerį; apsaugines žaliuzes - bendra vertė 56176,50 Lt. Viso natūra turto priteisti už 59376,50 Lt;
8. Pripažinti ieškovei L. K. ir atsakovui V. K. kiekvienam teisę į 1/2 dalies kompensacijos gavimą už BAB banke SNORAS esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis: į 2010-11-06 indėlio sertifikatą 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatą 10938 Lt vertės lėšas; į 2011-01-11 indėlio sertifikatą 18770 Lt vertės lėšas;
9. Įpareigoti ieškovę L. K. išmokėti atsakovui V. K. 80304,63 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį;
10. Nustatyti, kad įsipareigojimai Swedbank, AB pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) po santuokos nutraukimo yra solidarios ieškovės L. K. ir V. K. prievolės;
11. Nustatyti, kad įsipareigojimai UAB „Lateko lizingas“ pagal 2013-10-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. PS-004629 po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieškovės L. K. prievolė;
12. Priimti atsakovo V. K. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl jo skolos konstatavimo sūnui E. K. ir bylos nagrinėjimą šioje dalyje nutraukti;
13. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti;
14. Ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies;
15. Priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą pilnametei dukrai E. K., gim. 1995-03-29, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-04 iki ji baigs vidurinę mokyklą;
16. Likusią ieškovės E. K. ieškinio dalį atmesti;
17. Priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo V. K. naudai 850 Lt išlaidų už remonto darbų įvertinimą ir į valstybės biudžeto pajamas 1302 Lt žyminio mokesčio bei 34,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų;
18. Priteisti iš atsakovo V. K. į valstybės biudžeto pajamas 602 Lt žyminio mokesčio ir 34,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų;
19. Atlikti šalims priteistų sumų įskaitymą ir atlikus įskaitymą įpareigoti ieškovę L. K. išmokėti atsakovui V. K. 81154,63 Lt kompensaciją;
20. Panaikinti taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo vaikams E. K. ir E. K. priteisimą iš atsakovo V. K.;
21. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo E. K., E. K. nukreipti skubiam vykdymui. Teismas nurodė, kad abiejų sutuoktinių reikalavimai nutraukti santuoką tenkinami, kadangi, nagrinėdamas bylą, teismas įsitikino, jog santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Šalys patvirtino, kad nuo 2011-05-01 gyvena skyrium, bendrai ūkio netvarko, nepalaiko santuokinių ryšių, tarpusavyje konfliktuoja, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori, abu gyvena su sugyventiniais, todėl santuoka turi būti nutraukta.
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Iki santuokos iširimo tarp šalių santykiai buvo įtempti, konfliktiški, kurie dar pablogėjo po sūnaus E. gimimo. Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, padarė išvadą, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 str.–3.30 str.; 3.35 str.–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.10 str.). Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, tai yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai nepagarbiai elgėsi vienas kito atžvilgiu, nesutarė, konfliktavo, į tarpusavio konfliktus įtraukė ir vaikus. Šeimoje nebuvo santarvės, ir dėl to šalys kaltina vienas kitą, todėl dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai ieškovės reikalavimą dėl 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. LR CK 3.169 str. 1 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, jis gyventų jam įprastoje aplinkoje kartu su seserimi, broliu, seneliais ir motinos sugyventiniu. Nustačius jo gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas gyventų galimai atsakovo sugyventinės bute ir jam tektų pakeisti jam įprastą aplinką. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str., 23 str. numato, kad teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, turi išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę ir vaiko amžiaus ribos dėl vaiko apklausos nenustatomos. Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir skyriaus atstovės nuomonę bei atsižvelgdamas į vaiko išreikštą norą gyventi su motina, į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, jo gyvenamoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, vaikas yra mažametis, o tokio amžiaus vaikui labiau reikalinga motinos globa ir rūpestis, jo gyvenamąją vietą nustatė su motina (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2d.). LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Priteisiant vaiko išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, teismas pripažino būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Abu tėvai turi teikti sūnui bent minimalų išlaikymą, reikalingą jo gyvybiškų poreikių patenkinimui, o tai sudarys 1000 Lt mėnesiui, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl turi galimybę susirasti darbą ir išlaikyti save bei nepilnametį sūnų. LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti ieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2013-02-04 (1 t., b.l. 1), išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-05-01 paliko šeimą ir šalys pradėjo gyventi skyrium. Nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 16498,04 Lt sumą, iš kurios 10930 Lt buvo pervesta į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui, 613,46 Lt sumokėta už sūnaus lankomą darželį, 954,58 Lt nupirkti rūbai sūnui, 4000 Lt sumokėtas draudimas dukters E. ir sūnaus E. naudai, sumokėjo buto komunalinius mokesčius ir paskolą bankui, sūnus lankydavosi pas jį namuose. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, banko išrašai (1 t., b.l. 67, 197, 200-207; 2 t., 47, 49, 125-127, 194-219) bei ieškovės pateikta pažyma iš banko, patvirtinanti, jog atsakovas į jos sąskaitą laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2012-05-16 pervedė 9130 Lt. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nurodytu laikotarpiu ar, kad šio išlaikymo vaikui nepakako, nes ieškovė dėl išlaikymo priteisimo vaikams iš atsakovo anksčiau į teimą nesikreipė. Išlaikymas skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos 2013-02-04 (LR CK 3.200 str.).
LR CK 3.176 str. 2d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Jokių įrodymų, kad atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams nėra. Jo tėvystės teisės nėra apribotos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, vaikas yra mažas, jam reikalingas atitinkamas dienos režimas, lankant ledo ritulio treniruotes Vilniaus ledo ritulio mokykloje keturis kartus per savaitę, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, viršijant pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.), nustatė vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi CK 3.118 str., pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Teismas nustatė, jog viso sutuoktinių bendro dalintino turto vertė (aktyvas) yra – 181283,90 Lt. Teismas abiems sutuoktiniams nustatė teisę į 1/2 dalies kompensacijos gavimą už BAB banke Snoras esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis: į 2010-11-06 indėlio sertifikatą 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatą 10938 Lt vertės lėšas; į 2011-01-11 indėlio sertifikatą 18770 Lt vertės lėšas. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovei ½ dalį AIG draudimui sumokėtų įmokų (1 t., b.l. 89-92) už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2007 m.) iki 2013-05-11 10674,63 Lt, t.y. 5337,32 Lt. Sutuoktiniai turi prievolę bankui pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais). Kreditas buvo paimtas jų abiejų santuokos metu buto apdailai ir kitoms reikmėms finansuoti (1 t., b.l. 127-147). Prievolės užtikrinimui bankui yra įkeistas butas, prievolė nėra įvykdyta. Pagal šalių pateiktus duomenis ir atsiliepimus, teismas padarė išvadą, jog įsipareigojimai Swedbank, AB pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) po santuokos nutraukimo yra solidarios ieškovės L. K. ir V. K. prievolės. LR CK 3.109 str. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti. Visos ieškovės nurodytos paskolos yra paimtos be atsakovo sutikimo, sutuoktiniams gyvenant skyrium, po 2011-05-01, jis jų nepasirašė, todėl šios paskolos negali būti dalijamos. LR CK 3.109 str. 6 d. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidarios sutuoktinių prievolės. Atsakovas 17489,69 Lt kredito ir palūkanų sumokėjo bankui per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA vykdydamas solidarią sutuoktinių prievolę. Sutuoktiniai dalijasi jos pagrindu įsigytą turtą, šios prievolės vykdymo metu turtas nebuvo padalintas, tad atsakovas neįgijo teisės į 1/2 dalies, 8744,85 Lt įvykdytos solidarios prievolės kompensaciją (CK 3.115 str.). Priešieškinis šioje dalyje buvo atmestas. Vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., sutuoktinių turtas dalintinas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinio bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas privalo vadovautis šia prezumpcija, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė ieškinyje prašė dalinti turtą lygiomis dalimis ir tuo pačiu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį ir leisti jai nemokėti atsakovui kompensacijos, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas. Atsakovas turtą prašo dalinti lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes iš ieškovo vaikui priteisiamas išlaikymas. Teismas nurodė, jog turtas dalinamas lygiomis dalimis. Kiekvienam sutuoktiniui tenka turto už 90641,95 (181283,90 : 2 = 90641,95 Lt (atėmus banko paskolą, turto tenka kiekvienam už 181283,90 - 143277,39 = 38006,51 : 2 = 19003,25). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė E. K. tapo pilnametė ir pareiškė savarankišką ieškinį dėl išlaikymo iš atsakovo jai priteisimo (2 t., b.l. 143). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Ieškovė yra ne vyresnė negu 24 metų. Išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (1000 Lt). Teismas nustatė, kad ieškovės motina gauna vidutiniškai į mėnesį 1170 Lt, tačiau iš gaunamos sumos jie turi išlaikyti būstą, sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius, pirkti maistą, drabužius sau ir kitam nepilnamečiui savo sūnui, tenkinti kitus savo ir ieškovės būtinus poreikius. Ieškovės motina nepajėgi užtikrinti minimalių moksleivės poreikių, ieškovei reikalinga ir tėvo parama. Atsakovas yra bedarbis, tačiau ši jo būsena laikina. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį irgi turi išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis nėra gera, iš atsakovo ieškovei priteistas minimalus išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-02-04) iki ji baigs mokyklą (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė L. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pripažinti, kad L. K. ir V. K. santuoka nutrūko dėl V. K. kaltės;
2. Priteisti ieškovės L. K. naudai iš V. K. 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
3. Pakeisti V. K. bendravimo su sūnumi tvarką šiuo būdu:
- numatyti, kad kas trečią savaitgalį, penktadienį nuo 17 val. tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, kiti savaitgaliai skiriami motinai;
- numatyti, kad darbo dienomis (pirmadienį ir antradienį) kas antrą savaitę (nesutampa su tomis savaitėmis, kuriomis tėvas pasiima vaiką savaitgaliui) tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ir gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.;
- numatyti, kad, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas turi teisę pasiimti vaiką vasaros atostogų metu iki vienos savaitės;
- numatyti, kad tėvas apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio proga, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privalo pranešti prie 1 mėnesį;
- numatyti, kad tėvas, norėdamas išvežti vaiką į užsienį, turi gauti motinos sutikimą;
- numatyti, kad vaikas turi teisę praleisti su motina motinos dieną, jeigu jis sutampa su diena, kurią vaikas turi teisę būti su tėvu;
- numatyti, kad motina turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpiu ne mažiau kaip 14 dienų praleisti su vaiku ir šių atostogų metu nėra taikomos kitos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nuostatos;
- numatyti, kad, jeigu vaiko gimtadienio diena, kurią su vaiku turi teisę būti motina, sutampa su tėvo matymosi su vaiku diena, vaikas tą dieną praleidžia su motina;
- numatyti, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas turi būti atitinkamą dieną, vaikas būna su motina šiomis dienomis: senelio Č. D. gimimo dieną (kovo 12 d.), sesers E. K. gimimo dieną (kovo 29 d.), močiutės A. D. gimimo dieną (balandžio 9 d.), motinos L. K. gimimo dieną (birželio 11 d.), brolio T. K. gimimo dieną (liepos 22 d.);
- numatyti, kad jeigu vaikas serga, tėvas neturi teisės jo pasiimti;
4. Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine L. K. nuosavybe;
5. Pripažinti V. K. teisę į kompensacijos gavimą už BAB SNORAS banke esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis į 2010-00-06 indėlio sertifikatą 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatą 10938 Lt vertės, į 2011-01-11 indėlio sertifikatą 18770 Lt vertės lėšas;
6. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovė L. K. buvo įpareigota sumokėti atsakovui V. K. 80304,63 Lt kompensaciją;
7. Uždrausti atsakovui V. K. nutraukti 2008-12-23 su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas DD Nr. 013913, DD 013918) be ieškovės sutikimo bei nustatyti ieškovės teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėtinos išmokos dalį, proporcingą bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai;
8. Perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;
9. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nesutinka su teismo nuomone, jog esant ginčui dėl santuokos iširimo kaltės ieškovė turi įrodyti, kad dėl santuokos iširimo yra tik atsakovo kaltė. Teismo pozicija prieštarauja LR CPK 178 str. Nenurodyti jokie argumentai dėl ieškovės kaltės santuokos iširime. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Šalių santuoka iširo dėl vienintelės priežasties – ieškovė sužinojo apie tai, kad atsakovas yra neištikimas ir pareikalavo apsispręsti, su kokia moterimi jis nori gyventi. Atsakovas kurį laiką galvojo, o vėliau nutarė palikti šeimą. Į teismo posėdį pakviesti liudytojai patvirtino, kad visa šeima žinojo apie atsakovo neištikimybę, tačiau teismas liudytojų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi ta aplinkybe, kad šiuo metu abi šalys turi partnerius. Neatsižvelgta į medicininius dokumentus, patvirtinančius ieškovės sveikatos problemas būtent tuo metu, kai atsakovas paliko šeimą. Teismas be jokio teisinio pagrindo netenkino ieškovės prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantė iš dalies nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku. Kompleksiškai įvertinus teismo nustatytą tvarką, darytina išvada, jog faktiškai didžiąją dalį laiko vaikas praleistų su tėvu. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ji nėra pajėgi sumokėti atsakovui sprendimu priteistos kompensacijos, nes jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1650 Lt per mėnesį, kitų pajamų ieškovė negauna. Nepaisant to, kad butas įgytas santuokos metu, ieškovė teikė reikalavimą pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, jog bute esantys daiktai liktų jai, tačiau nesutiko su atsakovo nurodytomis šių daiktų vertėmis. Teismas neturėjo teisės, spręsdamas dėl dalintino kilnojamojo turto vertės, paimti šalių nurodytą verčių vidurkį, tačiau privalėjo rasti teisingą, protingą ir teisės aktus atitinkantį bei pagrįstą sprendimą. 2007 m. bute atlikus remontą, atsakovas dar 7 metus gyveno pagerintame bute, todėl naudojosi remonto teikiama nauda. Dalintino turto vertė yra nustatoma iš turto rinkos vertės atėmus įsipareigojimus už turtą. Atsakovo parduoto automobilio Toyota Avensis vertė 12000 Lt. Atsakovas buvo suinteresuotas sumažinti automobilio vertę, kad mokėti mažesnę kompensaciją. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas turi prisiimti atsakomybę už prarastas šeimos lėšas, todėl iš jo priteistina ½ šių lėšų vertės kompensacija – 25845 Lt. Atsakovas nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, kad Swedbank, AB įsigytos obligacijos 21999,89 Lt sumai. AB SNORAS banko indėlių sertifikatai patvirtina, kad jie buvo įsigyti 2010-11-06, 2010-11-17, 2011-01-11, t.y. iki atsakovo išėjimo iš namų. 2011-04-27 atsakovas su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė terminuoto indėlio sutartis Nr. 11-01922 ir Nr. 11-01921, kuriomis viso įdėjo 10000 Lt dydžio indėlį. Šios lėšos turėjo būti padalintos tarp šalių, o jei atsakovas jas išleido, ieškovei turėjo būti priteista atitinkamo dydžio kompensacija (LR CK 3.116 str., 3.119 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į L. K. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti bei nurodė, jog, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo V. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu E. K., atsakovas pageidautų, kad būtų nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:
1) Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis E. K. lanko ledo ritulio treniruotes Vilniaus ledo ritulio mokykloje Geležinis Vilkas, vaiko tėvas V. K. turi teisę pasiimti sūnų kiekvieną pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o sūnui pradėjus lankyti mokyklą - mokymo įstaigos (mokyklos) tėvų sutartu laiku ir grąžinti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytomis dienomis iki 20 val., išskyrus penktadienį, sutampantį su tėvui priklausančiu savaitgaliu. Apie negalėjimą bendrauti su sūnumi šiame punkte nustatytu laiku V. K. informuos L. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo su sūnumi pradžios.
2) Vaiko tėvas V. K. kas antrą (neporinį) mėnesio savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su nepilnamečiu vaiku nuo penktadienio, paimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - mokymo įstaigos (mokyklos) ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas užtikrina sūnaus dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse. Apie negalėjimą bendrauti su sūnumi šiame punkte numatytu laiku, vaiko tėvas V. K. informuoja vaiko motiną L. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo su sūnumi pradžios.
3) Vaiko rudens, žiemos, sutampančias su Šv. Kalėdų švente, pavasario, sutampančias su Šv. Velykų švente, ir papildomas atostogas tėvai dalijasi lygiomis dalimis. V. K. turi teisę bendrauti su sūnumi, pastarajam pradėjus lankyti mokyklą - mokymosi įstaigos (mokyklos) rudens, žiemos, pavasario atostogų metu ne mažiau kaip po vieną savaitę, paimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos sūnaus atostogų pirmąją atostogų dieną 9.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18.00 val.
4) Vaiko ikimokyklinio ugdymo vasaros sezono metu ir mokymosi įstaigos (mokyklos) vasaros atostogų metu (trumpėjant vaiko mokymosi įstaigos vasaros atostogų laikotarpiui, laikas skirtas tėvų atostogoms su sūnumi proporcingai trumpėja) su E. K. tėvai bendrauja tokia tvarka: pradedant kiekvienų metų birželio 1 d. ir baigiant rugpjūčio 31 d., kai vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - pradedant moksleivių vasaros atostogų pirma diena ir baigiant rugpjūčio 31 d., dvi savaites iš eilės bendrauja vaiko motina, po to dvi savaites iš eilės vaiko tėvas ir taip toliau.
5) Tėvo dieną su vaiku bendrauja tėvas V. K., nors ši diena būtų motinos bendravimo su vaiku diena. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) V. K. turi teisę paimti sūnų šventės išvakarėse nuo 18:00 val. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, grąžindamas sūnų šventės dieną iki 19.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą. Motinos dieną su vaiku bendrauja motina L. K., nors ši diena būtų tėvo bendravimo su vaiku diena.
6) Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas švenčia su vaiku E. K. vaiko gimtadienį. Kitus metus (poriniais metais) E. K. gimimo dieną praleidžia su motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių (vaiko gimtadienio dienos) išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val. Jei E. K. gimimo diena sutampa su kito tėvo ar motinos bendravimo tvarka - ši diena (atitinkamai kuris iš tėvų prarado bendravimo su vaiku dieną) yra kompensuojama ateinančiame savaitgalyje.
Neporiniais kalendoriniais metais V. K. turi teisę su sūnumi bendrauti per Šv. Kūčias ir Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val. Poriniais kalendoriniais metais vaiko tėvas turi teisę su sūnumi bendrauti per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. Tais atvejais, kai po tėvo šventinių dienų kita diena yra tėvo bendravimo (atostogų) su sūnumi diena, sūnus į gyvenamąją vietą yra grąžinamas paskutinę bendravimo (atostogų) su tėvu dieną iki 18.00 valandos.Planuojant su vaiku išvykti į kelionę (į užsienį), vaiko tėvas, su kuriuo yra planuojamas vaiko išvykimas į užsienį, turi informuoti kitą vaiko tėvą.Tuo atveju, jeigu vaikas serga, abu tėvai rūpinasi juo lygiaverčiai. Jeigu vaikas suserga bendravimo su tėvu metu, jis lieka pas tėvą, kol pasveiks, o jeigu vaikas suserga buvimo su motina metu, jis lieka pas motiną, kol pasveiks.Vaiko tėvai geranoriškai susitaria dėl bendravimo motinos ir tėvo artimųjų giminaičių švenčių metu. Nurodė, kad ieškovė neįrodė LR CK 3.60 str. 3 d. reglamentuojamų alternatyvių sutuoktinio kaltės prezumpcijų. Teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, konstatuodamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos buvimo faktą. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vaiko interesais nustatė maksimalią skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo tvarką su sūnumi. Bendravimas darbo dienomis, grąžinant vaiką 20 val., yra siejamas su sūnaus lankomomis ledo ritulio treniruotėmis PC „Akropolis“ ledo arenoje. Ieškovė pagal savo darbo grafiką minėtų treniruočių lankymo negalėtų užtikrinti. Vaiko atostogas tėvai turėtų dalinti po lygiai. Ieškovės reikalavimas – gauti jos sutikimą, vežant vaiką į užsienį, neatitinka vaiko interesų ir yra neproporcingas. Atsakovas teigia, jog ieškovė siekia prioriteto vaiko gimtadienio dieną būti su juo, nors ta diena tenka matymosi su tėvu diena. Šią dieną abu tėvai vienodais pagrindais turi teisę praleisti ją su vaiku (LR CK 3.156 str., 3.175 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti sprendimą dalyje dėl E. K. ieškinio ir patenkinti ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už išlaikymą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio mėn. – 2225 Lt priteisimo, priteisti išlaidas advokato pagalbai už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. atsakovas L. K. pervesdavo vidutiniškai 800 Lt. Išlaikymo suma mažėjo ir 2011 m. gegužės mėn. – rugpjūčio mėn. buvo pervesta 1000 Lt suma. Nuo 2012 m. sausio mėn. atsakovas mokėjo L. K. po 300 Lt kas mėnesį. Šie pinigai buvo skiriami sūnaus E. K. išlaikymui. Atsakovui per 17 mėn. vaikų išlaikymui sumokėjus 10930 Lt, vidurkis yra 550 Lt per mėnesį 2 vaikams. Apeliantė teigia, jog tokia suma buvo skirta sūnaus E. K. išlaikymui, nes ši suma yra minimali vieno vaiko išlaikymui skirta suma. Tai, kad V. K. mokėjo įmokas už vaikų draudimą, nereiškia, kad buvo teikiamas tiesioginis išlaikymas vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į E. K. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi teisę pareikšti ne pati E. K., o asmuo, kuris faktiškai vykdė už V. K. pareigą išlaikyti nepilnametę E. K.. Prisirišimas prie konkrečiais laikotarpiais egzistavusios minimalios algos dydžio galimas tik priteisiamoms sumoms į priekį, t.y. sprendžiant ginčus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Kai yra pareikštas reikalavimas dėl turėtų nuostolių atlyginimo, privaloma įrodinėti ir įrodyti aplinkybę ne koks galėjo būti teikiamo išlaikymo dydis konkrečiais laikotarpiais, kuris proceso dalyviams yra gerai žinomas, tačiau kokio dydžio išlaikymas buvo faktiškai teiktas vaikui, į jo poreikius ir tėvų galimybes (LR CK 3.192 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2014-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovo V. K. priešieškinio reikalavimas dėl 8744,85 Lt dydžio kompensacijos iš L. K. priteisimo ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti – priteisti V. K. iš ieškovės 8744,85 Lt dydžio kompensaciją už V. K. atliktus mokėjimus vykdant 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-F/07-058773-FA su Swedbank, AB, laikotarpiu nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas įsipareigojimus bankui, laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 yra sumokėjęs Swedbank, AB 17489,69 Lt. Ieškovė L. K. prievolės bankui laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 nevykdė, todėl V. K. tikslinga priteisti 1/2 sumokėtų išmokų. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditorių įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaldoma į dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį sumokėjo bankui solidariosios prievolės dalį pagal sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką, t.y. įvykdė prievolės dalį ir už ieškovę, nusišalinusią nuo šios prievolės vykdymo bankui, atsakovas turi teisę į 1/2 dalį sumokėtos sumos (LR CK 6.6 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Ieškovė L. K. pateikė atsiliepimą į V. K. apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis solidarių skolininkų tarpusavio santykius. Atsakovas mokėjo paskolą, nes ieškovė negalėjo jos mokėti dėl mažai gaunamų pajamų. Ieškovė nei paskolos paėmimo metu, nei vėliau negalėtų išmokėti paskolos, todėl nebūtų jos ėmusi ir investavusi daug lėšų į būsto remontą. Būtent atsakovo pajamos leido jam grąžinti paskolą ir paskatino šeimą pirkti erdvesnį būstą bei atlikti remontą (LR CK 3.127 str.).
Ieškovė L. K. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiškė reikalavimus (3 t., b.l. 125; 4 t., b.l. 86-87):
- uždrausti atsakovui V. K. be ieškovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918);
- nustatyti ieškovės L. K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėtinos išmokos dalį, proporcingą bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai;
- priteisti iš atsakovo V. K. 1406,81 EUR kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
I. L. K., E. K. bei atsakovo V. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo padarinių
Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai, kad pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, jie nesiekė santuokos išsaugoti, patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Tai, kad ieškovė L. K. siekia nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, įvardindama atsakovo santuokinę neištikimybę, bei apeliacinėje instancijoje pateiktos dvi nuotraukos (3 t., b.l. 126) savaime nesudaro teisinio pagrindo vien atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo kaltės, nes pati ieškovė kritiškai nevertina savo elgesio, nes, nenutraukusi santuokos su atsakovu, pradėjo gyventi su kitu vyriškiu.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad ieškovė ir liudytojai vertino atsakovo, kaip sutuoktinio, kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali spręsti klausimą dėl sutuoktinių kaltės nustatymo dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nevykdę abipusės prievolės būti ištikimiems, pakantiems ir lojaliems vienas kitam.
Vien ta aplinkybė, kad ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Tai nesuteikia ieškovei jokių teisinių privilegijų, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bei sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiems trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Vadinasi, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį galėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toks CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose esančių teisės normų aiškinimas ir taikymas atitinka jų turinį ir neprieštarauja Lietuvos teismų praktikai. Ieškovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priežastis, lėmusias šalių santuokos iširimą, sutuoktinių kaltės neindividualizavo, nes byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad nė vienas sutuoktinis net nebandė išsaugoti santuokos, todėl apeliacinės instancijos teismas jokių sutuoktinių veiksmų negali įvertinti, kaip bandymo išsaugoti santuoką. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo atitinka teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 straipsnį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė visus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje tinkamai suformulavo santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę (LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.61 str.).
Ta aplinkybė, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pagal įstatymą nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės L. K. naudai iš V. K. 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovei buvo atliktas nėštumo nutraukimas, nėra susiję su sutuoktinių kaltės klausimu, nes byloje yra duomenys, kad nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiaus nesivystymo (LR CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir šiuo metu jos keisti nėra teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad teismui nustačius vaiko gyvenamą vietą su ieškove, ieškovė ir atsakovas prašo nustatyti skirtingas bendravimo tvarkos, parodo, kad šiomis bendravimo tvarkomis ieškovė, kaip motina, ir atsakovas, kaip tėvas, siekia užsitikrinti savo, kaip tėvų teises, suteikdami joms pirmumą ir nepaisydami prioritetinio vaiko geriausių interesų užtikrinimo.
Tai, kad bendravimo tvarka siekiama užtikrinti tėvų interesų prioritetą, neatitinka vaiko geriausių interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir užtikrina berniuko maksimalų bendravimą su tėvu, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo, nes šia tvarka užtikrinta interesų pusiausvyra. Šiuo atveju nėra pažeidžiamas šalių lygių galimybių principas, nes negalima matematiškai skirstyti dienų skaičių, tenkantį bendravimui su vaiku, atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas bendravimo su vaiku kokybei, o ne trukmei.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, siekiant netraumuoti vaiko. Tarp šalių šiuo metu susiklostę konfliktiški santykiai sudaro teisinį pagrindą neleisti įgyvendinti tokios bendravimo tvarkos, kuri gali traumuoti vaiką ir neužtikrinti jo psichologinio saugumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Tai neužkerta kelio vaiko tėvams abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką šiuo klausimu, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą.
Pirmosios instancijos teismas peržengė reikalavimų ribas, nes šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta teisingai.
Dėl turto padalijimo
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą, konstatuodamas viso dalinamo turto vertę ir padalindamas turtą lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių turto balansą ir sprendimu tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, neviršijo byloje pareikštų turtinių reikalavimų, nes dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia, nustatomas turto balansas, pagal turto rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.118 str., 3.119 str.).
Spręsdamas piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimų pagrindą. Iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad šalys nėra suinteresuotos pateikti teismui duomenis dėl kilnojamojo turto dabartinių verčių (4 t., b.l 47-63, 64-85), nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka pagal teisėjų kolegijos pasiūlymą (4 t., b.l. 25-26). Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, spręsdamas dėl dalintino kilnojamojo turto vertės, skaičiuodamas šalių nurodytą verčių vidurkį. Tai, kad ginčo bute atlikus remontą, atsakovas gyveno pagerintame bute ir naudojosi remonto teikiama nauda, nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą iš atsakovo priteisti ½ šių lėšų vertės kompensaciją – 25845 Lt. Atsakovas nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, kad Swedbank, AB įsigytos obligacijos 21999,89 Lt sumai (LR CK 3.116 str., 3.119 str.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą :
- pripažinti butą, esantį Ukmergės g. 300b-35, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1125-3808:8549, asmenine L. K. nuosavybe;
- panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovė L. K. buvo įpareigota sumokėti atsakovui V. K. 80304,63 Lt kompensaciją, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jos dydį. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad padalinamas turtas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, reiškia, kad pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą, keičiant sprendimą ir pripažįstant V. K. teisę į kompensacijos gavimą už BAB SNORAS banke esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis į 2010-00-06 indėlio sertifikatą 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatą 10938 Lt vertės, į 2011-01-11 indėlio sertifikatą 18770 Lt vertės lėšas, būtų pažeistas lygių dalių principas. Teisėjų kolegija siūlo tiek ieškovei L. K., tiek atsakovui V. K. pagal susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką operatyviai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl BAB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių modifikavimo, siekiant užtikrinti šalių teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti V. K. iš ieškovės 8744,85 Lt dydžio kompensaciją už V. K. atliktus mokėjimus, vykdant 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-F/07-058773-FA su Swedbank, AB, laikotarpiu nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01, nes AB SEB gyvybės draudimas 2014-09-23 rašte (4 t., b.l. 1) nurodyta už 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918) sumokėta iki 2013-03-18 bendra suma yra 12600 Lt. Tai reiškia, kad , kad ieškovei tenkanti ½ dalis šių įmokų iš esmės atitinka ir atsakovo V. K. prašomą priteisti iš ieškovės 8744,85 Lt dydžio kompensaciją už V. K. atliktų mokėjimų sumą (LR CK 6.6 str. 4 d.), todėl teisėjų kolegija šių reikalavimų netenkina, konstatuodama, kad atsakovas modifikavo Investicinio gyvybės draudimo sutartis, pakeisdamas naudos gavėjus savo vaikus į kitą asmenį (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškovės L. K. reikalavimus:
- uždrausti atsakovui V. K. be ieškovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918);
- nustatyti ieškovės L. K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėtinos išmokos dalį, proporcingą bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai.
- priteisti iš atsakovo V. K. 1406,81 EUR kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių (LR CK 1.5 str., 6.156 str.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas (LR CPK 376 str. 3 d.), nes byla dėl turto padalijimo išnagrinėta teisingai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovės kompensacija pinigais atsakovo naudai, yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.).
Dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė E. K. pateikė savarankiškus reikalavimus (1 t., b.l. 222, 2 t., b.l. 143-144):
- priteisti iš atsakovo V. K. 2225 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2013 m. sausio mėn.;
- priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą pilnametei dukrai E. K., gimusiai 1995 m. kovo 29 d., po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio (2013-03-29 sukakus pilnametystei) iki ji baigs vidurinę mokyklą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei, gimusiai 1995-03-29, išlaikymui per mėnesį reikalinga minimali pirmosios instancijos teismo nustatyta 1000 Lt suma, nes abu tėvai turi pareigą teikti išlaikymą ieškovei E. K. iki ji baigs vidurinę mokyklą tam, kad būtų tenkinami minimalūs suaugusio vaiko, besimokančio vidurinėje mokykloje, poreikiai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės E. K. reikalavimas priteisti iš atsakovo V. K. 2225 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2013 m. sausio mėn., negali būti tenkinamas, nes ieškovė E. K., gimusi 1995 m. kovo 29 d., reikalavimo teises dėl išlaikymo priteisimo įgijo 2013-03-29, tapdama pilnamete ir neturi reikalavimo teisės dėl išlaikymo įsiskolinimo pareiškimo, nes tokia reikalavimo teisė yra asmens, kuris faktiškai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametę E. K.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2013 m. sausio mėn. susidarė 2225 Lt išlaikymo įsiskolinimas, todėl teisėjų kolegija neperžengia byloje pareikštų reikalavimų ribos dėl išlaikymo įsiskolinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą pilnametei dukrai E. K., gim. 1995-03-29, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji baigs vidurinę mokyklą nuo 2013-02-04 (ieškovės L. K. ieškinio gavimo data, 1 t., b.l. 1), bet ne nuo E. K. tapimo pilnamete datos, laikytina rašymo apsirikimu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes šis rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės, patikslinant, kad priteistas iš atsakovo V. K. išlaikymas pilnametei dukrai E. K., gimusiai 1995 m. kovo 29 d., po 144,81 EUR (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-29 iki ji baigs vidurinę mokyklą (LR CPK 276 str., 302 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Byla yra sudėtinga, todėl nėra teisinio perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tai, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei proporcingumo principo tinkamą pritaikymą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl išlaidų ir jų nekartoja.
Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus nagrinėjamoje byloje, atitinka LR CPK 376 straipsnio nuostatas, nes teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, yra aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, siekiant teisingai išspręsti bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja šeimos teisinių santykių elementas, teismas yra aktyvus. Tai reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 376 str.).
Apeliantai nepateikė įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, todėl jų argumentai atmesti, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iš esmės tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 212 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Patikslinti, kad priteistas iš atsakovo V. K. išlaikymas pilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 144,81 EUR (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 29 d. iki ji baigs vidurinę mokyklą.
Atmesti ieškovės L. K. reikalavimą priteisti iš atsakovo V. K. 1406,81 EUR kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių.
Atmesti ieškovės L. K. reikalavimus: uždrausti atsakovui V. K. be ieškovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918) bei nustatyti ieškovės L. K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėtinos išmokos dalį, proporcingą bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai.