- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-988-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Inspekcija) vyresnysis darbo inspektorius 2009 m. vasario 19 d. E. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, kaip nustatyta iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2009 m. vasario 6 d. medžiagos Nr. 20-25-S-2595, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti savo garaže „Padangiukas“, esančiame adresu Islandijos pl. 99, Kaunas, K. B., paaiškinusiam, kad garaže dirba nuo 2009 m. sausio 5 d., dėl darbo pobūdžio, sąlygų ir užmokesčio tarėsi būtent su E. L.. Tokiais veiksmais E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu E. L. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 5 000 Lt baudą. Nurodė, kad E. L. veikoje yra požymiai pažeidimo, kuris administracinio teisės pažeidimo protokole buvo teisingai kvalifikuotas, protokole nurodyti faktai pasitvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo proceso metu. Teismas vadovavosi liudytojų K. B. bei S. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai, asmeninio suinteresuotumo ir bylos fabrikavimo požymių nenustatė. Anot teismo, E. L. padėti bandžiusių liudytojų parodymai yra arba neinformatyvūs, arba prieštaraujantys kitiems akivaizdiems, pažeidimo faktą bei pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pažymėjo, kad liudytojas M. G. yra pažeidėjo giminaitis, o V. G. yra nuo jo priklausomas dėl susiklosčiusių darbo santykių, nes dirba jam priklausančiame garaže, todėl šių suinteresuotų asmenų parodymų nelaikė objektyviais.
II.
Apeliaciniu skundu E. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta 5 000 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti, o teismui nusprendus apeliacinio skundo netenkinti – paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ištyrė teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl to priėmė visiškai nepagrįstą nutarimą. Pažymėjo, kad tyrėjas S. K. yra asmeniškai pažįstamas su liudytojo K. B. tėvu, kuris yra įtakingas policijos pareigūnas, todėl galimai davė šališkus parodymus teismo posėdžio metu, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Nebuvo atsižvelgta į apelianto nurodytą aplinkybę, kad liudytojo K. B. tėvas skambino jam mobiliuoju telefonu bei grasino sukelsiantis problemų, jei jo sūnui jis negrąžinsiąs skolos. Teismas šio asmens kaip liudytojo neapklausė, telefono pokalbio išklotinės, kaip prašė, neišreikalavo. Teigia, kad K. B. dirbo apeliantui bei jo pusbroliui M. G. priklausančiuose garažuose V. G., dirbusio garaže panaudos sutarties pagrindu pagal patentą, iniciatyva bei jo prašomas, nes jie yra pažįstami, o tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir K. B. jokie darbo teisiniai santykiai nebuvo atsiradę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nenustatytos, nesurinkti visi įrodymai, svarbūs teisingai bylai išspręsti, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pašalintos bet kokios abejonės dėl E. L. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje yra požymių, kad buvo dirbama nelegaliai – Kauno apskrities vyiausiojo policijos komisariato įgalioti pareigūnai 2009 m. vasario 2 d. atliko patikrinimą automobilių remonto garaže „Padangiukas“, esančiame adresu Islandijos pl. 99, Kaunas, ir aptiko ten realiai dirbantį žmogų K. B., kuris neturėjo jokios rašytinės sutarties. Šis faktas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3-4), tarnybiniame pranešime (b. l. 5), nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 10). K. B. paaiškino, kad į darbą jį priėmė E. L., darbo sutarties nepasirašė, buvo liepta dirbti be jos, o vėliau žadėta nupirkti patentą, nurodė sulygtą atlyginimą, atliekamas darbo funkcijas, teigė, kad darbui vadovavo E. L., analogiškus parodymus davė ir teismo posėdžio metu (b. l. 6, 21). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas S. K. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad patikrinimo metu rasti du darbuotojai, iš kurių vienas, t. y. K. B., dirbo be rašytinės darbo sutarties, nurodė, kad jis montavo oro filtrą, buvo su darbo drabužiais, E. L. jam iš pradžių prisipažinęs, kad pas jį dirba du žmonės ir vienas iš jų be darbo sutarties (b. l. 7, 20).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, pareigūnų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (administracinė byla Nr. N575-2917/2009). Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu apklausė galimai nelegaliai dirbusį K. B. ir pareigūną, dalyvavusį atliekant patikrinimą, – S. K., vadovavosi jų parodymais kaip nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir neprieštaraujančiais kitai bylos medžiagai, o priešingą versiją pateikusio E. L. bei tai bandžiusių patvirtinti liudytojų parodymus, kaip neinformatyvius, prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms bei duotus suinteresuotų asmenų, atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl minėtų liudytojų parodymų įrodomosios galios priėmė nepašalinęs visų neaiškumų, keliančių abejonę K. B. ir S. K. parodymų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokie teiginiai dėl minėtų asmenų suinteresuotumo nepasitvirtino, tačiau, kokiais argumentais ir įrodymais grindžiama ši išvada, neaišku. Tuo tarpu byloje yra priešingų duomenų. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad S. K. pažįsta K. B. tėvą, kuris, kaip nustatyta, atliekant patikrinimą, buvo garaže (b. l. 20). Liudytojas V. G. nurodė, kad jis atėjo kartu su policijos pareigūnais (b. l. 23). Pirmosios instancijos teismas šiam faktui jokios reikšmės neteikė ir jo detaliau nenagrinėjo. E. L. teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad K. B. ir jo tėvas, kuris yra įtakingas policijos pareigūnas, keršija jam už tai, kad jis nemokėjo jiems pinigų už bandytą parduoti nekokybišką detalę (b. l. 19-20). Pirmosios instancijos teismas šios versijos apskritai netyrė, nerinko ir nevertino įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus – K. B. tėvas teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Be to, byloje yra duomenų, kad E. L. skundė patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmus pavaldumo tvarka, S. K. teismo posėdžio pirmosios instancijos teismo proceso metu paaiškino, kad skundai atmesti, to neginčija ir E. L., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų skundų tyrimo medžiaga ir joje nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingi sprendžiant S. K. parodymų objektyvumo klausimą. Dėl šios priežasties svarbu apklausti ir kitą 2009 m. vasario 2 d. atlikto patikrinimo metu dalyvavusį pareigūną – V. K. Pažymėtina, kad apie šį tiesiogiai pažeidimą mačiusį ir galintį suteikti vertingos bylai objektyvios informacijos asmenį pirmosios instancijos teismas sužinojo teismo posėdžio metu, tačiau klausimas dėl jo, kaip liudytojo, apklausos nesvarstytas. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garaže, esančiame Islandijos pl. 99, Kaunas, buvo įkurta automobilių remonto įmonė „Padangiukas“. E. L. ir jo pusbrolis teigė, kad jokia veikla garažuose nevykdoma, o K. B. teigė priešingai – autoservisas veikia oficialiai. Minėta aplinkybė reikšminga sprendžiant E. L. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo klausimą, vertinant pateiktų versijų patikimumą, todėl privalo būti patikrinta.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme, pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, reikšmingi sprendžiant liudytojų parodymų, kuriais remiantis konstatuotas padarytas administracinis teisės pažeidimas ir E. L. kaltė dėl jo padarymo, objektyvumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
E. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.