Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo P. Ž., gimusio 1971 m. birželio 3 d., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­liečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini). P. m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mų by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014 m. kovo 17 d., apie 11⁴⁴ valP. P. mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties pastatu Nr. 112, būdamas sunkiai girtas vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio V. V. vairuojamo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 14, 132 punktų reikalavimus. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, žala nepadaryta

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Ž. duodamas parodymus teisme kaltės dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad buvo girtas, reikėjo iš miesto parvažiuoti į tėvų P. P., todėl paprašė savo draugės L. N., kad jį parvežtų. Važiavo jo firmai priklausančiu mikroautobusu, vairavo L. N., kuri, nepastebėjusi priekyje važiavusio automobilio, lengvai atsitrenkė į jo galinę dalį ir, pavažiavusi gal šimtą metrų, sustojo. Kadangi automobilis jo firmos, L. N. liepė jam eiti aiškintis dėl įvykio, ką jis ir padarė. Iš pradžių kalbėjo su V. V. dėl mašinos apgadinimo, po to atvyko nukentėjusiojo iškviesta policija. Jis ir V. V. pūtė į alkotesterį, po to tarnybiniu automobiliu jį ir jo draugę L. N. nuvežė į policijos komisariatą, kur jis buvo apklaustas. Kadangi buvo visiškai girtas, tokį jį apklausė policijoje, draugė jam liepė aiškintis dėl įvykio, todėl pasirašė apklausos protokolą nežinodamas kas ten parašyta ir nesuprasdamas už ką pasirašo.

P. Ž. atstovas advokatas R. Kairys prašo administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nukentėjusysis V. V. teisme parodė, kad važiuodamas rodė posūkį į dešinę, ruošėsi sukti ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Gale jo mašinos stovėjo kitas baltas automobilis, toks pat „transporteris“. Atėjus prie savo automobilio galo, kitas automobilis pravažiavo pro jį ir sustojo gal už dviejų šimtų metrų priekyje. Nuo tos mašinos atėjo P. Ž., kuris buvo akivaizdžiai girtas. Pokalbio su juo metu jis iškvietė policiją, kuri atvyko už 15-20 minučių. Abiem blaivumą nustatinėjo tarnybiniame automobilyje, jis pareigūnams paliko savo telefono numerį ir pažadėjo ateiti pagal iškvietimą. Automobilių kontakto metu jis pastebėjo tik vieną asmenį, bet negali patvirtinti, ar tas pats asmuo vairavo. Kai mašina darė atsitraukimo manevrą, kas vairavo nematė. Jis matė, kad P. Ž. atėjo nuo vairuotojo durelių pusės, bet kai jo mašiną lenkė, nežiūrėjo kas vairavo. Dėl žalos pretenzijų neturi, dėl bausmės skyrimo savo siūlymų nepateikė ir šį klausimą paliko teismui spręsti.

Teisme liudytoju buvo apklaustas teisės pažeidimą tyręs policijos pareigūnas Mindaugas Barvydas, kuris parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes P. Ž. pripažino, jog atsitrenkė į kito automobilio galą, parodė toliau pastatytą savo automobilį, kuris buvo panašiai už penkiolikos metrų. Pats sakėsi esąs neblaivus, jo girtumas buvo nustatytas alkotesteriu. Jo automobilyje nebuvo jokio kito asmens, tik vėliau atėjo šviesiaplaukė moteris, jo manymu - iš poliklinikos, ji buvo kaltininko pažįstama, galimai taip pat neblaivi, norėjo kartu važiuoti į policijos komisariatą, todėl vežėsi ir ją, nors jos apklausti neturėjo jokio pagrindo. Paaiškinimus buvo stengtasi paimti nedelsiant, su pažeidėju galima buvo susikalbėti, jis nuosekliai dėstė mintis. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė kitas pareigūnas, nes jis išvyko į kitą įvykį. Dėl P. Ž. apklausos tarėsi su kolegomis, kurie patarė apklausti neišblaivintą. Surašant protokolą, jo paties saugumui, P. Ž. buvo uždarytas į kamerą kol nusiramins, nes po paaiškinimo paėmimo jis pradėjo konfliktuoti. Kartu atvykusi moteris laukė pažeidėjo kol bus įformintas įvykis, jos neapklausė, nes ji pati nieko nesakė. Pripažino, kad abiejų eismo įvykio dalyvių apklausų protokolų jis nepasirašė, nes skubėdamas į kitą įvykį pamiršo.

P. Ž. ir jo atstovo advokato R. Kairio iniciatyva teisme liudytoja buvo apklausta L. N., kuri parodė, kad P. Ž. yra jos draugas, tą dieną buvo abu parvykę pas P. Ž. tėvų į Plungę iš Skuodo. Buvo prašymas telefonu atvykti prie „Maximos“ parsivežti draugą, parvažiuojant susibarė dėl to, kad prisigėrė, ir, nepastebėjusi priekyje kitos mašinos, lengvai stuktelėjo į galą bei pavažiavo tolyn, nes „pasimetė“. Atvykę policijos patruliai pasiteiravo ar ji kartu su P. Ž., ir abu išsivežė į policijos komisariatą. P. Ž. apklausa užtruko apie valandą, po to jo nebepaleido, o jos neapklausė iš viso.

Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. 51061007 kopijos matyti, kad L. N. nuo 2006-05-25 yra įgijusi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. atsiranda tada, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, kuriam nustatomas vidutinis (nuo 1.51 ‰ iki 2.5 ‰) arba sunkus (nuo 2.5 ‰ ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Pagal ATPK 248 str. nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir pirminę medžiagą rinkusi institucija P. Ž. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policininkų M. Barvydo ir L. P. tarnybiniais pranešimais; V. V. ir P. Ž. apklausų protokolais; alkotesterio rodmenimis apie P. Ž. girtumą; pranešimu dėl P. Ž. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; duomenimis apie automobilio registraciją ir išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ 47 punkto nuostatas, policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.

Motyvuojamoji dalis

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas Mindaugas Barvydas vietoje rinko faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą - patikrino galimai pažeidimą padariusio asmens blaivumą, policijos komisariate paėmė jo pasiaiškinimą, rinko kitus duomenis.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia iš asmens, kuriam nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, prašyti rašyti pasiaiškinimą, ar užrašyti jo duodamus paaiškinimus, tačiau iš byloje esančio P. Ž. apklausos protokolo matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas tuomet, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumas, t. y. P. Ž. buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui sudėtinga tinkamai suvokti jį supančią aplinką, rišliai kalbėti, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes (b.l. 11, 16), todėl šiame dokumente esantį P. Ž. paaiškinimą laikyti tinkamu negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad blaivus P. Ž. nebuvo apklaustas, buvo pasitenkinta pareigūno M. Barvydo ir jo neįvardintų kolegų sprendimu, kad pakanka atlikti neblaivaus P. Ž. apklausą. Taip pat negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūno M. Barvydo padarytas klaidas, kad P. Ž. ir V. V. apklausų protokolai nepasirašyti juos surašiusio asmens, kas leidžia pagrįstai abejoti jų turinio autoriumi, nes ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne įvykį tyrusių policijos pareigūnų (b.l. 4). Teisme liudytojas M. Barvydas patvirtino, kad į įvykio vietą buvo atėjusi šviesiaplaukė moteris, tačiau parvežta į policijos komisariatą ji nebuvo apklausta.

Iš vos suprantamų kelių P. Ž. parašytų žodžių apie supažindinimą su apklausos protokolu matyti, kad šis dokumentas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes galima daryti pagrįstą išvadą, jog negalinčiam tinkamai suvokti esamos padėties asmeniui gali būti lengvai padaroma įtaka pripažinti kaltę ir pan. Šios aplinkybės įrodo, kad policijos pareigūno Mindaugo Barvydo, teisme apklausto liudytoju, parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis iš esmės rėmėsi šiais P. Ž. rašytiniais parodymais, iš jo parodymų matyti, kad įvykio aplinkybės buvo tiriamos ne pakankamai dėmesingai, nes jo nurodytas 15 metrų atstumas tarp P. Ž. ir V. V. automobilių, ženkliai prieštarauja nukentėjusiojo nurodytam atstumui apie 200 metrų, taipogi šis liudytojas negalėjo nurodyti iš kur įvykio vietoje atsirado L. N., „jo manymu atėjo iš ligoninės, nes apžiūrint P. Ž. automobilį kitų asmenų jame nebuvo“. Tokiu atveju atsiranda pakankamas pagrindas abejoti, ar pareigūnas P. Ž. automobilį apžiūrėjo iš viso, negalėdamas nurodyti net kokiu atstumu automobilis stovėjo nuo įvykio vietos.

Teisme nukentėjusysis V. V. nepatvirtino, kad eismo įvykio metu kitą automobilį vairavo P. Ž.. Liudytojos L. N. parodymai nepaneigti kita surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje nėra patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. Ž. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą prieš P. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) pa­gal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui P. P. rajono apylinkės teismą.