- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- TS-121-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08317-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- L. P.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7580 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 2 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7580 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, fiksuojama nuteistojo daroma akivaizdi pažanga bei stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nesikeičiant nusikalstamo elgesio rizikos lygiui ir stebimo nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų fiksuota nebuvo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisija akcentuoja tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, o jo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sėkmingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Arvydas Furmonas pateikė teismui skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir nuteistojo L. P. nepaleisti lygtinai. Skundas grindžiamas tuo, kad susipažinus su Komisijos nutarimu, nuteistojo asmens bylos duomenimis matyti, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo atžvilgiu yra nustatytas tik vienas iš pagrindų, kurie reikalingi taikant lygtinio paleidimo institutą, tai yra, egzistuoja tik formalusis pagrindas, kadangi nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialusis pagrindas, prokuroro nuomone, nuteistojo atžvilgiu šiai dienai dar neegzistuoja. Nuteistojo L. P. elgesyje vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, anksčiau teistas 2 kartus, nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu be tikslo jas platinti, nusikalstamos veikos sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Skunde pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra labai didelė. Atsižvelgiant į skundo motyvus, prokuroras prašo tenkinti skundą ir netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas tenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad L. P. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokuroro skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas. Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, L. P. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo ir išliko stabili. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, tai yra tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, teismas pritaria prokuroro skundo motyvui, kad ši aplinkybė BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Sutinkama su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, kad nuteistojo L. P. elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, siekiant tinkamai įgyvendinti pataisos procesą, turi būti esmingai koreguojami, o šiuo metu, dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa ir įtaka nuteistojo elgesiui dar neleidžia spręsti apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią aplinkybę patvirtinta byloje esanti Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį) pastarieji atskleidžia tai, jog nuteistojo atžvilgiu išskirtos probleminės sritys yra itin aktualios nuteistojo elgesiui ir tik aiškus sričių koregavimas leistų spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti du riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (dirba įkalinimo įstaigoje; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), tačiau teismo vertinimu, jie nėra laikytini itin išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad nuteistasis, nors ir turėjo pastovias pajamas prieš nusikalstant, tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad jis nusikalto siekdamas finansinės naudos ir šis veiksnys yra itin reikšmingai susijęs su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Be kita ko, abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos sustiprina tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo galimybę įsidarbinti galimo lygtinio paleidimu atveju, ir nors šiuo metu nuteistasis yra dirbantis, tačiau kaip jau ir minėta prieš tai, būsimas finansinis nestabilumas yra reikšmingas nuteistajam siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę. Atsižvelgiant į aptartą, nekintanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad nuteistasis ir anksčiau teistas, tačiau kaip matyti, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje savo nusikalstamo elgesio esmingai nekeičia.
Be to, pritartina ir prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, jog, nors nuteistasis neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokoja gilesnės analizės. Byloje esantys duomenys atskleidžia ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti probleminių sričių, kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus linkęs minimalizuoti žalas, stebimas nuteistojo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis stokoja motyvacijos keisti savo susiformavusias nuostatas iš esmės, tokiu būdų pasyviai valdo jo elgesyje vyraujančias problemines sritis, ir tai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistasis jau pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo, o bausmės tikslai yra pasiekti. Ir nors nuteistojo elgesyje yra neabejotinai teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vertinant jas vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios atskleistų akivaizdžią nuteistojo daromą pažangą, kadangi nuteistasis šiuo metu tik elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesiekia savo nusikalstamo elgesio koreguoti išskirtinai teigiamai.
Nuteistasis per visą bausmės atlikimą, nors ir nebuvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau skatintas vos vieną kartą. Atsižvelgiant į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Priešingai, nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstaigos administracija jau įvertino nuteistojo teigiamą elgesį, kuomet nuteistasis tęsti laisvės atėmimo bausmės buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Sutinkamai su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog L. P. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neatsveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, todėl ir daryti išvados, kad L. P. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės, nėra pagrindo.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-22-7580 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam L. P. netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7580 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.