Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-02-04 · Administracinė byla Nr. eI-2194-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
eI-2194-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03517-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
Z. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-2194-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03517-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 14.6.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Z. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Z. G. (toliau – atsakovė) 234,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei 36,30 Eur pareiškėjos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Pareiškėja prašymu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė prieštaravimo nepareiškė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl ji išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, vietinė rinkliava yra mokama už kiekvienus kalendorinius metus ir vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovė, todėl ji privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra 234,92 Eur. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja sumokėjo advokatui 36,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014).

Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

Nagrinėjama administracinė byla ir joje keliami reikalavimai yra analogiški reikalavimams, kurie ne kartą yra nagrinėti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek LVAT ir tokio pobūdžio bylose suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairiais aspektais. Kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Be to, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos skolą apskaičiavo ir pažymą parengė ne advokatas, o subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, darbuotojai. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, todėl 36,30 Eur išlaidų už skundo parengimą suma sumokėta advokatui mažintina iki 14,00 Eur. Tokios praktikos laikosi ir LVAT analogiškose bylose (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019). Iš atsakovės priteistina ir 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 171780190, 234,92 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 92 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir 1,71 Eur (vieno euro 71 ct) už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė