Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-25004-779/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
e2-25004-779/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17674-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
L. D.
Civilinė byla Nr. e2-25004-779/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17674-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 73.2.6.1.; 113.2; 116.1.; 125.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 165,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-06-12 Vilniuje, Vokiečių gatvėje, įvykusios avarijos metu buvo apgadintas J. D. priklausantis automobilis MAZDA, v. n. (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl transporto priemonės SUZUKI, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojos L. D. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Minėtos avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 331,66 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovo teigimu eismo įvykio kaltininkė atsakovė L. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąją L. D.. Kadangi administracinė teisena atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 165,83 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė L. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog apie eismo įvykį sužinojo tik gavusi policijos šaukimą atvykti į policiją kaip liudininkei. Pažymėjo, jog nėra nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog atsakovė žinojo, kad savo automobiliu SUZUKI, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė kokį nors kitą automobilį. Taigi iš įvykio vietos atsakovė galimai pasišalino nežinodama apie įvykį, vadinasi, nesąmoningai ir nesiekdama išvengti atsakomybės, be to, nebuvo aplinkybių, nurodančių jos neatidumą ar nerūpestingumą. Teigia, jog ieškovo nurodytoje situacijoje elgėsi sąžiningai, o administracinė nuobauda patvirtina tik tai, jog buvo bausta už įvykį, bet nepaneigia, kad atsakovė nežinojo apie įvykį, todėl negalėjo apie jį pranešti draudikui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareikšto ieškinio suma neviršija 1500,00 Eur ir ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami (arba paneigiami) daugiausiai rašytiniais įrodymais, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, taip pat suteikta teisė pateikti papildomų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2014-06-12 Vilniuje, Vokiečių gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis MAZDA, v. n. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SUZUKI, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojos atsakovės L. D. kaltės (e. b. l. 9). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-06-23 iki 2014-06-22 buvo apdrausta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (e. b. l. 6-7). Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 331,66 Eur (1145,15 Lt) dydžio draudimo išmoką apgadintos transporto priemonės savininkei J. D. (e. b. l. 4, 17-21). Iš 2014-10-23 nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-20497784-14 matyti, jog įvykio kaltininkei paskirta administracinė nuobauda, t. y. 28,00 Eur (100,00 Lt) bauda (e. b. l. 10). Administracinė teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atsakovės L. D. atžvilgiu nepradėta, kadangi nenustatyta atsakovės tyčia. 2014-08-14 ieškovas, atlyginęs žalą, su pretenzija regreso tvarka kreipėsi į įvykio kaltininkę L. D., reikalaudamas grąžinti sumokėtą draudimą išmoką (e. b. l. 24). 2015-04-27 raštu ieškovas informavo atsakovę, jog atsižvelgiant į tai, kad pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, pretenzijos suma mažinama 50 procentų, t. y. iki 165,83 Eur (e. b. l. 8).

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo atvejus bei dydžius, aiškinimo ir taikymo.

Draudimo sutarties esmė yra ta, kad asmuo, siekiantis apsaugoti savo ar trečiųjų asmenų turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro savanoriško arba privalomojo, kaip kad nagrinėjamu atveju, draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui arba nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Akivaizdu, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, jos apsaugos ribas nustato arba pats draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, pavyzdžiui, parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis arba draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis, arba konkrečios įstatymo nuostatos. Antai įstatymu ir norminiais aktais (Taisyklėmis, Kelių eismo taisyklėmis) yra apibrėžtos eismo dalyvių pareigos bei situacijos, už kurių nepaisymą arba nevykdymą draudėjui gali tekti neigiami turtiniai padariniai – visos ar dalies nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos žalai kompensuoti draudimo išmokos sugrąžinimas draudikui (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuota Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 59 straipsnyje pakartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardinti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog atsakovė iš įvykio vietos išvažiavo nepranešusi apie įvykį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta atsakovės tyčia dėl sukelto eismo įvykio, tą nurodo ir ieškovas savo 2015-04-27 rašte dėl pretenzijos R0001494151. Iš byloje esančio atsakovės paaiškinimo nustatyta, jog 2014-06-12 atsakovė buvo Vokiečių gatvėje, kur įvyko eismo įvykis, mėgino kieme pastatyti automobilį, tačiau įsitikinusi, jog automobilių stovėjimo aikštelėje netilps, išvažiavo. Atsakovės teigimu jokio kontakto su kitais automobiliais nebuvo, taigi apie įvykusį eismo įvykį atsakovė nežinojo, todėl ji nepasišalino iš eismo įvykio TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Šį atsakovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pirma, nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingos atsakovės kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji supranta ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Antra, klausimas dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vertinimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Taisyklių 63 punkte nustatytus kriterijus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet atsakovės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė atbuline eiga bandė pasistatyti automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir palietė kitą automobilį, tačiau jokio žymaus smūgio į kitą automobilį nebuvo, todėl policijos tyrėjai laikė, jog kaltininkas iš tiesų nežinojo, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Teismas sprendžia, jog automobilio MAZDA, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ir atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryšys, t. y. atsakovės pasišalinimas nelėmė nurodyto automobilio apgadinimo, nes atsakovė automobilį apgadino ir tik po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, apgadinto automobilio valdytojas iškvietė policijos pareigūnus ir eismo įvykis buvo užfiksuotas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo padaryta žala ar kad dėl atsakovės pasišalinimo ieškovas patyrė papildomų išlaidų išmokėdamas draudimo išmoką ir atlygindamas apgadintam turtui padarytą žalą.

Nors tyčios nebuvimas savaime neeliminuoja atsakomybės pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto atveju, vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas taip pat negali būti prielaida kilti tokioms materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui perkelti visą žalos atlyginimo prievolę išimtinai draudėjui, nors pastarasis, sudarydamas draudimo sutartį, siekė to išvengti. Atsakingo už žalos padarymą asmens elgesys kai jis, padaręs žalos, esant arba nesant įvykio vietoje nukentėjusiajam asmeniui sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos, negali būti tapatinamas su asmens elgesiu, kuris tą padaro per neapdairumą, netinkamai įvertinęs situaciją, nepastebėjęs padarytos žalos. Pažymėtina, kad tuomet, kai nukentėjusiojo nesama, eismo dalyvio pareiga yra nedelsiant policijai pranešti būtent apie savo padarytą žalą (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. ir KET 234 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013), o tokios pareigos atsakovė pripažintina sąmoningai nepažeidusi.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovės draudimo išmoką, išmokėtą dėl automobilio MAZDA, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimo.

Teismas, vadovaudamasis nurodyta formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog iš eismo įvykio atsakovė pasišalino ne tyčia, bet būdama neatsargi, tačiau sumokėdama policijos tyrėjos paskirtą baudą pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, todėl konstatuoja, jog ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pasišalindama iš įvykio vietos, apie įvykį nežinojo, nepastebėjo padarytos žalos, byloje nėra įrodymų, jog ieškovei pasišalinus iš įvykio vietos padaryta žala būtų padidėjusi, taip pat, kad ieškovas dėl to patyrė papildomų išlaidų, ieškovui iš atsakovės grąžintina išmokėta draudimo išmoka mažintina nuo prašomų priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos iki 30 procentų, t. y. iki 99,50 Eur (Taisyklių 63 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (99,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą ieškinį (e. b. l. 3). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalimis paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje patenkinto reikalavimo dalis yra 60 procentų, atmesto – 40 procentų (CPK 93 str. 2 d.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 9,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 99,50 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (99,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,00 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė