Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-102/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-19
Bylos Nr.
1S-102/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-102/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskuigynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 26 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. birželio 23 d., apie 14-15 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 11,439 g heroino – ją nupirkti iš kaltinamosios L. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas tokiu būdu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi, kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 26 d.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, suėmimo terminas kaltinamajam pratęstinas, kadangi švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti neįmanoma. Kaltinamasis yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, niekur nedirbo ir neturėjo aiškių pragyvenimo galimybių, be to, jam inkriminuojama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią įstatyme numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai nėra pasikeitę, ir pagrįstai galima manyti, kad paskyrus švelnesnę kardomosios priemonės rūšį, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį. Teigia, kad nesutinka su nutartyje nurodytais motyvais ir su jam pareikštu kaltinimu.

R. V. skunde nurodo, jog pirminė ir vienintelė apklausa atlikta praėjus trims mėnesiams nuo sulaikymo dienos, daugiau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su juo atliekami nebuvo. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, reikšti prašymus. Kaltinamasis teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės ir toliau skunde dėsto jo kaltę paneigiančias aplinkybes bei įrodymus.

Kaltinamasis skunde tvirtina, kad, atėmus teisę į gynybą, buvo pažeistos LR BPK, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio, 5 straipsnio 3 ir 2 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, o jam paskirta advokatė netinkamai vykdė jai paskirtas funkcijas.

Kaltinamasis skunde mini ikiteisminio tyrimo metu netinkamai atlikus procesinius veiksmus - kratas, teigdamas, kad jos atliktos nesilaikant LR BPK 145 straipsnyje numatytų reikalavimų, ko pasekoje buvo priimtas įstatymo reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Be to, kaltinamasis aktas buvo surašytas be ekspertizės išvados, todėl apygardos teismas negalėjo pradėti nagrinėti jo baudžiamosios bylos. Taip pat kaltinamasis skunde nurodo, kad apygardos teismas tęsdamas suėmimo terminą negalėjo remtis vietos apžiūros protokolu, kadangi jis yra suklastotas.

Pažymi, kad dėl Tauragės teisėtvarkos pareigūnų piktnaudžiavimo buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Kaltinamasis pripažįsta, kad praeityje buvo teistas, bet bausmę atliko, ir tai vertina tik kaip charakterizuojančią savybę, kuri neturėtų sukelti teisinių pasekmių, ir tai nesusiję su šia byla. Teigia, nors ir yra išsituokęs, bet šiuo metu gyvena su buvusia sutuoktine ir trimis vaikais, kuriais rūpinasi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ligotą motiną, legalų pragyvenimo šaltinį, 9 ha žemės, verčiasi mašinų remontų, todėl bėgti (slėptis) neturi pagrindo.

Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nes ji neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei didelės apimties kriterijų. Mano, kad su juo taip bandoma susidoroti, kadangi byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, o surinkti įrodymai grindžiami spėliojimais. R. V. skunde nurodo, kad jo byla yra akivaizdžiai vilkinama, o jam suėmimo terminas tęsiamas nepagrįstai tikslu - laikyti jį suimtu. Suėmimo terminas buvo pratęstas formaliai, kadangi teisėja nebuvo susižinusi su bylos medžiaga, o gynėja nebuvo informuota apie teismo posėdį.

Kaltinamasis skunde tvirtina, kad nepagrįsta ir nemotyvuota yra teismo išvada, kad jis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė.

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. V. gynėja advokatė Diana Višinskienė skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 2o d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.

Gynėja skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kardomojo kalinimo pagrindai yra formalaus pobūdžio, o bylos medžiaga rodo, kad LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali b9ti pasiekti kaltinamajam R. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymi, kad nors kaltinamasis R. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė nėra besąlygiška priežastis laikyti kaltinamąjį suimtą. Be to, teismas neatsižvelgė į visas LR BPK 121 straipsnio 4 dalyje paminėtas aplinkybes, t. y. kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą bei kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Taip pat gynėja skunde nurodo, kad R. V. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, tačiau iš įskaitos pataisos inspekcijoje išbrauktas 2005 m. sausio 20 d., serga sunkia liga – tuberkulioze, verčiasi žemės ūkio darbais (turi 9 ha žemės), kurie yra jo pragyvenimo šaltinis, išlaiko tris vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su savo sergančia žmona B. V. (skydliaukės progresuojantis vėžys III stadija). Teismas galėjo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis prižiūri savo senyvo amžiaus motiną J. V., gim. 1929 m. kovo 19 d., kuri labai serga, tėvas B. V. miręs. Faktiniai bylos duomenys liudija, jog praktiškai visos LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje esančios aplinkybės yra palankios kaltinamajam. Byloje nėra duomenų, kad R. V. galėtų pasislėpti nuo teismo.

Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės aplinkybės pernelyg nesureikšmina, dar daugiau, jis įpareigoja teismus kiekvienu konkrečiu atveju aiškintis, ar jos pakanka išvadai apie tai, jog kaltinamasis gali pasislėpti, padaryti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą.

Be to, teismas turėjo atsižvelgti į R. V. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad inkriminuojamas nusikaltimas nesukėlė žalingų padarinių, narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos ar kitaip išplatintos, reali žala visuomenei nebuvo padaryta, narkotinės medžiagos heroino kiekis, tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytas atitinkamas ribas, ir tai duoda pagrindą manyti apie mažesnį kaltinamojo R. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei mastą.

Gynėja skunde tvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį.

Be to, skundžiama nutartis, gynėjos nuomone, turiniu ir forma neatitinka LR BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi nutartyje nenurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis neturėjo tikslo įsigyti ar platinti narkotines medžiagas, kaltinimas pagrįstas prielaidomis ir tai esminis LR BPK pažeidimas. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nekartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, Judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, Judgment of 20 March 2001, Application no. 33501/96, ir kiti), LR BPK 121 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą.

Gynėjai nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai anksčiau nesikreipė į teismą dėl L. M. psichiatrinės ekspertizės atlikimo, nes tai gali būti laikoma bylos vilkinimu, ar akivaizdžiu neobjektyvaus tyrimo požymiu. Apie kaltinamosios sveikatą ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma anksčiau ir tai patvirtina byloje esantys duomenys (UAB Šakių psichikos sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 18 d. pažyma (t. 2, b. l. 20, L. M. parodymai). Be to, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nesiderina su LR BPK 11 straipsnio reikalavimais.

Teismo posėdyje gynėja prašo skundus tenkinti juose nurodytais motyvais, prokurorė prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam R. V. buvo pratęstas suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė LR BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų.

Remiantis LR BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei Konstitucijos, nei Konvencijos, nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Patikrinęs teismui pateiktą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, jog R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte, t.y. kaltinamosios L. M. parodymai, liudytojų parodymai, techninių priemonių apžiūros protokolas, daiktiniai įrodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens kratos protokolai, mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolas, ekspertų išvadomis bei kita rašytinė bylos medžiaga.

LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas įvertina, jog kaltinamasis R. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, pasikėsinęs įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 3 kartus (teistumas neišnykęs), tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ne kartą baustas administracinio proceso tvarka, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose nurodytos aplinkybės, kad jis išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje, turi 9 ha žemės, taip pat dirba papildomus darbus, išlaiko tris vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. verčiasi mašinų remontų, gyvena su sergančia buvusia sutuoktine (II grupės invalide) ir senyvo amžiaus motina, kurioms reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, miręs tėvas, neturi tikslo bėgti, slapstytis nuo teismo ir vilkinti bylos nagrinėjimo, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.

Apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaltinamojo skunde nurodytų jo kaltę paneigiančių aplinkybių bei įrodymų nevertina, nes šie klausimi gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, joje bus atliekamas įrodymų tyrimas, kuris atsakys į skunde išdėstytus teiginius dėl įrodymų vertinimo.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla yra teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme.

Vis tiktai, suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė R. V. atžvilgiu jau yra taikoma 11 mėnesių. Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodomas tas pats suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 2 d. ir jis yra grindžiamas tuo, kad jam inkriminuojama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią įstatyme numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Nors remiantis tais pačiais motyvais suėmimo terminas, perdavus bylą į teismą, teoriškai gali būti tęsiamas neribotą laiką, tačiau atsižvelgus į bylos apimtį, jos sudėtingumą ir į tai, kad iki šiol byla dar nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, galima konstatuoti faktą, kad procesas byloje gali būti vilkinamas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 5 str. 3 d. nustato įpareigojimą valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realizavimą asmens teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą, nes priešingu atveju tai suponuoja galimą žmogaus teisių pažeidimą. Esant tokiai situacijai byloje ir dar kartą sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo R. V. atžvilgiu, privalo būti įvertinta ar suėmimo taikymo terminas yra proporcionalus proceso intensyvumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas