Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir M. S. pareiškimą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-439/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-439/2012 buvo patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkte buvo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus R. S. tėvas M. S. sūnaus išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos – nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki R. S. pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriama vaiko motina D. S.. Šios lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą norėdami pakeisti anksčiau minėtos sutarties 3-ąjį punktą ir jį išdėstyti taip: M. S. įsipareigoja teikti nepilnamečio sūnaus R. S. išlaikymui po 130 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant 2020 m. sausio 1 d. iki R. S. sulauks pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinės mokyklos kursą. M. S. įsipareigoja išlaikymo sumą pervesti į D. S. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 25 kalendorinės mėnesio dienos, o D. S. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriama vaiko motina D. S.. Šios lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjams terminą trūkumams ištaisyti, nurodydamas, kad nepilnametis vaikas, tapęs pilnamečiu, pats turės teisę kreiptis dėl išlaikymo ir teismas negali patvirtinti tokio pareiškėjų susitarimo, kur susitariama priteisti išlaikymą „.. arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą...“

9. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodo jokių konkrečių motyvų, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėjų susitarimas, kuriuo pareiškėjas M. S. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui R. S. iki jis sulauks pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą, iki baigs vidurinės mokyklos kursą, kokiu nors būdu prieštarautų viešajai tvarkai arba iš esmės pažeistų R. S. ar pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

10. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pareiškėjos argumentais, kadangi, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Taigi įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kokie klausimai turi būti aptarti ir kas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turi būti numatyta. Įstatymas šiuo atveju nenumato galimybės sudaryti susitarimą trečiojo asmens naudai, kadangi iš pateiktos pareiškėjų sutarties aiškiai matyti, kad kylanti materialinė teisė priklausys pilnamečiam pareiškėjų sūnui, kadangi tapęs pilnamečiu jis įgis visišką civilinį veiksnumą.

11. Įstatymas nenumato, kad sutuoktiniai, pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje numatytų ir pilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra atskirai numatyta CK 3.192¹ straipsnyje. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

12. Taigi tam, kad vaikui, sulaukusiam pilnametystės, būtų priteistas išlaikymas, turi būti nustatytos tam tikros sąlygos, kadangi vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.194 straipsnis 4 dalis), teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes – apie vaiko turtą ir pajamas (pašalpas, pajamas, gaunamas iš kitų asmenų) ir poreikius (mokestis už gydymą, ugdymą, mokestis už gyvenamosios vietos nuomą ar išlaidos už komunalinius patarnavimus, reikiamoms ugdymo ir priežiūros priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.

13. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų vaikui tapus pilnamečiam, jis pats galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi jau bus įgijęs visišką civilinį veiksnumą. Be to, pažymėtina, kad tėvai turi pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, tačiau ji nėra absoliuti, tam turi būti nustatyti tam tikri kriterijai, kurių privaloma laikytis, priešingai nei vaikams esant nepilnamečiams.

14. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikytina pagrįsta išvada, jog išlaikymo teikimas susietas ne su vaikų pilnametyste, o su vidurinės mokyklos baigimu, tai visiškai atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus, kai įprastai Lietuvoje vidurinė mokykla baigiama jau sulaukus pilnametystės, tuo labiau nesant imperatyvaus draudimo vaiko tėvams susitarti dėl išlaikymo teikimo vaikui esant pilnamečiam ir besimokant vidurinėje mokykloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2914-603/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

16. Pažymėtina, kad atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra priimtuose procesiniuose sprendimuose, bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo pateiktu išaiškinimu dėl pilnamečių vaikų išlaikymo, nors šios bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamo atvejo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje esantiems trūkumams ištaisyti, kadangi susitardami dėl materialinės teisės, priklausančios trečiajam pilnamečiam asmeniui, šalys paneigia pilnametystės sampratą, įtvirtintą Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.