- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- T-100-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06011-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-11048 nutarta taikyti nuteistajam J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesių (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2023 m. gruodžio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos rekomendacijas.
J. K., nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė
Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 23 d., pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.
Anksčiau neteistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis J. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo J. K. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja net septyni kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (pasižymi maža motyvacija darbui; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, bepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie ne tik, kad dar gali keistis, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimalaus nusikalstamo elgesio likvidavimo. O tuo tarpu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatytas tik vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – ryšiai, tačiau ši aplinkybė vertinant dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nėra ypatingai nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo sulaikantis veiksnys, kadangi artimus socialinius ryšius nuteistasis palaikė ir turėjo dar jam esant laisvėje ir tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Todėl atsižvelgiant į nuteistojo daromą pažangą mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, ir teismą vienareikšmiškai įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Teismo vertinimu, nuteistasis J. K. šiai dienai elgiasi būtent taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Byloje esanti 2023 m. gruodžio 1 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus pagrindžia aplinkybę jog nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstaigos tvarkos taisyklių ir savo elgesį kreipti išimtinai teigiama linkme. Iš minėtos pažymos duomenų nustatyta, jog J. K. net du kartus yra pažeidęs nustatytą tvarką, iš kurių vienas pažeidimas padarytas atsisakant dirbti įstaigoje pasiūlytą darbą, kitas – dėl trukdymo atliekant kratą, kai tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. ir skatintas buvo vos du kartus, ir nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės yra itin neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis taisyklių ir įstatymų kreipdamas savo elgesį išimtinai teigiamo pokyčio linkme. Be kita ko, kitas veiksnys didinantis riziką nuteistajam vėl nusikalsti yra žema nuteistojo motyvacija darbui, šią aplinkybę patvirtina ir prieš tai nurodytas pažeidimas, kuomet nuteistasis atsisakė dirbti įstaigos pasiūlytą darbą ir už tai įstaigos administracija nuteistajam skyrė papeikimą, taip pat byloje nėra duomenų apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atveju, akivaizdu, jog nuteistasis nėra suinteresuotas sėkmingos reintegracijos į visuomenę procesui, asmeninių, išskirtinių pastangų nededa, dirbti pradėjo tik nuo 2023 m. kovo 1 d., gaunamų pajamų, kurios yra apie 254 Eur jam pakanka, ir nors nuteistasis neturi aktualių vykdomųjų dokumentų pagal kuriuos reikėtų mokėti skolas, tačiau jo nusikaltimas buvo padarytas siekiant finansinės naudos nusikalstamu būdu ir akivaizdu, kad nuteistajam nepakako gaunamo darbo užmokesčio, kuriuo nebuvo patenkinami jo asmeniniai poreikiai, o atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, nuteistojo menka darbinė motyvacija gali itin didinti riziką nuteistajam vėl nusikalsti nepasisekus resocializacijos procesui, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pasyviai koreguoja savo elgesį teigiamos dinamikos link. Šią aplinkybę pagrindžia tai, jog nuteistasis nevisiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo, savo elgesio pasekmes vertina tik per asmeninę žalą, pasitiki sėkmės tikimybe arba palieka sprendimus savieigai ir tai rodo, kad ši probleminė sritis turėjo įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, tokioms kaip mąstymas, lėšų tvarkymas, emocinė gerovė, gyvenimo stilius. Ir nors nuteistasis dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos rekomendacijas, tačiau akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste dar nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys paminėtos aukščiau privalo būti koreguojamos, nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Todėl šiai dienai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, J. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo J. K. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra niekaip kitaip išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo pataisos proceso teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. RV-23-11048.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. RV-23-11048 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.