- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1802-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09671-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Adex projektai“
- Ieškovas
- UAB „Agranga“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Adex projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agranga“ ieškinį atsakovui UAB „Adex projektai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas yra kilęs dėl skolos priteisimo.
Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Adex projektai“ 28734,77 Lt skolos, 1034,45 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštą, o jų nesant - tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo atsakovo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą 29769,22 Lt sumai. Teismas nurodė, kad nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams darbo užmokestį ir mokant mokesčius valstybei. Teismas įvertinęs ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, tai, kad, atsakovas nevykdo savo prievolių ieškovui jau ilgą laiką, atsakovas neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, sprendė, kad ieškinio suma laikytina didele, o didelė ieškinio suma pagal formuojamą vieningą teismų praktiką preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Adex projektai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį. Paaiškina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos laikantis ekonomiškumo principu. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, todėl kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių atsakovo atsiskaitomose sąskaitose, areštas užkerta kelią atsakovui vykdyti savo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas ilgai neatsiskaitinėjo su ieškovu, nes nesutiko dėl pateiktų sąskaitų – faktūrų sumų, kadangi dalį faktūrose nurodytų darbų atsakovas pats apmokėjo kitam rangovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Agranga“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad atsakovas neprašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir nepateikia įrodymų, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkina jo padėtį. Atsakovas turi teisę CPK 148 str. nustatyta tvarka prašyti teismą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones kitomis, taip pat turi teisę prašyti teismą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsižvelgiant į bylos šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo reikalavimus.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neabejotinai yra svarbūs ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principai, būtinumas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Ginčas byloje yra kilęs dėl skolos, atsiradusios neatsiskaitant už atliktus rangos darbus, priteisimo, t.y. pareikšti turtinio pobūdžio materialiniai teisiniai reikalavimai.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad ieškovo prašoma priteisti suma atitinka didelės ieškinio sumos kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo negalimui prezumpciją, atsakovas, siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kartu su atskiruoju skundu turėjo pateikti duomenis apie savo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės pripažįsta, kad jo finansinė padėtis nėra gera, o teismo pritaikyti laikini turtinio pobūdžio suvaržymai kelia grėsmę jo vykdomai ūkinei veiklai. Tokiu būdu tuo tik patvirtinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.
Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su didesniais ar mažesniais suvaržymais bei nepatogumais, tačiau būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra teikiamas prioritetas prieš šalies, kurios atžvilgiu taikomi laikini suvaržymai, patiriamus sunkumus. Nagrinėjamu atveju teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones parinko vadovaudamasis tiek ekonomiškumo, tiek šalių interesų pusiausvyros principais, kadangi pirmiausia nutarta taikyti nekilnojamojo turto areštą, o tik pastarojo nesant, kito turto areštą, bet kuriuo atveju iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti atlyginimus darbuotojams ir privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad kilnojamųjų daiktų, tame tarpe ir darbo įrankių, areštas neapriboja savininko teisių šiais daiktais naudotis, tačiau jam yra draudžiama juos perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į juos.
Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo reikalavimus kaip tikėtinai pagrįstus, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, laikinąsias apsaugos priemones taikė nepažeisdamas ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principų, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu, atsakovo manymu, pritaikyti ribojimai gali sukelti jam nuostolių, jis įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.