- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-600/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02490-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- L. Ž., R. Ž., G. Ž., M. Ž., K. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Baltic Shopping Centers“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Neiseris“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. Ž., R. Ž., G. Ž., M. Ž. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Baltic Shopping Centers“ ieškinį atsakovams L. Ž., R. Ž., M. Ž., K. Ž. bei G. Ž., atstovaujamai įstatyminių atstovų L. Ž. ir R. Ž., dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neiseris“, taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams L. Ž., R. Ž., M. Ž., K. Ž. bei G. Ž., atstovaujamai įstatyminių atstovų L. Ž. ir R. Ž., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. Ž. ir R. Ž. 346 187,84 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo aukščiau nurodytos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartį, kuria L. Ž. ir R. Ž. padovanojo dukroms M. Ž., K. Ž. ir G. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 buto; nukreipti ieškovo reikalavimų patenkinimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutarties dalykas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams L. Ž. ir R. Ž. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, bendrai 346 187,84 Lt sumai, taip pat atsakovėms M. Ž., K. Ž. ir G. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir areštavo M. Ž., K. Ž. ir G. Ž. bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Aukštagirio g. 22-1, Vilniuje. Konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Kitoje dalyje prašymą atmetė, nurodydamas, jog 346 187,84 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti pakanka areštuoti tik 459 000 Lt vidutinės rinkos vertės ginčijamu sandoriu perleistą butą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Ieškinys actio Pauliana pagrindu reiškiamas asmenims, su kuriais ieškovo nesieja prievoliniai santykiai. Tiek buto dovanojimo sutarties sudarymo dieną, tiek šiuo metu neegzistuoja joks skolinis įsipareigojimas ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Baltic Shopping Centers“ atsiliepimu prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Ieškinio faktinis pagrindas bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog pareikšti reikalavimai gali būti patenkinami, o atsakovai nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
2. Ieškovas dar 2010-05-11 raštu pareiškė reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Neiseris“, kurio akcininkai yra L. Ž. ir R. Ž., įvykdyti savo prievoles pagal patalpų nuomos sutartis, todėl 2010-05-28 sudarytos ginčijamos dovanojimo sutarties metu šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai (subsidiari atsakomybė).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria atsakovių M. Ž., K. Ž. ir G. Ž. turtui pritaikytos apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip yra žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.).
Minėta, kad nurodytu ieškiniu, be kita ko, yra prašoma pripažinti nekilnojamojo turto objekto dovanojimo sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją (actio Pauliana). Taigi ieškovas siekia atkurti skolininkų atsakovų L. Ž. bei R. Ž. mokumą, kuris buvo pažeistas sudarytu ginčijamu sandoriu, sugrąžinant tai, ką jie galimai nesąžiningai perleido kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad objekto, kurį siekiama sugrąžinti skolininkų nuosavybėn, areštas taikomas siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš skundo, atsakovai iš esmės kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, o ne įrodinėja nutarties neteisėtumą. Nors teismas preliminariai ir nenagrinėjo ieškinio pagrįstumo, teisėjų kolegija, prima facie įvertinusi pareikštus reikalavimus, neturi pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (CPK 144 str.). Be to, kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog jų ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškinys atsakovams L. Ž. bei R. Ž. pareikštas kaip ieškovo skolininko trečiojo asmens UAB „Neiseris“ akcininkams bei vadovei (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str.). Duomenų, paneigiančių minėtą aplinkybę, kuria remiasi ieškovas, apeliantai nepateikė (CPK 178 str.).
Dėl aukščiau paminėto teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be aukščiau nurodytų argumentų, pažymėtina tai, kad taikytas areštas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamus tikslus, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 144 str., 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.