Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-04-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-722/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
II-12-722/2018
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00311-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Egidijus Losis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-12-722/2018
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00311-2017-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui Egidijui Losiui,

institucijos, priėmusios nutarimą byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-46ANN-132514550-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu V. S. buvo nubaustas 45 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 336 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2017-09-30, dirbdamas samdomu darbuotoju K. G. priklausančiame ūkyje, traktoriumi John Deere, valst.Nr.8189LY, su sėjamąja pravažiavo pro R. U. priklausančių, deklaruojamų pasėlių kraštą, esančių Naujasodžio k., Jonavos r. (b.l.2-3)

Šalies argumentai

V. S. su 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu nesutiko ir pateikė skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-46ANN-132514550-17 ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nei nutarime nurodytu, nei kitu laiku per R. U. sklypo kraštą nevažiavo. Dirba itin atsakingai, kadangi puikiai žino K. G. ūkiui priklausančių žemės sklypų ribas. Nurodytu laiku sklype nedirbo. Bylą nagrinėjusi institucija neįvertino, kad per R. U. kraštą važiavusi technika lygiai taip pat neleistinai iš gretimų sklypų išilgai pravažiavo ir per K. G. ūkiui priklausantį sklypą ir tai nebuvo K. G. ūkio technika, kadangi atitaisinėjo K. G. pasėliams nežinomų asmenų padarytą žalą (provėžas). Byloje klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės ir iš jų padarytos neteisingos išvados apie tariamą jo kaltumą įvykdžius ANK 336 str. numatytą veiką, nesigilinant ir neieškant tikrųjų nusižengimą įvykdžiusių asmenų, o nepagrįstą išvadą dėl jo kaltumo padarė iš K. G. sklypo išeinančių vėžių pagrindu (b.l.4-6).

Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, skundą prašė tenkinti remiantis jame nurodytomis aplinkybėmis. Patikslino, kad G. lauką, kurio riba buvo pažeista, apsėjo rugsėjo 28 d., sėjo rožinės spalvos sėklas. Per tą lauką irgi buvo pervažiuota. Rugsėjo 30 dieną iki pietų jis baigė sėti kitą G. lauką, o ne tą kuris buvo išvažinėtas. Vieną iš dienų matė U. šalia lauko, bet su juo nebendravo. G. turi du traktorius ir sėjamąją. Sėjamoji neturi ratų, ji nevažiuojanti. Tik nusileidžia kai sėja. U. laukai nebuvo apsėti, jie buvo dar ir nenukulti.

V. S. atstovas palaikė pareiškėjo prašymą panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; papildė, kad pradžioje buvo nurodyta, jog pravažiavo kažkoks M., vėliau kaltinamas V. S.. Ginčas tarp G. ir U. yra įsisenėjęs dėl žemės sklypų ribų, riboženklių. Negalima paneigti, kad gal sąmoningai nurodomos kitokios aplinkybės, kadangi pradžioje buvo kaltinamas G., tačiau paaiškėjus, jog tuo metu G. buvo išvykęs iš Lietuvos, tyrimas nukreiptas prieš G. darbininką. Mano, jog išvada dėl S. kaltės padaryta be pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašė pripažinti V. S. kaltu. Su skundu nesutiko kaip su nepagrįstu ir atmestinu. 2017-10-25 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius gavo R. U. pranešimą, kad išvažinėti jam priklausantys pasėliai Naujasodžio k., Jonavos r. Nustačius V. S. kaltę, jam 2017-11-10 buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr.SAVAD-46ANPAN-128099114-17 su administraciniu nurodymu iki 2017-11-25 sumokėti 15 Eur piniginę baudą. V. S. neįvykdžius nurodymo, 2017-12-01 nutarimu buvo paskirta 45 Eur bauda. V. S. žinojo, jog važiuoja per R. U. sklypą, suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė, kad važiuoja traktoriumi gadindamas svetimus pasėlius ir gal nenorėjo, bet sąmoningai leido tiems sugadinimams atsirasti - t.y. veikė netiesiogine tyčia. Tiek R. U., tiek K. G. priklausančiuose laukuose buvo matyti palikti ištisiniai įspaudai, kuriuos palieka sėjamosios, kabinamos prie traktoriaus; prie įspaudų matėsi išbyrėję rausvos spalvos grūdai. V. S., surašant administracinio nusižengimo protokolą, patvirtino, jog dirbo su sėjamąja ir, kad sėjamosios lėkštutės palieka tokius įspaudus, kokie rasti R. U. lauke. Taip pat V. S. patvirtino, kad sėjo raudonos spalvos grūdus. Tokių pat grūdų krūvelė buvo rasta ant kelio tarp R. U. ir K. G. laukų. V. S. patvirtino, jog grūdai išbyrėjo bepilant juos į sėjamąją. Faktą, jog V. S. su sėjamąja užvažiavo ant R. U. lauko, patvirtina vizualiai matoma, nenutrūkstama sėjamosios lėkštučių palikta žymė, kuri tęsėsi iš K. G. lauko į R. U. lauką. V. S. nepaminėjo aplinkybės, jog K. G. laukas taip pat buvo išvažinėtas. Šios aplinkybės nenurodė ir A. G., todėl atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ši aplinkybė nebuvo tiriama. Įvykio vietoje yra tik R. U. ir K. G. laukai, todėl prielaida, jog R. U. lauką galėjo išvažinėti kito asmens ūkio technika negali būti vertinama, nes ji nėra tikėtina ir reali. Prielaida, kad per R. U. lauką pravažiavo pats R. U. taip pat nėra tikėtina, nes R. U. laukai apžiūros metu nebuvo apsėti.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos - Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus atstovė K. R. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildė, kad išvada dėl nusižengimo buvo padaryta apklausos metu S. pripažinus, jog dirbo ir rugsėjo 30 d. baigė sėti G. ūkiui priklausančius laukus. Faktas, kad jis dirbo su traktoriumi su prikabinta sėjamąja. Nuotraukos patvirtina faktą, kad sėjamosios lėkštutės paliko įspaudus žemėje. Kadangi kitų sklypų be G. ir U. toje vietoje nėra, nustatytos aplinkybės, kad sėjamoji paliko nenutrūkstamą pėdsaką bei tos pačios spalvos grūdus. Kaltė nustatyta pagal liudytojų parodymus, fotonuotraukas. Tomis dienomis buvo apsėjami tik G. sklypai. U. tuo laiku nesėjo. Kitiems asmenims priklausančių sklypų toje teritorijoje nėra. R. U. kreipėsi dėl riboženklių sugadinimo ir pervažiavimo per sklypą.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas iš bendrojo pagalbos telefono pranešimas apie sugadintą riboženklį. Su pranešėju R. U. nuvyko prie sugadinto riboženklio. Užfiksuoti pažeidimai - lūžis. Riboženklis sulaužytas panaudojant ŽŪ techniką – sėjamąją. Foto matyti, kad sėjamosios grūdinės kultūros plokštelės vagos tolygios, ištisinės, rusvos spalvos grūdeliai pereina per riboženklio buvimo vietą. Ant keliuko tarp G. ir U. sklypų palikti tie patys sėjamosios pėdsakai ir išsipylusios grūdinės kultūros. Tai buvo spalio 3 d. R. U. teigimu - tai padarė G. Vėžės buvo vientisos per G. ir U. sklypus, ilgos. U. žemė buvo nejudinta, nekulta, matėsi traktoriaus vėžės. Visa tai užfiksuota nuotraukose, matosi sėjamosios kryptis. Nuotraukos patvirtina faktą, kad išvažiavimo kryptis yra iš G. lauko į U. Į U. sklypą buvo įvažiuota kampu 6x4 metrai. Matavimas nebuvo padarytas, tai galima matyti iš nuotraukoje esančių vėžių. Nuotraukos darytos spalio 3 d. Neprisimena ar U. sakė, kada laukas išvažinėtas. G. lauko neapžiūrėjo, nes dėl to kreipimosi nebuvo.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į įvykio vietą vyko su A. J. ir D. K. pagal R. U. iškvietimą dėl R. U. pasėlių išvažinėjimo. Matė užsėtą lauką ir iš to lauko – sėjamosios lėkštučių nenutrūkstamas žymes, pervažiuota iš užsėto lauko, kabintas riboženklis ir nenutrūkstamas pėdsakas vedė per U. lauką. Tuo metu dirbančių nebuvo. U. laukas buvo nupjautas, likęs tik grūdinės kultūros rėžis. Buvo lietus. Vyko pagal skundą, vizualiai apžiūrėti. Važiavo vieni, nes važiavo jau ne pirmą kartą ir tą vietą žinojo. Važiavę buvo prieš dvi savaites ir tyrimą nutraukė. Pirmą kartą važiavo su R. U., todėl pakartotinai važiavo be jo. Kurią dieną neprisimena. R. U. sakė, kad pasėlius išvažinėjo G. ir jis buvo iškviestas protokolo surašymui, pradžioje su protokolu sutiko, tačiau baigiant rašyti protokolą trumpam užstrigo kompiuterinė sistema, išleido G., kuris grįžęs pasakė, jog žentas patarė neprisiimti kaltės, tuomet pasakė, kad išvažinėjo traktoristas V. S., kuriam ir buvo surašytas protokolas. Traktorininkas neneigė, kad jis sėjo lauką, todėl jam buvo surašytas protokolas. Sėta buvo tik G. sklype. Išvažiuota iš G. sklypo ir užkabinta kažkiek U. sklypo, kur grūdinės kultūros nenupjautos. Ant kelio kairėje pusėje išbyrėję grūdai. Ant kelio buvo tik išberta grūdų krūva, bet sėjamosios žymių nėra. Įvažiuota buvo apie 5 metrus, matavimų nedarė. U. sakė, kad tai – principo reikalas. 10-15 m. ruožas pasėlių buvo nepjautas, žalos nereiškia. Vargiai ar kas kitas (svetimas) būtų galėjęs įvažiuoti į U. pasėlius, nes kitiems savininkams priklausančios žemės šioje vietoje nėra. Lėkštelių žymės su grūdais prie riboženklio leido pakeisti nuomonę dėl kaltės.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo išvažinėti brolio R. U. pasėliai. Pagal naują 2013 m. riboženklio kuoliuką – laukas tapo priklausomas G. Rugsėjo pabaigoje buvo lietus, laukė kol atslugs. Matė važiuojančius du asmenis – G. ir G. darbininką S. Vienas užpylinėjo grūdus, kitas sėjo – A. G. ir Gutauskienės darbininkas Sventnickas dirbo pamainomis, mindė jų pasėlius ir sugadino riboženklį. Matė iš 20-30 m atstumo. Jie tuo metu dirbo – kūlė miežius. Apie tai parašė skundą. Kai buvo įvykis, jiems sugedo kombainas ir jie iš lauko išvyko. Buvo nuotraukos, tačiau jų nepateikė, nes įvykį fiksavo policijos pareigūnai. Jis rašė į policijos komisariatą, tačiau PK persiuntė savivaldybei. Kreipėsi į NŽT dėl riboženklio. Matė lėkštučių žymes per pasėlius ir kelią. Brolis buvo baustas dėl žemės užgrobimo, kad jie užėmė G. žemę. Pats R. nesikreipė, nes jam yra pašlijusi sveikata, be to jis tuo metu dirbo laukus ir negalėjo kreiptis. Pastebėjo rugsėjo pabaigoje. Kelias skiria jų ir G. laukus. Fotonuotraukose matyti – išpilti beicuoti grūdai, matėsi lėkštučių vėžės, pravažiuota per riboženklį ir miežius; matosi per kelią pravažiavimo žymės; matyti jų kombaino vėžė. Žalos nenurodo, kadangi policijos pareigūnai aiškina, kad žala nežymi ir ikiteisminio tyrimo nepradeda. Įvykį matė ir G. J.. Bandė pasikalbėti su V. S., tačiau jis nusisuko ir nuvažiavo. Pareigūnai atvyko kitą dieną. Išvažinėta už riboženklio. Pranešė tą pačią dieną. Jie negalėjo kulti, nes lijo. Tarp jų ir G. vyksta ginčai dėl sklypų ribų. G. sklypo ribos didėjo 30 arų paklaidos ribose. Jie savo sklypo matavimų nėra darę, tačiau yra registruotas. Sugadintas riboženklis buvo statytas kelis kartus, paskutinį kartą statytas 2017 metais, tačiau jis blogai žymi sklypus ir nenuginčytas. Į R. U. pasėlius buvo įvažiuota kelis kartus, kai reikia užbaigti lauko galą, neužteko to kelio tarpo ir įvažiavo į jų lauko priekį.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. pas G. dirba 4-5 metus. Kuldamas savo grūdus, matė laukus dirbančius G. ir S. iš 20-30 m. atstumo. Kelintą valandą tai buvo negali pasakyti, tai buvo po pietų. Jis pats tuo metu buvo su broliu R. S. ir G. sėjo laukus abu. Buvo keli važiavimai tą dieną, jie keitėsi, vieną kartą važiavo S., kitą – G. Buvo sugadintas riboženklis ir važinėta per sklypą su sėjamąja ir traktoriumi. Iš G. sklypo vėžės buvo į jo sklypą, pravažiuota su lėkštėmis per sklypo kraštą. Buvo grūdų pribyrėję nuo sėjamosios ir ant keliuko, ir jo sklype. Riboženklių sugadinimai prasidėjo 2013-2014 metais, buvo ginčas dėl sklypų ribų, daryti G. sklypų kadastriniai matavimai. Kreipėsi ne kartą į policiją ir žemėtvarką. 2017-09-30 būtent G. su S. išvažinėjo jų lauką. Dėl 2017-09-30 įvykio į policiją kreipėsi po kelių dienų. Pradžioje brolis kreipėsi į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių. Į policiją pradžioje kreipėsi brolis R. U., vėliau – jis pats. Matydamas, kad traktorius įvažiuoja į jų sklypą, jis prie jų nėjo, nes tarp jų jau ilgą laiką vyksta ginčai. Kuris konkrečiai įvažiavo į sklypą prie riboženklio, pasakyti tiksliai negali, mano jog važiavo abu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiavimas per pasėlius ar želdinius automobiliu, traktoriumi, kombainu arba kita savaeige transporto priemone užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. Šio pažeidimo sudėtis yra formalioji, taigi bet koks važiavimas automobiliu, traktoriumi, kombainu arba kita savaeige transporto priemone per pasėlius ar želdinius, nepriklausomai nuo pasekmių, užtraukia administracinę atsakomybę.

Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir patikrinęs ją įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių neabejotinai pagrįsti faktą, kad 2017-09-30 V. S., dirbdamas samdomu darbuotoju K. G. priklausančiame ūkyje, traktoriumi John Deere, valst. Nr.8189LY, su sėjamąja pravažiavo pro R. U. priklausančių, deklaruojamų pasėlių kraštą ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 336 str. 2 d.

2017-10-03 Kauno AVPK Jonavos r. PK vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-10-03 13.51 val. nuvyko į Naujasodžio k., Jonavos r., pranešėjas R. U. aprodė vietą kur 2016 m. pavasarį M. ( pavardė nežinoma) apdirbant žemę buvo sunaikintas ir neatstatytas riboženklis, o 2017-10-02 apie 15.00 val. pastebėjo, kad sugadintas riboženklis ir tuo įtaria gretimame sklype sėjos darbus atlikusį A. G. (b.l.19). Apžiūros metu sudaryta schema, fotografuota (b.l.17-18, 20). 2017-10-09 medžiaga persiųsta NŽT prie ŽŪM Jonavos skyriui pagal kompetenciją tolesniam tyrimui dėl riboženklių sugadinimo, sunaikinimo (b.l.16).

2017-10-04 pareiškimu R. U. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui pranešė, kad A. G. išmindė jo brolio R. U. pasėlius (b.l.49). 2017-10-11 R. U. paaiškinimu patvirtino pats matęs kaip A. G. rugsėjo mėnesio pabaigoje traktoriumi John Deere su sėjamąja įvažinėjo iš savo lauko į jo lauką ir išmindė pasėlius (b.l.50). Pateikė paraišką, patvirtinančią, kad lauke buvo užsėti vasariniai miežiai (b.l.51-52). 2017-10-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas A. V. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesurinkus neginčytinų įrodymų, jog A. G. ar jo darbuotojas pravažiavo per R. U. priklausančius pasėlius, nustačius jog A. G. tuo metu buvo užsienyje; nesant galimybei identifikuoti palikto padangos protektoriaus rašto bei pareiškėjui nežinant kada ir su kieno technika pasėliai buvo išvažinėti, nes R. U. pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad jose fiksuotos vėžės paliktos A. G. traktoriaus, o dėl įsisenėjusio šalių ginčo dėl žemės vykstančių konfliktų jų parodymų objektyvumas bei patikimumas kelia pagrįstų abejonių (b.l.45-46).

R. U. dėl to paties įvykio 2017-10-20 kreipėsi į policiją (b.l.21), o 2017-10-25 kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, prašydamas atlikti tyrimą dėl pasėlių (miežių) išmindžiojimo, nes A. G. nepateikė jokių įrodymų jog tuo metu buvo išvykęs (b.l.15).

CD laikmenoje pateiktose fotonuotraukose matyti, kad ant kelio tarp sklypų yra prikritusi krūvelė grūdų, įvažiuota į likusį nenupjautą pasėlių kampą.

2017-11-10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą V. S. už R. U. priklausančių pasėlių krašto pravažiavimą (b.l.22-23). Neįvykdžius administracinio nurodymo, 2017-12-01 jam buvo surašytas nutarimas paskirti nuobaudą (b.l.2-3).

R. ir R. U. teigia, kad jų pasėlius 2017-09-30 išvažinėjo A. G. ir V. S. sėdami grūdus. Šią aplinkybę įrodinėja tuo, jog patys asmeniškai iš 20-30 metrų atstumo matė juos abu dirbančius ir pakaitomis tą dieną vairuojančius traktorių su pritvirtinta sėjamąja, nes jie tą pačią dieną dirbo savo lauke, kol nepradėjo lyti. Tačiau aplinkybę, kad būtent nurodytą dieną savo laukuose dirbo A. G. paneigia teismui pateikta turizmo paslaugų „Grūda“ teikimo sutartis bei raštu pateikta informacija, patvirtinanti, kad K. G. ir A. G. 2017-09-23 – 2017-10-01 laikotarpiu buvo išvykę į 9 dienų kelionę po Italiją ir Pietų Prancūziją; autobusas į Kauną grįžo tik 2017-10-01 20.45 val. (b.l.76, 82). Taigi šiuo įrodymu paneigiami Ryčio ir R. U. parodymai, kad A. G. 2017-09-30 dirbo savo laukuose kartu su V. S. ir išvažinėjo R. U. pasėlius, kadangi tuo metu jo Lietuvoje nebuvo.

Tai, kad nenustatyta A. G. ir jo darbininko – V. S. kaltė dėl pasėlių išvažinėjimo, buvo konstatuota ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus priimtame 2017-10-18 nutarime. Teismui kelia abejonių, kaip nenustačius 2017-10-18 tariamų pažeidėjų (A. G. ir V. S.) kaltės, vėlesniu nutarimu buvo nustatyta V. S. kaltė. V. S. neneigia tą dieną sėjęs grūdus, tačiau žinodamas įsisenėjusį ūkininkų konfliktą savo darbą atlieka atidžiai, kad neįvažiuotų į kaimynų sklypą. Teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais, kadangi jo parodymai buvo nuoseklūs. Tuo tarpu Urbonų parodymai kelia abejones jau vien dėl to, kaip A. G. būnant užsienyje, jie tvirtina matę A. G. kartu su V. S. dirbant laukuose. Administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas vien todėl, kad jis pripažino baigęs tą dieną sėti Gutauskienės laukus. Tačiau teismo posėdžio metu A. S. patikslino, jog lauką, kuris ribojasi su keliu sėjo rugsėjo 28 dieną, o rugsėjo 30 dieną jis baigė sėti kitą lauką ir teismas neturi pagrindo šiais parodymais netikėti.

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad R. U. pasėliai išvažinėti, tačiau kada tiksliai šie pasėliai buvo išvažinėti, kokia ir kam priklausančia transporto priemone bei kokio asmens, objektyvių, patikimų įrodymų byloje nėra. Policija surinktą medžiagą persiuntė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, kuris nenustatė pažeidėjų kaltės, tačiau vėliau nepasikeitus aplinkybėms paskyrė nuobaudą V. S.. Nuobaudą paskyrusio pareigūno A. V. nuomone, jokie kiti asmenys be V. S. U. pasėlių išvažinėti negalėjo, nes kitų asmenų sklypų ten nėra ir specialiai kažkam važiuoti per pasėlius tiesiog būtų per daug išlaidų. Tokia pareigūno nuomonė prieštarauja jo paties 2017-10-18 priimtam sprendimui nutraukti administracinę teiseną nesant įrodymų. Teismo posėdžio metu A. V. grįsdamas priimtą nutarimą rėmėsi ir tuo, jog A. G. buvo linkęs prisiimti kaltę, o vėliau ją perkėlė V. S.; be to lėkštelių žymės su grūdais prie riboženklio leido pakeisti nuomonę dėl kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad A. V. pozicija nepagrįsta, kadangi jokios kitos aplinkybės nebuvo tirtos, o laikyti pagrindu nuobaudai skirti vien tai, kad tarp G. ir U. sklypų niekas kitas įvažiuoti negalėjo ar tiesiog tam būtų per daug išlaidų, laikytina tik prielaida, o prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas.

Teismui kelia abejonių U. parodymai, kad jie patys asmeniškai matė kaip G. priklausęs traktorius su prikabinta sėjamąja vairuojamas pakaitomis A. G. ir V. S. įvažinėjo į jų pasėlius jau vien dėl to, kad tuo metu A. G. negalėjo matyti, nes jo Lietuvoje nebuvo. R. U. teismo proceso eigoje prašė apklausti liudytoją įvykį mačiusį G. J., nors tyrimo eigoje jokių kitų asmenų, galinčių paliudyti šį faktą nenurodė; teigė, kad kitų asmenų nebuvo.

V. S. važiavimo per pasėlius traktoriumi fakto nepatvirtina ir policijos pareigūno pateiktos fotonuotraukos, nes vien tik faktas, kad ant kelio matomos traktoriaus ratų žymės ir išbyrėję grūdai, neįrodo, jog būtent Gutauskų traktoriumi buvo įvažiuota, nes nėra neginčijamų įrodymų, jog traktoriaus žymės atitinka Gutausko traktoriaus ratų protektorius, o grūdai jokių išskirtinių požymių neturi.

Be to R. U. teigia, kad jis tą pačią dieną apie išvažinėtus pasėlius pranešė policijai ir policija atvažiavo sekančią dieną po pietų. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 diena buvo penktadienis, o policijos pareigūnas į įvykio vietą atvyko tik po dviejų dienų – spalio 3 d. Fotonuotraukose užfiksuotas faktas, kaip atrodo R. U. išvažinėti pasėliai 2017-10-03, bet jos nepatvirtina, kokia pasėlių būklė buvo iki pažeidimo padarymo ar pažeidimo padarymo dieną – 2017-09-30.

Administracinio nusižengimo byloje nepatikrintas K. G. priklausančio traktoriaus padangų protektorius, neišmatuotos R. U. sklype paliktos vėžės ir jos tarpusavyje nepalygintos. Nebuvo patikrinta ir tai, ar fotonuotraukose užfiksuotos vėžės padarytos būtent K. G. priklausančiu traktoriumi, o ne pačiam R. U. priklausančia technika.

Nustatytos ir kitos abejones keliančios aplinkybės:

R. U. policijos pareigūnui nurodė, kad riboženklį sugadino 2016 m. M., tačiau toks darbininkas pas G. nedirbo, o NŽT Jonavos skyrius po 2017-09-30 įvykio ne kartą R. U. yra pranešęs, kad riboženklis apgadintas nežymiai ir yra išlikęs, o gretimai yra įtvirtintas naujas nustatyto standarto riboženklis (b.l.19,53-63). Ši aplinkybė kelia abejones, kad pareigūnams galėjo būti parodytas 2016 metais apgadintas riboženklis.Nutarimą priėmusios Institucijos atsiliepime nurodyta, kad V. S. kaltę įrodo ant kelio tarp U. ir G. sklypų rasta sėtų grūdų krūvelė, vizualiai matoma nenutrūkstama sėjamosios lėkštučių palikta žymė, kuri tęsėsi iš K. G. lauko į R. U. lauką. Tačiau liudytojas A. V. nurodė, kad sėjamosios žymių ant kelio nebuvo. Tuo tarpu liudytojas R. U. nurodė matęs lėkštučių žymes per pasėlius ir kelią, teigia turėjęs tai patvirtinančias nuotraukas, tačiau jų nepateikė. Nei vienas iš pareigūnų detaliai neapžiūrėjo G. lauko, nes pasak A. K. – jis atvyko pagal pranešimą tik dėl sugadinto riboženklio, o A. V. Gutauskų lauko neapžiūrėjo, nes dėl to skundo nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė kitą įvykio vietą, skirtingai nuo sklypų schemoje (5.2) pažymėtos A. J., nors į įvykio vietą pareigūnai važiavo kartu; o nuotraukoje matyti tik traktoriaus žymės ant kelio, o ne sėjamosios lėkštelių. Taigi – pareigūnai galimai apžiūrėjo skirtingas įvykio vietas arba jas apžiūrėjo neatidžiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp Urbonų ir Gutauskų nuo 2013 metų vyksta nuolatiniai civiliniai ginčai dėl žemės sklypų ribų, R. U. nepripažįstant K. G. sklypų geodezinių matavimų (b.l.69-73), todėl jų parodymų objektyvumas bei patikimumas, atsižvelgiant į išanalizuotas aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad objektyvūs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 336 str. 2 d., sudėties elementai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyti, t. y. kad R. U. priklausantys pasėliai, esantys Naujasodžio k., Jonavos r., 2017-09-30 buvo išvažinėti V. S. su K. G. nuosavybės teisėmis priklausančiu traktoriumi.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. važiavo traktoriumi per R. U. priklausančius pasėlius. Nors abu Urbonai tvirtina, kad nusižengimą padarė kartu paeiliui tuo pačiu metu 2017-09-30 važinėję A. G. ir V. S., tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog pirminiuose pranešimuose buvo nurodę tik vieną A. G., tačiau paaiškėjo, kad A. G. nusižengimo padarymo dieną Lietuvoje nebuvo ir matyti jie jo negalėjo. Ši aplinkybė duoda pagrindo abejoti ar apskritai Urbonai šį įvykį matė ir ar toks įvykis buvo.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ANK 566, 617 straipsnių nuostatomis administracinių nusižengimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ANK 569 str.). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, kai jo kaltę pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, o visos byloje esančios abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 336 str. 2 d., už kurį jam paskirta nuobauda – 45 Eur bauda (ANK 569 str.), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (LR ANK 642 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 639-642, 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-46ANN-132514550-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė