Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.30 val., Klaipėdoje, Kretingos g. 79-ame name, 12-ame aukšte esančiame šiauriniame balkone, kilusio konflikto metu šampano buteliu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. B. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam tris muštines žaizdas galvos kairėje pusėje, linijinį kairio smilkinkaulio lūžį, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, suspaudžiančią galvos smegenis, subarachroidinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais, šiais sužalojimais sukeldamas nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną – gilią smegenų komą, taip V. B. sunkiai suluošindamas.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes chuliganiškai ir agresyviai elgėsi pats nukentėjusysis – nakties metu viešoje vietoje garsiai šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius, sukurstė D. D., K. B. bei T. Š. pakilti į namo 12 aukšto balkoną „išsiaiškinti“ su ten buvusiais asmenimis, grasino išmesti M. A. per 12 aukšto balkoną ir sudavė jam rankos kumščiu į veidą. Visi į balkoną įsiveržę 4 asmenys buvo neblaivūs ir mažiausiai 2 iš jų agresyviai nusiteikę.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo V. B. inicijuotas konfliktas vyko nakties metu, namo 12 aukšto balkone, kuriame vienu metu buvo net 8 asmenys, kad M. A. gindamasis smūgius sudavė tik po V. B. jam suduoto smūgio į operuotą žandikaulio vietą, pirmu po ranka atsitiktinai pasitaikiusiu daiktu – šampano buteliu, akivaizdu, kad tuo metu jis veikė būdamas labai sumišęs bei išsigandęs, o jo gynyba negali būti vertinama kaip aiškiai neatitinkanti kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Baudžiamajame procese įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas pasireiškia valstybinio kaltintojo pareiga įrodyti kaltinamojo kaltę bei paneigti jo alibi (atsakomybę šalinančias aplinkybes). Nei prokuroras, nei teismas nepaneigė M. A. veikus labai sumišus ar išsigandus, o jų išvados dėl gynybos aiškaus neatitikimo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis (,,...tik triukšmaudami galėjo atkreipti vieni kitų dėmesį..., ...neįtikėtina, kad nukentėjusysis būtų galėjęs atkreipti dėmesį į 12 aukšte buvusius asmenis...“).

M. A. anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gerai charakterizuojamas, turi sveikatos problemų dėl įgimto fizinio sutrikimo. Byloje nėra įrodyta, kad jis savo neteisėtais veiksmais būtų prisidėjęs prie konflikto kilimo. Ir priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios netinkamą ir asocialų nukentėjusiojo elgesį.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiame nuosprendyje M. A. kaltės klausimu padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius iki nusikaltimo padarymo, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties M. A. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, konstatavo, kad sužalojimo mechanizmas, panaudotas įrankis, suduotų smūgių skaičius, jų lokalizacija, žaizdų pobūdis rodo, jog kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad į kaltinamąjį buvo pradėtas realus kėsinimasis ir todėl jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, o nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas, bei nustatė, kad M. A. 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.30 val., Klaipėdoje, Kretingos g. 79-ame name, 12-ame aukšte esančiame šiauriniame balkone, kilusio konflikto metu, šampano buteliu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. B. į galvą. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis kolegija sutikti negali.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Jeigu besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad klysta vertindamas šias aplinkybes, jo veiksmai, esant kitiems būtiniems požymiams, gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Pagaliau kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo praeities (teistumo, nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Tačiau tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Be to, nors paprastai teisė į būtinąją gintį išnyksta kartu su kėsinimosi pabaiga, tam tikrais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, besiginančiajam šis pabaigos momentas gali nebūti aiškus. Jeigu besiginantysis dar kurį laiką tęsia savo veiksmus, pagrįstai laikydamas juos gynybai būtinais, jie lieka teisėti, nes teisė į būtinąją gintį dar negali būti laikoma išnykusia.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Paprastai užpuolikui suduodami smūgiai, atimamas ginklas, tam tikromis aplinkybėmis į jį gali būti netgi šaunama ir pan. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni, pavyzdžiui, panaudojant šaunamąjį ginklą net ir prieš neginkluotą, tačiau kovinius veiksmus įvaldžiusį užpuoliką. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.

Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

M. A. parodė, kad 2008-08-25, apie 2.30 val., jis kartu su M. A., E. S. ir V. U. buvo Kretingos g. 79-o namo 12-ojo aukšto balkone. Turėjo du butelius šampano. Vieną butelį jau buvo atidarę, jį merginos ir M. A. šiek tiek nugėrė. Išgirdo triukšmą ir pamatė apačioje ant šaligatvio stovintį iš matymo pažįstamą V. B., kuris kažką šūkavo, kvietė nusileisti ir išsiaiškinti. Prie V. B. stovėjo kažkoks vyras apie 30 m. amžiaus, tamsiai apsirengęs, su kepure. Maždaug po 20 min. išgirdo atvažiuojant liftą. Prasidarius durims iš lifto išėjo keturiese: V. B., jo brolis K., vyras, kuris buvo su V. B. apačioje, ir dar vienas vyresnio amžiaus nepažįstamas vyras sportiniu švarku. V. B. ir vyras su kepure nieko nesakę puolė prie jo, o K. ir kitas vyras stovėjo toliau. Šalia jų stovėjo merginos E. su V. ir M.. V. B. vis juos įžeidinėjo, kažką girtas šūkavo, atrodė agresyvus, užsimodavo rankomis, vėl šaukė, grasino, kad susidoros, bandė provokuoti. V. B. tampė už rankovės, sakė, kad pripjaus, vos neišmetė iš balkono ir pirmas sudavė ne vieną smūgį ranka į veidą. Veidas buvo po operacijos, pajuto skausmą, išsigando, kad po operacijos iširs siūlės. Būdamas šoko būsenos nesąmoningai paėmė šampano butelį ir juo apsigindamas sudavė V. B. per galvą, bet V. B. ir toliau grūmėsi. Nustojo smūgiuoti tada, kai ir V. B. nustojo.

Kartu su M. A. buvęs liudytojas M. A. iš esmės patvirtino M. A. nurodytas įvykio aplinkybes, parodydamas, kad 2008-08-25, apie 2 val., su buvusiais klasiokais M. A., E. S. ir V. U. nuėjo į Kretingos g. 79-o namo 12-ojo aukšto balkoną išgerti šampano. Būnant balkone išgirdo, kad apačioje, prie namo laiptinės, šūkauja vaikinai ir kviečia nusileisti. Kažką vaikinams, esantiems apačioje, atsakė, bet nenusileido ir daugiau nekreipė dėmesio. Kurie pirmi pradėjo šūkaut, jis neatsimena. Maždaug po 20 min., būnant balkone, išgirdo, kad atvažiuoja liftas. Jis išėjo į aikštelę ir laikė pirmąsias duris atviras, laukė, kas atvažiuos. Kai atsidarė lifto durys, pamatė keturis vaikinus. Nepamena, ar visi keturi vaikinai juos užpuolė, bet atsimena, kad vaikinai grasino, kad papjaus ir išmes pro balkoną. Pirmas iš lifto beveik išbėgo V. B., kuris puolė prie M. A. ir sudavė kumščiu į veidą. M. A. nuo žemės paėmė atidarytą butelį šampano ir sudavė V. B. per galvą vieną kartą. Tuomet V. B. vėl puolė M. A., o šis tebeturėjo butelį ir užsimojo prieš V. B.. Pačių smūgių nematė, girdėjo ne mažiau kaip tris duslius garsus. Suprato, kad M. A. trenkė V. B. buteliu dar ne mažiau kaip tris kartus per galvą.

Netikėti išdėstytais nuteistojo M. A. ir jo draugo liudytojo M. A. parodymais nėra pagrindo, juos iš esmės patvirtino ir kartu su nukentėjusiuoju V. B. buvęs liudytojas D. D.. Pastarasis teisme parodė, kad 2008-08-24 kartu su T. Š. susitiko pažįstamus du brolius V. ir K. B.. Pas brolius išgėrę alaus, nuėjo į prekybos centrą nusipirkti dar alaus. Einant link V. B. namų pro dvylikaaukštį, pradėjo kažkas šūkauti necenzūrinius žodžius. Kalbėjosi su V. B. tarpusavyje, o kodėl iš balkono pradėjo šūkauti jiems necenzūrinius žodžius, jis nežino. V. B. užsispyrė eiti į tą balkoną, iš kur girdėjosi šūkavimas, išsiaiškinti, paskambino K. ir pasakė, kad su T. ateitų prie 79-o namo, gal skambino ir T., jau nepamena. Pagalbą pakvietė todėl, kad nematė, kiek žmonių yra balkone, buvo tamsu. Susitikę prie namo laiptinės, liftu pakilo į 12-ą aukštą, įėjo į balkoną ir pradėjo aiškintis. Jis su V. B. pirmi įėjo į balkoną. Neatsimena, kad būtų grasinęs išmesti iš balkono. Pažymėtina, kad, be teisme išdėstytų aplinkybių, V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su V. pirmieji įėjo į balkoną ir paklausė ten esančių: „kas čia gaidžiai?“, vienas vaikinų atsakė: „kas yra?“, tada jis pasakė: „malaletkos, filtruokit bazarą“, o V. ar kažkuris kitas iš jų kompanijos pasakė: „išmesim iš balkono, pripjausim“. Matė, kaip V. kalbėjosi su vienu iš vaikinų ir jie stvėrė vienas kitam už atlapų, tuo metu jis susistumdė su kitu vaikinu.

Nukentėjusiojo brolis liudytojas K. B. parodė, kad 2008-08-24 buvo išgėręs alkoholio. Jis ir brolis V. B. buvo gėrę tik alaus, o T. Š. ir D. D. buvo girtesni. Naktį D. ir brolis V. B. išėjo parnešti dar alaus. Po kurio laiko paskambino V. B., kuris buvo įpykęs, sakė, kad reikia su kažkuo išsiaiškinti. Su kuo ir dėl ko, nesakė. Liepė abiem su T. ateiti prie 79-ojo namo. Suprato, kad kažką reikia išsiaiškinti 12-ame aukšte. Nei kas ten yra, nei kiek jų, nežinojo. Išėjus iš lifto, V. B. iš karto atsistojo prie M. A.. Prie jo priėjo tamsių ilgų plaukų mergina, pasivedė iš balkono ir sakė, kad tai geruoju nesibaigs. Tada išgirdo 3–4 dūžius ir įbėgęs į balkoną pamatė, kaip M. A. V. B. daužė per galvą buteliu.

Taigi aptartais, iš esmės tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitam neprieštaraujančiais nuteistojo ir liudytojų parodymais patikimai nustatyta, kad nukentėjusysis V. B., buvęs kartu su D. D., įpykęs po žodinio konflikto su 12 aukšto balkone esančiais asmenimis užsispyrė su jais išsiaiškinti santykius, telefonu į pagalbą pasikvietė savo brolį K. B. ir T. Š., šiems pasakęs, kad reikia su kažkuo išsiaiškinti, tada praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (20–30 min.) po pradinio konflikto, į kurį nuteistojo kompanija iš esmės nekreipė dėmesio, susirinkusi keturių apsvaigusių nuo alkoholio asmenų kompanija liftu pakilo į 12 aukštą, pirmi į balkoną įsiveržė agresyviai nusiteikę V. B. ir D. D., pradėjo vartoti nusikaltėlių žargoną, o V. B. prišoko prie M. A. ir pagrasino jį išmesti iš balkono, papjauti ir sudavė kumščiu M. A. į veidą. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad pats V. B., būdamas karštakošis ir ne kartą į muštynes įsivėlęs žmogus (tai teisme patvirtino jo broliai K. ir P. B.), savo anksčiau aptartais veiksmais sudarė tokią situaciją, kurią M. A. visiškai pagrįstai įvertino kaip ne tik tiesiogiai gresiantį, bet ir realiai pradėtą pavojingą kėsinimąsi į jo sveikatą ar netgi gyvybę. Todėl M. A. turėjo teisę į būtinąją gintį ir ši gintis nebuvo tariama. Kaip jau minėta, įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių, todėl ta aplinkybė, kad M. A. nuo pavojingo kėsinimosi apsigynė trenkdamas kelis kartus V. B. per galvą šampano buteliu (tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą), dar nereiškia, kad jis peržengė būtinosios ginties ribas. Iš M. A. parodymų matyti, kad jis grėsmingoje situacijoje specialiai neieškojo šampano butelio, kad galėtų sužaloti V. B., šis butelis pasitaikė jam po ranka toje vietoje, kur jis buvo užkluptas V. B., be to, buteliu nustojo daužyti tada, kai pats V. B. nustojo elgtis agresyviai, nes pirmas smūgis buteliu V. B. nuo agresyvių veiksmų nesustabdė. Taigi M. A. sunkiai sužalojo V. B. gindamas save nuo pradėto pavojingo kėsinimosi ir jo veikoje nėra aiškaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai, nenustatyta, jog savo veiksmais susidariusioje situacijoje M. A. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas. Todėl M. A. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 str. 1 d. negalima, nes nustatyta BK 28 str. 2 d. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Apylinkės teismas šių bylos aplinkybių tinkamai neįvertino, BK 28 str. 2 d. nuostatomis nesivadovavo ir, esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors tokiu atveju privalėjo nutraukti bylą BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla M. A. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 326 str. 1 d. 2 p, 327 str. 1 p., 328 str. 1 p. ir 3 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą M. A. nutraukti.

Kardomąją priemonę panaikinti.

V. B. striukę, saugomą Klaipėdos apskrities VPK NTB SNTS, grąžinti V. B. arba jo įgaliotam asmeniui. Tris paketus su kraujo pavyzdžiais, paimtais iš įvykio vietos, sunaikinti.