Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 14 val., nuo įvažiavimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, laikė turėdamas su savimi žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys, iki kol 2023 m. rugsėjo 19 d. 13 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Lazdijai – Seinai, likus apie 20 metrų iki valstybės sienos su Lenkijos Respublika, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams.

Apklaustas kaip kaltinamasis, S. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad pandemijos metu turėjo rusišką vairuotojo pažymėjimą. Kai dirbo Vokietijoje, jį paėmė Vokietijos policija patikrinimui. Jam vairuotojo pažymėjimo neatidavė, kadangi tikrino ir siuntė užklausimą į Rusiją dėl pažymėjimo tikrumo. Anksčiau jis turėjo latviškas vairuotojo teises, bet baigėsi jų galiojimas, todėl internete susirado agentūrą, kuri galėjo atstatyti latviškas teises. Agentūrai sumokėjo 340 eurų, išsiuntė savo fotonuotrauką ir parašo pavyzdį. Gavo pagamintą pažymėjimą, jame dar buvo nurodyta daugiau kategorijų. Suprato, kad vairuotojo pažymėjimas netikras. 2023 m. rugsėjo 19 d. jis važiavo Lietuvoje ir, dar neprivažiavus valstybės sienos, jį sustabdė pasienio pareigūnai ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pateikė tą pažymėjimą, pareigūnams kilo įtarimas dėl pažymėjimo tikrumo ir tyrimas nustatė, kad pažymėjimas netikras.

Kadangi kaltinamasis S. V. kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

2023 m. rugsėjo 19 d. Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniosios specialistės R. V. tarnybiniame pranešime matyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. 9 val. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. 20 val. kartu su stažuotoju G. I. ir Lenkijos Respublikos Seinų užkardos pareigūnu K. G. vykdė tarybą Kalvarijos užkardoje sargybos „Patrulis“. 13 val. vykdydama nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę ir vadovaudamasi patvirtintais rizikos profiliais, (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Lazdijai-Seinai, patikrinimui sustabdė išvykstantį iš Lietuvos Respublikos automobilį „Volvo“, valst. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis S. V. Vairuotojas patikrinimui pateikė Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu. Apžiūrėjus pateiktą vairuotojo pažymėjimą, nustatė, kad dokumentas galimai suklastotas (apsauginis tinklelis, rekvizitai ir rekvizitų užpildymas atliktas spausdintuvu, suklastota UV apsauga, nėra holografinės plėvelės ir kt.). Asmuo prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimą pirko internete už 340 eurų (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 6 – 7).

2023 m. rugsėjo 19 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad Kalvarijos pasienio užkardos jaunesnioji specialistė R. V. pateikė Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą Latvijos Respublikos piliečio S. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 16-19).

2023 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. J. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad, vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 3254 „Dėl informacijos pateikimo“, gautu iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto budėtojo, pateikiami duomenys, kad Latvijos Respublikos pilietis S. V., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo Latvijos Respublikoje (t. 1, b. l. 10-11).

2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime informuojama, kad iš Interpolo Latvijos nacionalinio biuro gautas pranešimas, jog S. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 24 d. iki 2013 m. vasario 24 d., bet jis buvo panaikintas dėl šių priežasčių: S. V. uždrausta naudotis vairuotojo teisėmis, nes nustatyta tvarka vairuotojo teisės nebuvo atgautos nuo 2003 m. vasario 24 d., nebuvo atlikta išankstinė sveikatos patikra. Vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas kitam asmeniui ir galiojo iki 2005 m. rugpjūčio 18 d. (t. 1, b. l. 14-15).

2023 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė B. P., turinti dokumentų tikrinimo ir tyrimo 2-ojo lygio specialisto kvalifikaciją, atlikusi Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) tyrimą pateikė išvadą, kad pateiktas tirti Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta S. V. asmens duomenys, yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus, šis vairuotojo pažymėjimas pagamintas ne ant vertybinio polikarbonatinio pagrindo, o ant paprasto plastiko, atspausdintas ne poligrafiniu spaudos būdu, o spalviniu rašaliniu spausdintuvu, dokumentas neturi būtinų, reikiamų iškilaus (apčiuopiamo) lazerinio graviravimo elementų, neturi reikiamos ultravioletinių spindulių apsaugos, neturi tikro optiškai kintančių dažų elemento, neturi tikro kintančio lazerinio vaizdo, neturi tikrų reljefinio įspaudo ornamentų paviršiuje, neturi tikro optiškai kintančio kinegramos elemento, neturi tikros giljoširuotės ir vaivorykštinės spaudos elementų, neturi tikrų mikrotekstinių užrašų. Remiantis išvardintais požymiais ir vertybinių dokumentų duomenų bazėje „iFADO“ esančiu Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, darytina vienareikšmiška išvada, kad Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta S. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra netikras (t. 1, b. l. 20-21).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad dirba Kalvarijos pasienio užkardoje jaunesniąja specialiste. 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjo vykdyti tarnybą nuo 9 val. Kalvarijos užkardoje sargybos „Patrulis“ vyresniąja. Vykdė nelegalios migracijos kontrolę bei prevenciją (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Lazdijai-Seinai. Likus apie 20 metrų iki valstybės sienos su Lenkijos Respublika, 13 val. pastebėjo iš Lietuvos Respublikos išvykstantį automobilį „Volvo“, latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi patvirtintais rizikos profiliais, nusprendė į automobilį sustabdyti patikrinimui. Nustatė, kad automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Jai pareikalavus, vairuotojas patikrinimui pateikė Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu. Apžiūrėdama pateiktą vairuotojo pažymėjimą pastebėjo, kad jame suklastota ultravioletinių spindulių apsauga. Apžiūrėdama nustatė, kad vairuotojo pažymėjimo apsauginis tinklelis, rekvizitai ir rekvizitų užpildymas atlikti spausdintuvu, dokumente nėra holografinės plėvelės, todėl nustatė, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra visiška klastotė. Pasiteiravus asmens apie vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą pirko internete už 340 eurų (t. 1, b. l. 26-29).

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Teisme ištyrus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. Kaltinamasis S. V. pripažino įgijęs ir turėjęs netikrą vairuotojo pažymėjimą. Šį dokumentą jis panaudojo, pateikdamas jį patikrinimui sustabdžiusiems pareigūnams. Taigi S. V. dokumentą laikė ir jį panaudojo, t. y. neteisėtai patalpino į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti juridinį faktą (šiuo konkrečiu atveju-tai, kad jam suteikta teisė vairuoti transporto priemones). Kaltinamojo veika yra formali, t. y. atsakomybė atsiranda jau nuo suklastoto dokumento patalpinimo į teisinę apyvartą.

Įrodyta, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Vertinant kaltinamojo veiką, matyti, kad net pačios švelniausios bausmės už S. V. padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas neatitiks BK 41 str. numatytų bausmės tikslų ir aiškiai prieštaraus teisingumo principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Atsižvelgiant į išdėstyta, daroma išvada, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme tvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad asmeniui, pripažintam kaltu, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

S. V. padarė nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau Lietuvoje neteistas, yra dirbantis, jo nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų, S. V. charakterizuojančių neigiamai.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., įstatymas numato arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki 4 metų bausmę. Nors S. V. padaryta veika yra apysunkis nusikaltimas, tačiau pagal savo pavojingumo laipsnį ši veika nėra labai pavojinga. Atsižvelgiant į išdėstyta, S. V. skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta už jo nusikalstamą veiką, bausmės rūšis. Tačiau S. V. negalima bausmės švelninti vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nes nenustatyta vienas iš šio straipsnio taikymo pagrindų-nors S. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, jis padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau BK 62 str. reikalauja, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, atvyktų ir praneštų apie ją. Nagrinėjamos bylos atveju šios aplinkybės nėra, nes kaltinamasis to nepadarė, kadangi tai, kad S. V. naudoja netikrą dokumentą, dokumentų tikrinimo metu nustatė pasienio pareigūnai. Taigi S. V. švelnesnė bausmė skirtina vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, nes pagal BK 54 str. 3 d. švelnesnė, nei įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai, pasinaudojęs visomis baudžiamojo įstatymo suteiktomis galimybėmis švelninti bausmę bei nenustatęs BK 62 str. taikymo pagrindų, teismas nusprendžia, kad straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei.

Taigi pripažinus, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., jam, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas priėjo išvados, kad įstatymo numatytos ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl bausmės tikslų teismas siekia kaltinamajam S. V. už šią nusikalstamą veiką skirdamas baudą. BK 47 str. 2 d. 3 p. numato, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama bauda yra nuo 100 iki 4000 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio.

Kadangi S. V. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis S. V. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. 15.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 9.06 val. (t. 1, b. l. 59-63, 71-73). Šis laikas (viena diena) įskaitomas į S. V. paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė – 3 500 Eur užstatas, todėl baudos išieškojimas nukreipiamas į užstatą, o likusi baudos dalis, kuri viršija užstato sumą, turi būti sumokama per teismo nustatytą terminą.

Kardomoji priemonė – užstatas – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, netikras Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos, mokymo tikslams perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 111 MGL, tai yra 5 550 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, S. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 74 MGL, tai yra 3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaityti S. V. laikino sulaikymo nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. 15.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 9.06 val. laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę S. V. paskirti 72 MGL, tai yra 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Baudos išieškojimą nukreipti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį 3 500 Eur užstatą, kurį 2023 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 764694 sumokėjo S. V.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad S. V. privalo likusią baudos dalį – 100 Eur sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – užstatą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos, mokymo tikslams perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.