- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-230
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas (pran.), Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- BUAB ,,Ratio“, AB banko ,,Snoras“, A. M.
- Trečiasis asmuo
- AB banko ,,Hansabankas“
- Advokatai
- Sigitas Židonis, Zigmas Pečiulis, Tadas Kelpšas, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios R. M. stomatologinės klinikos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.B2-29-555/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios R. M. stomatologinės klinikos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“, akcinei bendrovei bankui „Snoras“, A. M. , R. M., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti įmonė R. M. stomatologinė klinika 2003 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, ir teismą prašė:
1. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei 2002 m. birželio 13 d. sutartį, kuria R. M. stomatologinė klinika pardavė UAB ,,Ratio“ gydymo paskirties stomatologinę kliniką su priklausiniais.
2. Pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį dėl R. M. stomatologinės klinikos įsipareigojimo parduoti UAB ,,Ratio“ pastato dalį.
3. Pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 4 d. kredito sutarties tarp UAB ,,Ratio“ ir AB banko ,,Snoras“ Nr. 031-97040 7.2 punktą.
4. Pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 18 d. hipotekos lakštą Nr. 01119990004914, kuriuo UAB ,,Ratio“ įkeitė AB bankui ,,Snoras“ nekilnojamąjį turtą.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas parduotas nepagrįstai pigiai už 350 000 Lt, dėl to R. M. stomatologinė klinika patyrė apie 450 000 Lt nuostolių ir toks sandoris galėjo turėti didelę įtaką R. M. stomatologinės klinikos finansinei padėčiai bei atsiskaitymams su kreditoriais. Šalys, sudarydamos 2002 m. birželio 13 d. sutartį, pažeidė CK 6.397 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina, buvo nesąžiningos ir susitarė dalį kainos sumokėti, nenurodant jos sutartyje. Tai patvirtina UAB ,,Ratio“ 2002 m. birželio 13 d. raštas, kuriame nurodyta, kad už nupirktą pastatą, Antakalnio g. 38-33, Vilnius, UAB ,,Ratio“ skolinga A. M. 450 000 Lt. Nurodydamos sutartyje neteisingą nekilnojamojo daikto kainą sutarties šalys išvengė dalies mokesčio už sutartį mokėjimo. Todėl 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.81 straipsnio pagrindu. Pripažinus negaliojančia 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pačiu pagrindu pripažintina negaliojančia ir 2002 m. gegužės 31 d. preliminarioji sutartis. Taip pat pripažintini negaliojančiais su 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi susiję sandoriai, t.y. 2002 m. birželio 4 d. kredito sutarties tarp UAB ,,Ratio“ ir AB banko ,,Snoras“ Nr. 031-97040 7.2 punktas ir 2002 m. birželio 18 d. hipotekos lakštas Nr. 01119990004914, kuriuo UAB ,,Ratio“ įkeitė AB bankui ,,Snoras“ nekilnojamąjį turtą (t. 2, b.l. 124-126).
Ieškovo bankrutuojančios R. M. stomatologinės klinikos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė teismą pripažinti negaliojančiomis 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį, 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nurodė, kad atsisako reikalavimų atsakovui AB bankui ,,Snoras“, nes ji yra sąžininga šalis (t.3, b.l. 63, 65).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad nėra CK 1.81 straipsnyje nustatytų pagrindų pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. M. stomatologinė klinika, atstovaujama savininkės R. M., ir A. M. pardavė UAB ,,Ratio“ gydymo paskirties stomatologinę kliniką su priklausiniais, esančiais Antakalnio g. 38-33, Vilniuje, už 350 000 Lt. Teismas konstatavo, kad turto pardavimo momentu buvo vykdoma priverstinė turto pardavimo procedūra, į bylą yra pateikta turto priverstinio pardavimo vertės nustatymo ataskaita, turto pirkėjas prisiėmė papildomus įsipareigojimus, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad turtas nupirktas už sutartyje nurodytą kainą (CK 6.313 str.), o ne už 800 000 Lt, kaip teigia ieškovas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. M. teismui nurodė, kad šalys, sudarydamos sutartį, neturėjo tikslo išvengti mokesčių. Teismo nuomone, atsakovo A. M. argumentai, kad sandorio kaina suteikė UAB ,,Ratio“ gauti paskolą iš banko, nepatvirtina, jog sandorio sudarymo tikslai prieštarauja viešajai tvarkai, nes asmuo, sandorio pagrindu įsigydamas turtą, siekia jį įsigyti kuo palankesnėmis sąlygomis, o asmuo, parduodantis turtą, turtą įvertina, atsižvelgdamas į visas šį pardavimą sąlygojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, dokumento apie UAB ,,Ratio“ 450 000 Lt skolą už nupirktą pastatą A. M. nėra pagrindo laikyti įrodymu (CPK 197 str. 1 d.), patvirtinančiu sudaryto sandorio kainą, nes aplinkybes apie atsakovui A. M. duotus tuščius įmonės blankus su direktoriaus parašu bei antspaudu patvirtino byloje apklaustas liudytojas R.Purvinis, kuris nurodė, kad minėti blankai buvo duoti atsakovui A. M. darbo tikslais bei remiantis pasitikėjimu. Teismas nurodė, kad ginčo sandoriu parduotas turtas priklausė R. M.ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o susitarime dėl skolos nurodytas įsiskolinimas vien tik A. M. . Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį pripažino sutartyje nurodytą kainą, nors vėliau ir kitaip paaiškino aplinkybes dėl parduodamo daikto kainos. Teismo nuomone, šalių tarpusavio santykių pobūdis, aplinkybės, susijusios su ginčo turtu, bei papildomi susitarimai dėl patalpų nuomos ir darbo sutarties sudarymo, leidžia daryti išvadą apie tikrąją šalių valios išraišką, nurodant sutartyje sandorio kainą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog sandoris sudarytas siekiant išvengti mokesčių. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir, nesant pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškovo reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį dėl R. M. stomatologinės klinikos įsipareigojimo parduoti UAB ,,Ratio“ pastato dalį, pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 13 d. sutartį, kuria R. M. stomatologinė klinika pardavė UAB ,,Ratio“ gydymo paskirties stomatologinę kliniką, ir taikyti pilną restituciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad R. M. stomatologinės klinikos ir UAB ,,Ratio“ sudaryta 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamas daiktas buvo parduotas už 800 000 Lt ir sutartyje neteisingai nurodyta parduodamo daikto kaina.
2. Teismas netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus. Teismas, nelaikydamas įrodymu dokumento apie UAB ,,Ratio“ 450 000 Lt skolą už nupirktą pastatą A. M. , netinkamai taikė teisės normas.
3. R. M. stomatologinės klinikos ir UAB ,,Ratio“ 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, kadangi sutarties šalys sutartyje nurodė neteisingą parduodamo daikto kainą dėl mokesčių vengimo. Toks sandoris turėjo įtakos R. M. stomatologinės klinikos bankroto bylos iškėlimui ir pažeidė šios įmonės kreditorių teises.
4. Paminėta 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai BUAB ,,Ratio“, AB bankas ,,Snoras“, tretysis asmuo AB bankas ,,Hansabankas“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. M., A. M. nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, ir prašo apeliacinės instancijos teismą tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad R. M. stomatologinė klinika ir UAB ,,Ratio“ sudarė 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį dėl pastato dalies, esančios Antakalnio g. 38-33, Vilniuje, pirkimo-pardavimo. UAB ,,Ratio“ ir AB bankas ,,Snoras“ sudarė 2002 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 031-97040. Pardavėjai R. M. stomatologinė klinika, atstovaujama savininkės R. M., A. M. ir pirkėjas UAB ,,Ratio“ sudarė 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai pardavė ir pirkėjas nupirko stomatologinę kliniką, unikalus Nr. 10/986-0003-02-4:0005, turinčią 274,72 kv. m. bendro ploto, su priklausiniais: garažu, unikalus Nr. 10/986-0003-01-0:0033, turinčiu 30,42 kv. m. bendro ploto, esančius Antakalnio g. 38-33, Vilniuje, už 350 000 Lt kainą. UAB ,,Ratio“ ir AB bankas ,,Snoras“ sudarė 2002 m. birželio 18 d. hipotekos sutartį (lakštą), pagal kurią UAB ,,Ratio“ įkeitė AB bankui ,,Snoras“ stomatologinę kliniką su priklausiniais, esančiais Antakalnio g. 38-33, Vilniuje, ir hipoteka įregistruota 2002 m. birželio 19 d. (hipotekos indentifikavimo kodas 01/1/2002/0006086). Vilniaus apygardos teismo 2003 m. sausio 30 d. nutartimi R. M. stomatologinei klinikai iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 16 d. nutartimi UAB ,,Ratio“ iškelta bankroto byla.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atstovo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodymas, kad ieškovas atsisako reikalavimų atsakovui AB bankui ,,Snoras“, pagal įstatymo reikalavimus dėl formos ir turinio trūkumų nėra atsisakymas nuo ieškinio dalies. 2002 m. birželio 4 d. kredito sutarties Nr. 031-97040 ir 2002 m. birželio 18 d. hipotekos sutarties (lakšto) šalimis yra UAB ,,Ratio“ ir AB bankas ,,Snoras“.
CK 6.156 straipsnyje detalizuojamas vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, be kurio neįmanoma privačia iniciatyva grindžiama rinkos ekonomika, – sutarties laisvės principas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir įstatymo nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.313 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Todėl įstatymas neįpareigoja šalis parduodamo daikto kainą nustatyti pagal tokio daikto rinkos vertę ir šalys susitarimu parduodamo daikto kainą gali nustatyti mažesnę nei daikto rinkos vertė. Šalių susitarimui dėl daikto kainos turi įtakos daug objektyvių bei subjektyvių aplinkybių ir šalys turi teisę bei gali daryti viena kitai nuolaidas dėl daikto kainos.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pardavėjai R. M. stomatologinė klinika, atstovaujama savininkės R. M., A. M. ir pirkėjas AB ,,Ratio“, sudarydami 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl 350 000 Lt parduodamo daikto kainos, kadangi parduodamam daiktui (patalpoms) grėsė priverstinis pardavimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarties priverstinai parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių vykdymo, parduodamas daiktas buvo įkeistas užtikrinant skolos, kuri tuo momentu buvo pradelsta, išieškojimą, preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta sąlyga dėl išankstinio 30 000 Lt parduodamo daikto kainos sumokėjimo ir tokia sąlyga buvo rizikinga pirkėjui, pirkėjas, pirkdamas daiktą, privalėjo prisiimti papildomas prievoles dėl skolos perkėlimo pagal pardavėjo ir UAB ,,VB lizingas“ sudarytą finansinio lizingo sutartį, dėl parduodamo daikto nuomos bei dėl A. M. priėmimo į darbą UAB ,,Ratio“. Atsakovas A. M. paduotame teismui 2003 m. gegužės 15 d. atsiliepime į ieškinį pripažino nurodytas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl parduodamo daikto kainos. Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2003 m. spalio 10 d. posėdyje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo A. M. vėlesni kitokie šalių susitarimo dėl parduodamo daikto kainos aplinkybių paaiškinimai patvirtina atsakovo A. M. netinkamą procesinių teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą, nėra pakankamai argumentuoti ir vertintini kritiškai dėl tokių paaiškinimų prieštaringumo anksčiau pateiktiems teismui paaiškinimams. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 str. 1, 2 d.). Įstatymas nustatė notarinės formos reikalavimą paminėtai 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai. Todėl UAB ,,Ratio“ 2002 m. birželio 13 d. raštas dėl 450 000 Lt skolos už nupirktą pastatą, esantį Antakalnio g. 38-33, Vilniuje, A. M. (t.2, b.l. 118) nėra paminėtos sutarties papildymas ar pakeitimas, ir nepaneigia šios sutarties bei sutarties sąlygų, tame tarpe parduodamo daikto kainos.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytą raštą (dokumentą) nėra pagrindo laikyti įrodymu (CPK 197 str. 1 d.), yra nepagrįsta, tačiau tokia išvada neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui ir teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė bei vertino paminėto rašto surašymo ir pateikimo teismui aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodamas daiktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė R. M. ir A. M. , patvirtina nurodyto rašto neatitikimą objektyvioms bei faktinėms sutarties sudarymo aplinkybėms ir įrodomosios galios trūkumus. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad be 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB ,,Ratio“ ir A. M. buvo ir kiti turtiniai, darbo santykiai, todėl UAB ,,Ratio“ 2002 m. birželio 13 d. raštas apie skolą galėjo būti surašytas dėl įvairių kitų aplinkybių. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, su susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, ir įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 str. 1, 2 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje neteisingai nurodyta šalių susitarimu nustatyta parduodamo daikto kaina.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus taip pat konstatuoja, kad R. M. stomatologinės klinikos ir UAB ,,Ratio“ 2002 m. gegužės 31 d. preliminarioji sutartis, pardavėjų R. M. stomatologinės klinikos, atstovaujamos savininkės R. M., bei A. M. ir pirkėjo UAB ,,Ratio“ 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis nėra niekiniai sandoriai ir taip pat nėra pagrindo jų nuginčyti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad atsakovas BUAB ,,Ratio“ yra nesąžininga paminėtų sandorių šalis, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bankrutuojančios R. M. stomatologinės klinikos kreditorių teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismo nutartimis bankroto bylos yra iškeltos ir R. M. stomatologinei klinikai, ir UAB ,,Ratio“. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pardavėjų ir pirkėjo susitarimu paminėtoje 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta parduodamo daikto kaina nėra neprotinga ir nereiškia esminės šalių nelygybės, atsižvelgiant į konkrečias šios sutarties sudarymo aplinkybes bei bylos duomenis apie parduodamą daiktą ir šio daikto rinkos vertę.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.