- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-35-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „Lelija“
- Atsakovas
- UAB IF P
- Kategorijos
- 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2691-501/2011 pagal ieškovo UAB „Lelija“ ieškinį atsakovui UAB IF P&C Insurance AS, veikiančiam per UAB IF P&C Insurance AS filialą, dėl draudimo išmokos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lelija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti 23242 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-13 UAB „Lelija“ su atsakovu UAB IF P&C Insurance AS sudarė Įmonių organizacijų turto draudimo liudijimą Nr. 00006308, kuriuo apdraudė ieškovo visą turimą nekilnojamąjį turtą, gamybinius įrenginius ir produkciją pagal Draudimo poliso sąrašą, nuo galimos žalos padarymo dėl ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų, stiklo dūžio, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Vienas iš nurodytų ieškovui nuosavybės teise priklausančių butų, esančių Pilies g. 22-3, Vilniuje, atsakovo buvo apraustas nauja atkuriamąją verte 262500 Lt draudimo sumai. 2009-10-05 ieškovo UAB „Lelija“ draudimo polisu apdraustas butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, ir Pilies g. 22, Vilniuje, parduotuvės patalpos buvo užlietos vandeniu iš aukščiau esančio buto Pilies g. 22-9, Vilniuje. Ieškovas apie įvykį nedelsiant pranešė atsakovui, kuris atvyko ir 2009-10-05 bei 2009-10-28 sudarė sunaikinto bei sugadinto turto apžiūrėjimo aktus. Ieškovas 2009-11-17 raštu Nr. 07-545 pateikė atsakovui ieškovo butui ir patalpoms padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas 2009-12-09 raštu Nr. V/IT/2504 pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau remdamasis Draudimo sutartimi bei draudimo išmoka, informavo, kad mokėtina ieškovui draudimo išmoka yra lygi 7112,13 Lt dydžio. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija dėl dalinės draudiminės rizikos nesutiko ir savo nesutikimus išdėstė 2009-12-24 pateiktame rašte Nr. 08-558 bei paragino priimti įsipareigojimus dėl draudiminio įvykio bei atlyginti ieškovo patirtą žalą. Atsakovas 2010-01-06 raštu Nr. V/IT/2504 savo prisiimto sprendimo nepakeitė - nurodė, kad įvykis yra draudiminis ir mokėtina draudimo išmoka yra 7112,13 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl bute esančio Valstybės saugomo kultūros paveldo atkūrimo ir padarytos žalos dydžio nustatymo kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos bei, gavęs nustatytą žalą patvirtinančius dokumentus, apie tai pranešė atsakovui 2010-02-15 raštu Nr. 01j-64, pateikė gautų dokumentų kopijas susipažinimui. Atsakovas sumokėjo ieškovui 7112,13 Lt žalos atlyginimą, todėl liko skolingas 36338 Lt dydžio atlyginimą. Ieškovas pažymėjo, jog prieš draudžiantis jis pateikė draudimo bendrovei reikalingą informaciją apie draudžiamą butą, be to, ta aplinkybė, kad butas buvo įrašytas į Kultūros vertybių apsaugos registrą, buvo gerai žinoma atsakovui aplinkybė. Atsakovas, grįsdamas savo atsisakymą atlyginti žalą dėl ieškovo bute esančių kultūros vertybių, motyvavo tuo, kad pagal atsakovo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 47.1 p. a) papunktį draudimo nuostolių sumą yra lygi remonto kainai. Ginčo kultūros paveldo objekto paveldosauginė ar architektūrinė statinio vertė, kuri vertinga etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu ir tuo pagrindu saugoma valstybės, nėra įvertinta pinigine išraiška. Ieškovas prašo atlyginti priskaičiuotas sumas, reikalingas atstatymo darbams atlikti, kurie yra prilyginami statybinei vertei ir yra draudiminės apsaugos ribose (LR CK 6.37 str., 6.193 str., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB IF P&C Insurance AS, veikiantis per UAB IF P&C Insurance AS filialą, pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-09 raštu V/IT/2504 atsakovas informavo ieškovą, kad įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju ir mokėtina draudimo išmoka sudaro 7112,13 Lt. Vadovaujantis minėtu raštu, atsakovas išmokėjo ieškovui 7112,13 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jis negali būti laikomas silpnąja draudimo sutarties šalimi, jam taip pat netaikomi vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai, kadangi juridinis asmuo nėra laikytinas vartotoju (LR CK 6.188 str.). Ieškovas, pasirašytinai susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis, turėjo žinoti ir suprasti, kad draudžiamojo įvykio atveju atlyginant nuostolius nebus atsižvelgta į paveldosauginę ar architektūrinę vertę. Dėl šios priežasties ieškovas, turėdamas ketinimą pilna apimtimi apdrausti turimą turtą bei norėdamas, kad atlyginant nuostolius būtų atsižvelgta į paveldosauginę ir architektūrinę vertę, privalėjo individualiai aptarti šias sąlygas, apie tai įrašant į draudimo poliso tekstą. Atsakovas pažymėjo, jog draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo srities profesionalui – draudimo brokerių bendrovei UADBB „Balto link“, todėl ieškovo kaltinimai dėl atsakovo nesąžiningumo yra nepagrįsti. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas (LR CK 6.992 str.). Pareiga įrodyti, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su standartinėmis sąlygomis, tenka šaliai, kuri jas ginčija. Atsakovas teigia, kad butą apdraudė, kaip eilinį butą, bei neprisiėmė rizikos dėl paveldosaugos objektų. Draudimo poliso priede Nr. 00006308/001 nurodyta 2625000 Lt buto draudimo suma. Ši suma buvo gauta buto plotą padauginus iš 3500 Lt sumos. Minėta suma yra taikoma draudžiant daugelį butų bei į šią sumą neįeina jokie paveldosaugos elementai ar su tuo susijusi rizika. Butas kartu su įrenginiais bei atsargomis buvo apdraustas, gavus šių daiktų sąrašą iš draudimo brokerio. Ieškovas, atstovaujamas draudimo brokerio bei žinodamas standartines draudimo sutarties sąlygas, atskirai neinformavo atsakovo apie bute esančius kultūros vertybėmis pripažintas interjero detales ir nepateikė prašymo dėl individualių sąlygų įtraukimo į draudimo polisą. Pats butas nėra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe. Atsakovas, gavęs iš ieškovo buto adresą ir unikalų Nr., neturėjo viešai prieinamos informacijos bei negalėjo nuspėti apie tai, jog bute yra į kultūros vertybių sąrašą įtruktų interjero dalių. Atsakovo įrodinėjama aplinkybė dėl jo žinojimo ar nežinojimo apie bute esančias kultūros vertybes nėra reikšminga, nes net ir įrodžius, kad atsakovas nežinojo apie bute esančias vertybes, tačiau privalėjo apie jas žinoti, nekeičia sudarytos Draudimo sutarties sąlygų, apie kurias ieškovui buvo žinoma, tačiau ieškovas nepageidavo jų pakeisti. Draudimo taisyklių 54 p. draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant į bet kokį dvigubą draudimą, draudimą padidintomis sumomis ar (ir) nevisišką draudimą bei kitus draudimo išmokos mažinimo pagrindus, nustatytus šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje bei atėmus frančizę. Ieškovo nuostolius dėl buto, esančio Pilies g. 22-3, Vilnius, apliejimo sudaro remonto kaina, o ją sudaro suma, kurią reikia išleisti, norint suremontuoti butą, nevertinant jo paveldosauginės ir architektūrinės vertės. Suma, kurią reikia buto, esančio Pilies g. 22-3, Vilniuje, sieninės tapybos ir lubų restauravimo darbams, nepatenka į turto remonto kainą. Minėtas butas buvo draustas atkuriamąja verte. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Dėl minėtos priežasties atsakovui nekyla pareiga mokėti už bute esančios sieninės tapybos ir lubų restauravimo darbus. Draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdraustas butas, yra nuostolių draudimo sutartis. Pagal tokią sutartį draudikui kyla pareiga išmokėti draudėjui arba naudos gavėjui išmoką, lygią jo patirtiems nuostoliams, ir šią sutartį būtina atskirti nuo sumų draudimo sutarčių, pagal kurią draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai (LR CK 6.185 str. - 6.188 str., 6.992 str., 6.993 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-18 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo UAB ‚Lelija“ atsakovo If P&C Insurance AS, atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo Lietuvoje, naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo UAB ‚Lelija“ 7,72 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė kad 2009-02-13 šalys sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį IT Nr. 00006308 (1 t., b.l. 6, 7), poliso priede susitarta dėl franšizės taikymo, nurodant, kad kitos sąlygos lieka nepakitusios (1 t., b.l. 8). Apdrausto turto sąraše 11 p. nurodytas ginčo butas Vilniuje, Pilies g. 22-3, kuris apdraustas nauja atkuriamąja 262500 Lt verte (1 t., b.l. 9). Sutartis sudaryta pagal draudimo taisykles Nr.004 (1 t., b.l. 10-16). 2009-10-09 ginčo butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto, įvykis pripažintas draudiminiu, draudikas išmokėjo draudėjui 7112,13 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 64). 2009-12-17 UAB „A.J.K.K.“ atliko orientacinį ginčo buto tapybos tvarkybos darbų, likviduojančių avarijos (užpylimo) pasekmes, skaičiavimą, pagal kurį atstatomoji tokio remonto kaina - 36338 Lt įskaitant PVM (1 t., b.l. 39-49). 2010-01-26 surašytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos aktas, kuriuo konstatuota, kad valstybės saugomam kultūros paveldo objektui Pilies g. 22-3, Vilniuje, patalpų užliejimo metu buvo padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų (nuostolių dydžio) kaina yra 36388 Lt (akto 4 p., 1 t., b.l.37-38). Dėl ginčo buto sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sutartis (1 t., b.l. 83-97). Vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas teigti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties aiškinimo. Kilus ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.). Teismas pažymėjo, jog kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Šalių sudarytos sutarties sąlygos nurodytos draudimo taisyklėse Nr. 004, kurios yra draudimo sutarties neatsiejama dalis. Sprendžiant pagal draudimo polise esantį įrašą, ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklių sąlygomis ir su jomis sutiko (1 t., b.l. 7). Draudimo taisyklių 8.1. p. a) p.p. detaliai aptarta draudimo vertės sąvoka, kai turtas draudžiamas atkuriamąja verte: nauja atkuriamoji vertė - tai suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įskaitant projektavimo, montavimo ir statymo išlaidas. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei, ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę (1 t., b.l. 10). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į poliso priedą šalys derėjosi dėl atskirų sąlygų ir susitarė dėl kitokio franšizės skaičiavimo (b.l. 8). Šiame priede taip pat konstatuota, kad visos kitos draudimo liudijimo sąlygos lieka nepakitusios (priedo 2 p.). Priedas, pasirašytas abiejų šalių atstovų, todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas buvo kaip nors suklaidintas dėl sutarties sąlygų. Teismas įvertino ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai, todėl, atsižvelgiant šalių kvalifikaciją bei sistemiškai aiškinant šalių sudarytą draudimo sutartį, ieškovas ir atsakovas dėl paveldosauginės ar architektūrinės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Teismas pažymėjo, jog tokia išvada iš dalies patvirtinama ir draudimo sutarties tolesnėmis sąlygomis, kur aiškiai nurodoma, kad meno vertybių, brangiųjų metalų ir brangakmenių dirbinių, antikvarinių daiktų vertė nustatoma ekspertiniu įkainojimu (taisyklių 8.3 p., b.l. 10). Sudarant sutartį, jokie atskiri ginčo buto įkainavimai nebuvo atlikti, todėl pagrindinės draudimo sąlygos laikytinos standartinėmis, o ieškovas su jomis buvo supažindintas tinkamai (CK 6.185 str.) ir savo suklydimo neįrodė (LR CPK 178 str.). Ginčo buto atstatomoji vertė - 262500 Lt, apskaičiuota padauginus buto plotą iš 3500 Lt - kvadratinio metro draudimo sutarties sudarymo laikotarpiu kainos toje vietovėje (b.l. 9). Tai taip pat netiesiogiai rodo tikruosius šalių ketinimus. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka (LR Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas apie buto užliejimą informavo atsakovą, nepažeisdamas draudimo taisyklėse nustatytų terminų, vėliau pateikė atsakovui reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovas pagal šalių sutartį paskaičiavo draudiminę išmoką - 7112,13 Lt, ir ją ieškovui išmokėjo. Panašią sumą (7878,54 Lt) apskaičiavo ir ieškovo užsakymu remonto darbų sąmatoje nurodė UAB „TONAS“ (b.l. 22). Nors ieškovas draudiminio įvykio metu patyrė didesnius nuostolius, pateikė numatomų papildomų nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus, kurių atsakovas nenuginčijo, tačiau teismas padarė išvadą, jog aiškinant šalių sutartį ir vertinant ją pagal tikruosius šalių ketinimus, nėra pagrindo teigti, kad iš šios draudimo sutarties draudikui kilo pareiga atlyginti draudėjo nuostolius, susijusius su ginčo bute buvusių paveldosauginių vertybių atstatymu. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo reikalavimas susijęs būtent su paveldosauginės vertės atstatymu (b.l. 37-38, 83-97). Pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas grindžia savo atsikirtimą rašytine sutartimi, kuri turi jos šalims įstatymo galią, todėl teismas konstatavo, jog nenustačius šios sutarties pažeidimo, atsakovo atsikirtimas laikytinas įrodytu (LR CK 6.185 str., 6.189 str. 1 d., 6.993 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Lelija“ pateikė apeliacinį skindą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo UAB „Lelija“ patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo Lietuvoje, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui dalį, t.y. 1628 Lt žalos atlyginimo už buto lubų ir sienų remontą, todėl ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti likusią žalos 23242 Lt be PVM dalį. Likusi atlygintinos žalos dalis apskaičiuota, atmetus 21 proc. PVM, išlaidos nenumatytiems darbams 15 proc. bei 1628 Lt. Teismas sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, todėl padarė klaidingas išvadas. Nusistovėjusioje teismų praktikoje nustatyta, kad sąlygos draudimo taisyklėse turi būti apibrėžtos aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygomis - jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-20-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/209). Apeliantas teigia, jog draudimo taisyklėse nėra aiškiai išdėstytos sąlygos, jų suvokimas yra prieštaringas, nėra išaiškinta sąvokų „paveldosauginė ir architektūrinė statinių vertė“ reikšmė, nėra šių sąvokų išaiškinimo ir lingvistine prasme, todėl nėra aišku, ką atsakovas turėjo omenyje, įrašydamas šias sąlygas į draudimo taisykles. Draudžiant ginčo objektą jokios išlygos šalių nebuvo sutartos, kad butas apdraustas ne visa apimtimi, o tik dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo objektai yra buto sudėtinė dalis, kuri negali būti atskiriama. Teismas sprendime klaidingai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas dėl paveldosauginės ar architektūrinės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Ieškovo butas, dėl kurio sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sutartis yra viena visuma - butas su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, dėl kurio statuso nekyla klausimas, nes aplinkybė, kad butas įrašytas į saugomų kultūros vertybių apsaugos registrą yra vieša. Draudimo objektas pagal Draudimo taisyklių 5 ir 5.1 p. yra draudimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas, įskaitant jo inžinierinę įrangą, vidaus apdailą, bendrąsias patalpas. Bute esantys valstybės saugomi kultūros paveldo objektai yra vertingi etniniu ir istoriniu požiūriu ir tuo pagrindu saugomi valstybės bei nėra įvertinti atskirai pinigine išraiška. Šios vertybės yra buto priklausiniai, kurios vertinamos kartu su butu, be to, kultūros paveldo vertybės istoriniu požiūriu yra vertingos, kad jos būtų išsaugotos ateities kartoms, todėl turi papildomų pareigų ir negali savo nuožiūra, be kultūros paveldo leidimo, remontuoti buto ar keisti jo apdailos. Tikrieji ieškovo ketinimai buvo apdrausti tą nekilnojamojo turto objektą ir tokia apimtimi, koks yra įrašytas viešame registre ir yra draudimo objektas pagal draudimo taisyklių 5 p., 5.1 p.p., todėl ieškovas pagrįstai manė, kad tai bus apdrausta. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB „TONAS“ sąmatoje nurodytus remonto darbus, todėl ir padarė klaidingą išvadą. UAB „TONAS“ sudarytoje sąmatoje nėra nurodytos ir apskaičiuotos lėšos, reikalingos buto sienų ir lubų atstatymo darbams atlikti. Sąmatoje nurodytos sienų ir lubų remonto darbų išlaidos yra UAB „Lelija“ parduotuvės, kuri nebuvo draudimo objektas ir nebuvo šios išlaidos apmokėtos. O lėšos, reikalingos buto sienų ir lubų atstatymo darbams atlikti, yra nurodytos UAB „A.J.K.K“ sudarytoje sąmatoje (1 t., b.l. 41). Negalima tapatinti draudimo išmokos ir UAB „TONAS“ sąmatoje nurodytos sumos kaip panašios, ką padarė pirmosios instancijos teismas. UAB „TONAS“ sąmatoje nėra nurodyti ir apskaičiuoti ginčijami buto sienų ir lubų atstumui reikalingi darbai. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, tikruosius šalių ketinimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sugadintos ginčo buto sienos buvo ištapytos priešiniais ir ornamentais, medinės lubų sijos ir perdenginys taip pat ištapytas stilizuojant augaliniais motyvais. Atsakovas, skaičiuodamas draudimo išmoką, sąmatoje skaičiavo tik paprastą lygų sienų ir lubų dažymą, kai pagal 8.1 p. 1) p.p. turėjo būti apskaičiuotos ne tik lėšos, reikalingos lubų, sienų dažymui, bet ir lėšos, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, t.y. lėšos dekoravimui, piešybai ir ornamentams išgauti, bei projektavimo darbams atlikti. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra apskaičiavęs lėšų, reikalingų piešybos ir ornamentų atkūrimui, o tik paprastą lubų dažymą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, paremtą klaidingos išvados (LR CK 6.193 str. 1 d., 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas, nes byloje atstovaujant advokato padėjėjui, maksimalus galimas priteistinas dydis yra 1920 Lt (3 x 00 Lt x 0,80) pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 8.2 p. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo grąžinti ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šio ieškovo prašymo neišsprendė. Apeliantas prašė išspręsti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas If P&C Insurance AS, atstovaujamas If P&C Insurance AS filialo, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą, priklausomai nuo bylos baigties paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas su apeliantu sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, kurie yra numatyti draudimo sutartyje, įskaitant ir taisykles. Jose aiškiai nurodyta, kad draudžiant pastatus, įrengimus, atsargas nauja atkuriamoji verte, draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Draudimo liudijime pasakyta, kad draudėjas taisyklių kopiją gavo, su taisyklių sąlygomis buvo supažindintas tinkamai, todėl jos yra privalomos apeliantui. Sudarant draudimo sutartį, apeliantui buvo žinoma, kad draudikas nepriima jokių įsipareigojimų dėl draudimo išmokos mokėjimo, kiek tai susiję su paveldosaugine ar architektūrine apdraustų pastatų verte. Draudimo sutarties šalys, norėdamos, kad draudžiamojo įvykio atveju būtų atsižvelgiama į konkretaus draudimo objekto paveldosauginę ar architektūrinę vertę, dėl to turi atskirai susitarti – individualizuoti šią sąlygą draudimo sutartyje. Nesant tokio susitarimo, galioja bendra taisyklių, kaip standartinių draudimo sutarties sąlygų, nuostata, kad draudikas nevertina sugadinto buto paveldosauginės vertės. Dėl apelianto bute buvusių kultūros paveldo vertybių apeliantas su atsakovu turėjo tartis atskirai, ir šios kultūros paveldo vertybės, atsižvelgiant į jų specifiką, draudimo sutartyje turėjo būti išskirtos, kaip atskiras draudimo objektas, tai patvirtina Draudimo taisyklių 5.5.6, 8.3 p. Apeliantas yra juridinis asmuo, todėl jis negali būti laikomas silpnąja draudimo sutarties šalimi. Apeliantui nelaikytini ir vartojimo sutarčių ypatumai, nes juridinis asmuo nėra laikytinas vartotoju LR CK 6.188 str. prasme. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, todėl šio ginčo atveju taikytini LR CK 6.185 str. - 6.187 str. Tiek apeliantas, tiek atsakovas yra verslo subjektai, todėl atsižvelgiant į draudimo sutarties šalių kvalifikaciją ir sistemiškai aiškinant sudarytą draudimo sutartį, atsakovas ir apeliantas dėl buto paveldosauginės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Taisyklių 5 p. nustatyta, kad draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodomas nekilnojamas ar kilnojamas turtas, kuris yra grupuojamas į sudėtines dalis – pastatus, įrenginius, atsargas, duomenų bazes, kompiuterių programas, konkrečias vertybes, todėl pastatai ir kultūros paveldo vertybės yra dvi savarankiškos draudimo objektų grupės. Šios draudimo objektų grupės turėjo būti draudžiamos atskirai, apie tai pažymint draudimo sutartyje, nepriklausomai nuo to, kad visas apelianto butas yra su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, ir toks butas VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas kaip butas, dėl ko sudaryta Nekilnojamojo turto paveldo objekto sutartis. Apelianto butas yra apdraustas kaip eilinis butas, todėl atsakovas neprisiėmė rizikos dėl bute esančių paveldosaugos objektų. Apie tai liudija pats draudimo sumos paskaičiavimas. Apeliantas, atstovaujamas draudimo brokerio, bei žinodamas standartines draudimo sutarties sąlygas atskirai neinformavo atsakovo apie bute esančias kultūros vertybėmis pripažintas interjero detales ir nepateikė prašymo dėl individualių sąlygų įtraukimo į draudimo liudijimą. Pats butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, nėra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe. Nekilnojamojo turto registre centrinio duomenų banko išraše, esančiame žalos byloje, nurodyta, kad ginčijamas butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš minėto išrašo atsakovas negalėjo žinoti, jog šiame bute yra interjero detalės, kurios įrašytos į kultūros vertybių registrą, ir dėl to specialiai saugomos. Atsakovas sutinka, kad apeliantui įvykio metu padaryta didesnė žala, tačiau atsakovas paskaičiavo, jog prekių atsargoms padaryta žala ir buvo atstatymo išlaidos dėl įvykio, neatsižvelgiant į buto paveldosauginę vertę, sudaro 7112,13 Lt. Kultūros ministras 2005-04-20 priėmė įsakymą Nr. ĮV-157, kuriuo buvo patvirtintos Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisykles. Šios taisyklės numato, kad kultūros paveldo objekto valdytojas turi teisę pateikti prašymą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, taip pat juose esančių kilnojamų kultūros vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingų savybių, tyrimų ar avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbų bei jų projektavimo išlaidų atlyginimo. Apeliantas turi teisę pateikti prašymą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl kompensacijos sumokėjimo už 2009-10-05 įvykio metu padarytą žalą kultūros paveldo vertybėms, esančioms apelianto bute Pilies g. 22-3, Vilniuje, ir taip sumažinti atsiradusius nuostolius (LR CK 6.185 str. - 6.187 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties sąlygų, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį.
Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo teisingam sprendimui teisiškai reikšmingas draudimo sutarties sąlygų aiškinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-02-13 UAB „Lelija“ su atsakovu UAB IF P&C Insurance AS sudarė Įmonių organizacijų turto draudimo liudijimą Nr. 00006308, (1 t., b.l. 6-7), tarpininkaujant draudimo srities profesionalui – draudimo brokerių bendrovei UADBB „Balto link“, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas draudimo tarpininkavimo sąvoką, nurodė, kad tai yra ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti nustatytą informaciją (Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalis) prieš draudimo sutarties sudarymą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime padarydamas išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklių sąlygomis ir su jomis sutiko, kad sudarant sutartį, jokie atskiri ginčo buto įkainavimai nebuvo atlikti ir su pagrindinėmis draudimo sąlygomis ieškovas buvo supažindintas tinkamai, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą UADBB „Balto link“ materialiųjų teisių ir pareigų, vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą ir sudarant ginčo draudimo sutartį. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kilęs ginčas yra susijęs su draudimo sutarties sudarymu ir sąlygų aiškinimu, todėl yra susijęs su draudimo tarpininkavimo teisiniais santykiais, dėl ko yra būtinas draudimo brokerių bendrovės UADBB „Balto link“ įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes būtina išsiaiškinti, ar ši draudimo brokerių bendrovė, vykdydama profesionalią ūkinę komercinę veiklą, tinkamai atliko pareigas, susijusias su draudimo tarpininkavimo veikla, dėl kurios sudarytos draudimo sutarties turinio kilo ginčas, sprendžiant klausimą dėl 23242 Lt draudimo išmokos pagrįstumo.
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms (2 t., b.l. 91-92). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai prijungtų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantas UAB „Lelija“ (j.a.k. 122234918) sumokėjo 697,26 Lt žyminio mokesčio pagal 2011-04-07 mokėjimo nurodymą (1 t., b.l. 124) už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui UAB „Lelija“ (j.a.k. 122234918) 697,26 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.