- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 2-897-965/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15688-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. G., Valstybės įmonės Registrų centro, D. G.
- Advokatai
- Audrius Saulėnas, Algis Staškūnas
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,
sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai,
dalyvaujant ieškovės S. V. atstovams advokatui Algiui Staškūnui, įgaliotai atstovei S. V., atsakovei R. G., atsakovų atstovui advokatui Audriui Saulėnui, atsakovės Valstybės įmonės Registrų centro įgaliotam atstovui A. P. D.,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovams R. G., D. G., Valstybės įmonei Registrų centras dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė ir (duomenys neskelbtini) miręs B. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei nuosavybės teise priklauso šių statinių 1/2 dalis. Panaikinti 2016-04-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 25 ir 2016-03-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l galiojimą ir šių deklaracijų pagrindu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimtą sprendimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovų R. G. ir D. G. vardu įregistruoti daiktines teises į gyvenamą namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis B. V.. Santuokoje jie gyveno nuo (duomenys neskelbtini), o faktiškai nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kartu gyvenant, nors ir neregistruotoje santuokoje, įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė į šį žemė sklypą nepretenduoja. Gyvendami kartu santuokoje (duomenys neskelbtini), ieškovė ir B. V. pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, tačiau iki B. V. mirties jo neįregistravo, nors ir turėjo visus reikalingus dokumentus ir leidimus statybai. Po B. V. mirties iškilo būtinybė juos įregistruoti, nes buvo užvesta paveldėjimo byla notaro biure dėl B. V. turto paveldėjimo. Atsakovė R. G. yra mirusio B. V. įpėdinė pagal testamentą, o ieškovė į gyvenamojo namo dalį pretenduoja kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektą. Nurodo, jog 2016-06-29 buvo priimtas VĮ „Registrų centras“ sprendimas Nr.(4.6.10.)RS-759, kuriame nurodoma, kad prašymas įregistruoti gyvenamą namą lAlb(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į jį, adresu (duomenys neskelbtini), B. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise netenkinamas, nes dokumentai neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, o namas (duomenys neskelbtini), pagal 2016-03-18 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2016-04-01 įregistruotas R. G. ir D. G. vardu. Šis sprendimas buvo apskųstas VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau skundai buvo atmesti vadovaujantis tuo, kad pastatai jau įregistruoti R. G. ir D. G. vardu. Mano, kad nuosavybės teisės R. G. ir D. G. įregistruotos nepagrįstai ir netesėtai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir nekilnojamojo turto registro nuostatus. Šiuo sprendimu buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Atsakovų pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą neatitinka tikrovės. Nepanaikinus neteisėto pastatų įregistravimo atsakovų R. G. ir D. G. vardu yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės, kurios atsirado jai gyvenant kartu su B. V. ir sukuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu panaikinti deklaracijų pagrindu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimtą sprendimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovų R. G. ir D. G. vardu įregistruoti daiktines teises į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), nesutinka ir prašo šį reikalavimą palikti nenagrinėtu, kaip pareikštą nesilaikant ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodė, kad šio sprendimo ieškovė nebuvo apskundusi centriniam registratoriui, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniuose. Taip pat nurodė, kad nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių ir šių daiktų įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o tik valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas juridinių faktų registraciją atlieka pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas laikėsi atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytos pozicijos.
Atsakovai R. G. ir D. G. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad 2014-01-06 testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės Birutės Vinogradovienės, turimą turtą B. V. paliko savo dukrai R. G.. 2015-07-29 atsakovė R. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. 2016-01-27 Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė V. M. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, kuriuose nurodė, kad B. V. turtą paveldi duktė R. G. ir išvardino paveldimą turtą, kuriam išduoti liudijimai. Valstybės įmonė Registrų centras, remdamasis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, įregistravo atsakovei R. G. nuosavybės teisę į ½ buto (duomenys neskelbtini), į ½ dalį 0,0532 ha žemės sklypą, esantį N. A., (duomenys neskelbtini), į visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po B. V. mirties į atsakovę kreipėsi ieškovės duktė S. V. ir pasiūlė pasidalinti paveldėtą turtą, atsakovei paliekant nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje ir N. A., o ieškovei – butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. G. su pasiūlymu sutiko. Turėdama pagrįstus lūkesčius, kad gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu atiteks jai, atsakovė R. G. kartu su savo sutuoktiniu D. G. įteisino namo ir ūkinio pastato statybas, atlikdama visas procedūras, kurias ji turėjo atlikti pagal VĮ Registrų centras reikalavimus ir dėl to patirdama papildomas išlaidas. VĮ Registrų centras įregistravo R. G. ir D. G. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) remdamasis 2016-03-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; į ūkinį pastatą tuo pačiu adresu nuosavybės teisės buvo įregistruotos remiantis 2016-04-25 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą. Atsakovai R. G. ir D. G., tikėdamiesi, kad bus laikomasi pirminio susitarimo, pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame name, atliko esminius namo pagerinimo darbus (pakeitė stogą, išbetonavo grindis ir pan.). Mano, kad ieškinyje reiškiamų reikalavimų „panaikinti 2016-04-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 25 ir 2016-03-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą“ tenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių (tokius padarinius gali sukelti sprendimas pripažinti VĮ Registrų centras sprendimą negaliojančiu, bet ne atsakovų VĮ Registrų centrui užpildytos deklaracijos, kurios nėra sandoriai), todėl byla dėl šių reikalavimų turėtų būti nutraukta. Mano, kad tarp mirusiojo sutuoktinės (ieškovės) ir testamentinės įpėdinės (atsakovės R. G.) turėtų būti dalinamas visas paveldėtas turtas. Atsakovė R. G., nepaisant to, jog namą, dėl kurio vyksta ginčas, jos miręs tėvas pastatė iš asmeninių lėšų, neprieštaravo paveldėto turto dalyboms pagal ieškovės ir jos dukters pasiūlytą tvarką. Atsakovė R. G. šio susitarimo laikėsi ir nepretendavo į buto (duomenys neskelbtini) dalį, kuriame gyvena ieškovė. Namas, į kurį pretenduoja ieškovė, stovi ant asmeninės nuosavybės teise atsakovei R. G. priklausančios žemės, į ką turėtų būti atsižvelgiama dalinantis turtą. Be to, kaip jau buvo minėta atsakovai Rima ir D. G. investavo nemažai piniginių lėšų į namo pagerinimą, todėl ieškinio tenkinimas reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą ir pastatą – ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), įregistruota R. G. ir D. G. vardu, įregistravimo pagrindai – 2016-04-25 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 25 ir 2016-03-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Iš santuokos liudijimo nustatyta, jog ieškovė ir B. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) B. V. mirė.
Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ginčijimo
CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000 kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), nagrinėjamu atveju – deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Todėl nesutiktina su atsakovų pozicija, jog deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti ginčijama sandorių negaliojimo pagrindais. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija deklaraciją apie statybos užbaigimą tuo pagrindu, kad į deklaraciją buvo įrašyti klaidingi duomenys apie statytoją. Teismas su ieškovės išdėstytais argumentais sutinka. Visų pirma, atsakovė, pateikdama Deklaraciją apie statybos užbaigimą, patvirtino, kad jai žinoma atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo pateiktų dokumentų atitiktį tikrovei. 2015 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-409 dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 34 punkte nustatyta statytojo pareiga Statybos įstatymo nustatytais atvejais surašyti Deklaraciją ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikti prašymą patvirtinti Deklaraciją. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad nėra ginčo turto statytojai, pripažino, kad nekilnojamojo turto statytojas buvo B. V.. Be to, atsakovai neneigė, kad ginčo turtas buvo pastatytas B. V. ir S. V. santuokos metu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas B. V. 1997-05-05. Posėdžio metu liudytojais apklausti A. V. ir Z. V. patvirtino, kad gyvenamąjį namą B. V. ir S. V. statė santuokos metu, buitinėmis sąlygomis, B. V. padėjo draugai, todėl statybos užtruko ir iki jo mirties turtas nebuvo įregistruotas. Atsakovai priešingų duomenų nepateikė.
Atsakovų teigimu, ginčo turtas buvo įregistruotas jų vardu, nes šalys tarėsi dėl paveldėto turto pasidalijimo, todėl šių duomenų nuginčijimas neturi jokios reikšmės. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nei ieškovė, nei atsakovai nereiškė reikalavimo padalinti paveldėtą turtą. Kad iki teisminio ginčo šalys dėl to derėjosi, jos neneigia, tai patvirtino ir liudytoja apklausta notarė Dalija Rinkevičienė. Liudytoja nurodė, kad šalims paaiškino, jog turtas turėtų būti pirmiausia įregistruotas mirusiojo B. V. vardo.
Šiuo metu ginčo nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes deklaracijoje apie statybos užbaigimą pateikti klaidingi duomenys apie statytoją. Įregistravus turtą mirusiojo vardu, atsakovė R. G. daiktines teises į dalį turto įgytų visai kitu pagrindu, t. y. kaip testamentinė įpėdinė. Vien tai, kad šalys tarėsi, kaip pasidalinti paveldėtą turtą, nepaneigia fakto, kad į deklaraciją apie statybos užbaigimą buvo įrašyti klaidingi duomenys apie statytoją ir tuo pagrindu daiktinės teisės į turtą atsakovams įregistruotos nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, jog rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais patvirtinta faktinė aplinkybė, kad ginčo statinių statytojas buvo B. V., atsakovė R. G. tai pripažino teismo posėdžio metu, pripažintina, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ir pateikta registruoti pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, t. y. joje nurodyti neteisingi duomenys apie statytoją. Minėtų neteisingų duomenų pagrindu, nepagrįstai įregistruotos daiktinės teisės atsakovų vardu. Pripažintina, kad 2016-03-18 ir 2016-04-25 atsakovės pasirašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą yra neteisėtos, nes jose įrašyti klaidingi duomenys apie statytoją, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2016-03-18 ir 2016-04-25 Deklaracijas apie statybos užbaigimą tenkintinas (CK 1.80 str. 1 d.).
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė (CPK 178 str., 182 str. 4 punktas).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo statybos pradžios metai 1997 m., statybos pabaigos metai 2004 m., pastato-ūkinio pastato statybos pradžios metai 2005 m., statybos pabaigos metai 2005 m.
Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo nekilnojamasis turtas (pagaminant naują daiktą – CK 4.47 str. 4 p.) buvo įgytas ieškovės S. V. ir B. V. santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nurodyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.). Tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad namas buvo statomas ilgą laiką ūkio būdu, ieškovei ir B. V. gyvenant santuokoje. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prie namo statybos neprisidėjo, jį statė tėvas iš asmeninių lėšų ir savo darbu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovė ilgą laiką gyveno santuokoje su B. V., nėra duomenų, kad tarp jų buvo sudaryta vedybų sutartis, liudytoja Z. V. paliudijo, kad sutuoktiniai namą statė kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovė paaiškino, kad jos sutuoktinis namą statė pats, ji daug dirbo, visas šeimos pajamas investuodavo į namo statybą. Taigi ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas atsirado ieškovei ir B. V. esant santuokoje (statybos pabaigos metai 2005 m.), t. y. dar iki B. V. mirties. Dėl to nuosavybės teisę kuriančios ir jos formą lemiančios aplinkybės turi būti vertinamos kaip kilusios šalių santuokos metu, o turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe.
Atsakovai nurodė, kad investavo savo lėšų į namo pagerinimus, pateikė rašytinius įrodymus apie medžiagų įsigijimą. Akivaizdu, kad galėjo būti atliekami tam tikri remonto darbai, kuriems buvo reikalingos statybinės medžiagos, tačiau tai negali paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šios aplinkybės taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė ir jos sutuoktinis B. V., pastatę ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl būdami jo savininkais CK 4.47 str. 4 p. prasme, tačiau teisiškai neįregistravę savo pastatyto ginčo turto, jo neteko. Atsakovai priešpriešinių reikalavimų dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovei nereiškė, todėl nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti.
Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju yra susidariusios tokios aplinkybės, jog ginčo turto bendrasavininkas – B. V. jau yra miręs. Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams (CK 4.89 str. 1 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nustačius, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra bendra ieškovės bei B. V. nuosavybė, nesant duomenų apie tai, jog sutuoktiniai S. V. ir B. V. būtų sudarę vedybų sutartį, nesant duomenų, kad minėtas turtas priklausytų sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytina, kad ieškovei S. V. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl teisinės registracijos panaikinimo
Ieškovė prašo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimtą sprendimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovų R. G. ir D. G. vardu įregistruoti daiktines teises į gyvenamą namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Duomenys, įrašyti į viešą Nekilnojamojo turto registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia civilinė byla turėtų būti nutraukta, tačiau toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
Atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo reikalavimą panaikinti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre palikti nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas sutinka su atsakovės išdėstytais argumentais.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei R. G. ir D. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises pagal pateiktą prašymą ir dokumentus įregistravo 2016-04-01 ir 2016-05-10. Duomenų, kad šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo ieškovės apskųstas Centriniam registratoriui, nėra.
Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 1 p. nustato, kad, jei ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė VĮ „Registrų centras“ sprendimui apskųsti nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, be to, bendrosios kompetencijos teismai neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimtą sprendimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovų R. G. ir D. G. vardu įregistruoti daiktines teises į gyvenamą namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 638 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui ieškovės pareikštą neturtinį reikalavimą dėl VĮ „Registrų centras“ sprendimo panaikinimo palikus nenagrinėtu, ieškovei grąžintinas už jį sumokėtas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitus ieškinio reikalavimus patenkinus, o atsakovui VĮ „Registrų centras“ neturint teisinio suinteresuotumo, už juos sumokėtas 597 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų R. G. ir D. G. lygiomis dalimis ieškovės naudai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus pusę visų ieškovės reikalavimų, ieškovės turėtos 250 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovų R. G. ir D. G. lygiomis dalimis, nes patenkinti reikalavimai pareikšti tik šių atsakovų atžvilgiu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016-03-18 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2016-04-25 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 25.
Pripažinti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių B. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Nustatyti, kad ieškovei S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš atsakovės R. G. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. V..
Priteisti iš atsakovo D. G. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. V..
Grąžinti ieškovei S. V. 41 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.