Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo A. G. priešpriešinį skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nukentėjusiojo K. P. skundą, kuriuo A. G. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 17 d. pokalbio su UAB „Delfi“ reporteriu P. G. metu pavadino K. P. vagimi ir apsivogusiu, o šio pokalbio pagrindu 2013 m. birželio 17 d. portale „Delfi“ buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „Kauno politikai pasijuto slapta sekami“, tokiu būdu A. G. apie K. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nukentėjusįjį pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamojo A. G. priešpriešinis skundas dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo K. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., padarymo. A. G. kaltina K. P. tuo, kad jis 2013-05-13 ir 2013-05-20 „Žinių radijo“ eteryje, viešai transliuotoje ir iki dabar internete kiekvienam asmeniui laisvai pasiekiamoje žurnalisto S. M. radijo laidoje „Nepagrąžintą tikrovė“ paskleidė šmeižikiškus duomenis apie A. G., kaip apie asmenį, piktnaudžiavusį tarnyba ir išvaisčiusį svetimą turtą.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti A. G. priešpriešinį skundą, konstatavęs, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. numatytų reikalavimų, kadangi skunde nenurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, kas turi reikšmės bylos teismingumui, ir jame suformuluotas neaiškus kaltinimas, be to, priešpriešiniame skunde išdėstyti kaltinimai nėra susiję su kaltinimais, kurie reiškiami A. G..

Kaltinamojo A. G. gynėjas adv. V. Bužinskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodoma, jog teismas formaliai įvertino situaciją ir, net nepradėjęs nagrinėti bylos, pasisakė dėl įrodymų vertinimo. Paduodamas priešpriešinį skundą A. G. nurodė, kad 2013-06-17 pokalbio su UAB „Delfi“ žurnalistu P. G. jis komentavo apie jį pasirodžiusią informaciją visuomenės informavimo priemonėse, nurodydamas neigiamos informacijos apie jo asmenį šaltinį, t. y. K. P.. Šis pokalbis vėliau K. P. davė pagrindą kreiptis į teismą su 2013-12-11 skundu, prašant teismo privataus kaltinimo tvarka A. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. Net paviršutiniškai susipažinus su K. P. skundu ir A. G. priešpriešiniu skundu, teismas galėjo įsitikinti, kad viešojoje erdvėje per skirtingas visuomenės informavimo priemones tarp A. G. ir K. P. vyko ir vyksta diskusija dėl to paties dalyko – tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės-ūkinės veiklos ir dingusių didelių pinigų sumų. A. G. pokalbis su UAB „Delfi“ žurnalistu iš esmės buvo jo atsakas į jau anksčiau K. P. jam pareikštus viešus kaltinimus. Todėl Kauno apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad A. G. priešpriešiniame skunde pareikšti kaltinimai nėra susiję su K. P. jam pareikštais kaltinimais.

Skunde taip pat nesutinkama su nutarties motyvais dėl priešpriešinio skundo neatitikimo BPK 412 str. reikalavimams. Teismas nutartyje nurodė, kad A. G. skunde suformuluoti kaltinimai yra nekonkretūs, nes nenurodyta konkreti frazė, kuri apšmeižė A. G.. Iš tokio teismo nutarties teiginio galima daryti išvadą, kad teismas šmeižimą supranta labai siaurai – kokia nors konkrečia fraze ar teiginiu. Toks teismo vertinimas jau rodo jo išankstinę nuomonę apie bylos nagrinėjimą ir jo rezultatus, nes iš tokio vertinimo matyti, kad vertinama bus tik atskiros išsakytos frazės ar teiginiai, visiškai nenagrinėjant jų konteksto ir neanalizuojant laidų turinio. Tuo trapu A. G. priešpriešiniame skunde yra nurodytos konkrečios citatos, kuriomis visuomenei siunčiama žinia, kad A. G. tarnybinę padėtį naudojo savo ir savo giminaičių interesais, taip pat davė nurodymą Estijos piliečiui paskolinti pusės milijono litų sumą, žinodamas, kad tokia paskolos sutartis yra fiktyvi ir paskolintos lėšos nebus įmonei grąžintos. Pagal baudžiamąjį įstatymą, K. P. nurodytos veikos yra nusikaltimai. Tačiau teismas, net nepriėmęs ir nenagrinėjęs priešpriešinio skundo, įvertino A. G. pateikiamų frazių turinį. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad skundo turinio vertinimas galimas tik dviem aspektais, nurodytais BPK 412¹ str. 1 d., t. y. kai skunde išdėstyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi ir/ar kai yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju A. G. skundas formaliai atitiko BPK 412 str. 2 d. reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas.

Dėl priešpriešinio skundo teismingumo problemos, kurią nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, gynėjo skunde pažymima, jog priešpriešinio skundo nagrinėjimui teismingumo problema nėra aktuali, kadangi BPK 410 str. nurodyta, jog skundas ir priešpriešinis skundas visais atvejais nagrinėjamas vienoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundas tenkintinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasis Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti A. G. priešpriešinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra nepagrįsti.

BPK 410 str., reglamentuojančio priešpriešinio skundo nagrinėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu.

Nesutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad A. G. priešpriešiniame skunde K. P. reiškiami kaltinimai nėra susiję su A. G. pareikštas kaltinimais. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, privataus kaltinimo procesas A. G. atžvilgiu buvo pradėtas pagal K. P. skundą, kuriame jis kaltina A. G. šmeižimu pagal BK 154 str. 1 d. dispoziciją, būtent tuo, kad A. G. 2013-06-17 pokalbio su „Delfi“ reporteriu P. G. metu pavadino K. P. vagimi ir apsivogusiu. A. G., kreipdamasis į teismą su priešpriešiniu skundu, nurodo, kad minėtas jo pokalbis su žurnalistu buvo atsakas į jau anksčiau K. P. išsakytus A. G. šmeižiančius teiginius, o būtent dėl to, kad K. P. 2013-05-13 ir 2013-05-20 „Žinių radijo“ eteryje, viešai transliuotoje ir iki dabar internete kiekvienam asmeniui laisvai pasiekiamoje radijo laidoje „Nepagrąžintą tikrovė“ paskleidė šmeižikiškus duomenis apie A. G., kaip apie asmenį, piktnaudžiavusį tarnyba ir išvaisčiusį svetimą turtą. Tiek K. P. skundas, tiek A. G. priešpriešinis skundas yra susijęs su viešoje erdvėje kilusiomis diskusijomis dėl to paties dalyko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės-ūkinės veiklos ir dingusių didelių pinigų sumų. Todėl skundžiamos nutarties motyvai, kad minėti kaltinimai nėra susiję, nepagrįsti.

Priešpriešinio skundo turiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir nukentėjusiojo skundui (BPK 412 str.), tai yra, skunde turi būti nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta, ir kitos esminės aplinkybės bei jas patvirtinantys duomenys.

Aukštesniojo teismo vertinimu, A. G. priešpriešinis skundas, priešingai nei teigiama Kauno apylinkės teismo nutartyje, atitiko priešpriešinio skundo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 412 str.). Nagrinėjamame priešpriešiniame skunde yra nurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, asmens, įtariamo tos veikos padarymu, vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta, yra aiškiai suformuluotas kaltinimo turinys, nurodant, kad K. P. yra kaltinimas tuo, kad jis 2013-05-13 ir 2013-05-20 „Žinių radijo“ eteryje, viešai transliuotoje ir iki dabar internete kiekvienam asmeniui laisvai pasiekiamoje žurnalisto S. M. radijo laidoje „Nepagrąžintą tikrovė“ paskleidė šmeižikiškus duomenis apie A. G.. Skunde yra nurodyti konkretūs sakiniai (ir paryškintos jų dalys), kuriais, A. G. nuomone, buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija minėtoje radijo laidoje. Su skundu teismui yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir garso įrašas. Tai, kad priešpriešiniame skunde nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, atsižvelgiant į tai, kad galimai šmeižikiška informacija buvo skelbiama radijo laidoje ir internetiniame puslapyje, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti privataus kaltintojo priešpriešinį skundą. Be to, kaip teisingai pažymėta gynėjo skunde, šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta bylos teismingumo klausimui įtakos neturi, kadangi pagal BPK 410 str. 1 d., skundas ir priešpriešinis skundas nagrinėjamas vienoje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. G. skundas prieš nukentėjusįjį atitinka BPK 410 str. numatytas skundo pateikimo sąlygas ir BPK 412 str. nurodytus skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl jis turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

Esant tokiai situacijai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis, kuria A. G. priešpriešinį skundą atsisakyta priimti, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir A. G. priešpriešinį skundą priimti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.