Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Romualdos Janavičienės, Almos Urbanavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. IĮ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų r. apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sūduvos klevas“ ieškinį atsakovui Z. V. IĮ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atsakovo Z. V. IĮ priešieškinį ieškovui UAB „Sūduvos klevas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų r. apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimu nuspręsta UAB „Sūduvos klevas“ ieškinį tenkinti, Z. V. IĮ priešieškinį atmesti.

Teismas sprendime nurodė, jog remiantis įstatymo normomis (LR CK 6.181str. 1d., ir 3d.) laiko, jog šalys derybų metu nesusitarė dėl visų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, šalių valia nebuvo suderinta (LR CK 1.63str. 6d.), todėl polietileninių maišelių gamybos įrenginio „VOLRQL – 800“ pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovo nesąžiningumas derantis dėl sutarties sąlygų nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl ieškovas neatsako už tai, jog nebuvo pasiektas šalių susitarimas.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta, kadangi ieškovas už įrangos įsigijimą sumokėjo atsakovui 30 procentų avansinį mokėjimą ir šio įrodymo nevertino, nes pateikta polietileninių maišelių gamybos įrenginio „VOLRQL – 800“ pirkimo – pardavimo sutartis nėra patvirtinta šalių parašais ir antspaudais. Be to, pažymėjo, jog nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu, atsakovo veiksmai užsakant prekę negali būti laikomi sutarties vykdymu, nurodė, jog šie veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsakovo teigimu buvo sudaryta pati sutartis.

Teismas vadovaujantis LR CK 6.237 str. 1 d. nurodė, jog atsakovui pervestos lėšos - 13042,50 Lt, yra atsakovo be pagrindo įgytas turtas bei vadovaujantis LR CK 6.240 str. 1 d. priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas darydamas išvadas buvo šališkas.

Teismas neuždavė ieškovui atsakovo priešieškinyje iškeltų klausimų, todėl liko neišsiaiškintos svarbios bylos aplinkybės.

Teismas nepagrįstai, remdamasis tik ieškovo teiginiu, jog avansinis mokėjimas buvo pervestas per klaidą, laikė įrodytu, jog oferta nebuvo akceptuota. Be to, tokiu būdu teismas suklaidino atsakovą dėl teismo susidarytos nuomonės apie ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumą.

Teismas nepagrįstai neapklausė ieškovo buhalterės dėl avansinio pavedimo aplinkybių.

Teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į ieškovo reikalavimų pagrindo kaitaliojimą, nes ieškovas savo reikalavimus grindė sutartinių santykių nutraukimu, o vėliau – tokių santykių nebuvimu.

Teismas, spręsdamas apie sutartinių santykių buvimą ir vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo teismų praktikos, kur teigiama, jog vertinant sutartinių santykių buvimą būtina įvertinti šalių ikisutartinius santykius ir derybas nutraukusio asmens elgesį sąžiningumo atžvilgiu, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą galima spręsti tik įvertinus įrodymų visumą.

Teismas neteisingai nurodė, jog išankstinės sąskaitos apmokėjimas nėra akceptas, nes sąskaitoje nurodomos visos pagrindinės sutarties sąlygos – prekės pavadinimas, kiekis, mokamo avanso procentinė išraiška bei mokėjimo pagrindas. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl akcepto buvimo nustatymo (nutartys Nr.3K-3-119/2006, Nr.3K-3-1040/2003).

Teismas sprendimą priėmė remdamasis pasirinktinai tirtais, o ne visais byloje esančiais įrodymais.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo nesąžiningumas nėra įrodytas, nes nesąžiningumą įrodo 2007-09-25 teismo posėdžio protokolas, 2007-04-05 ieškovo pranešimas atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys).

Byloje nustatyta, jog tarp šalių vyko derybos dėl įrangos (maišelių karpymo automato VOLRQL-800) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 86). Sutarties tekstas šalių nepasirašytas ir antspaudais nepatvirtintas (b.l. 37-38). Atsakovas Z. V. IĮ 2007-03-29 pateikė ieškovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr.07/03-29-01, kurioje nurodyta: pardavimo data - 2007-03-29, prekės pavadinimas – polietileninių maišelių gamybos linija VOLRQL-800, mokėjimo paskirtis – avansas 30 proc. pagal sutartį Nr.07/03-29-01, mokėjimo suma – 13042,50 Lt, sąskaitą priėmęs asmuo – V. K. (b.l. 44). Ieškovas UAB „Sūduvos klevas“ 2007-03-29 pateikė atsakovui 7 punktų prašymą dėl sutarties sąlygų papildymo (b.l. 9). Ieškovas 2007-03-30 vietinio mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui avansinio mokėjimo sumą - 13042,50 Lt. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentą, pagal kurį 2007-03-30 įrangos gamintojui Kinijos bendrovei „RUIAN ZHUXIN MACHINERY CO., LTD“ pervesta 2500 USD (b.l. 77). Mokėjimo dokumente nurodoma, jog mokėjimo paskirtis ,,PROFORMA INVOICE Nr.CY20070327 (RQL-800). Mokėjimas atliktas pagal 2007-03-27 Kinijos bendrovės „RUIAN ZHUXIN MACHINERY CO., LTD“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą PROFORMA INVOICE Nr.CY20070327 (b.l. 79-80). Į bylą pateiktame Sutarties priede (b.l. 34) ir Kinijos bendrovės „RUIAN ZHUXIN MACHINERY CO., LTD“ išankstinio apmokėjimo sąskaitoje (b.l. 79-80) nurodytų gaminių pavadinimas skiriasi - VOLRQL-800 ir RQL-800, atitinkamai. Ieškovas 2007-04-05 pranešimu atsakovui nurodė, jog nepavykus priimtinomis sąlygomis susitarti dėl sutarties sudarymo, nutraukia su atsakovu bet kokias derybas šiuo klausimu (b.l.10). Ieškovas nurodo ir pripažįsta, jog avansinis mokėjimas atsakovui pervestas per klaidą (b.l. 84).

Kolegija pažymi, jog apelianto teiginys, kad teismas darydamas išvadas buvo šališkas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismo posėdžių protokoluose ir sprendime negalima įžvelgti jokių šališkumo požymių. Vien tai, jog teismo sprendimas yra atsakovui nepalankus, neleidžia teigti, jog teismas buvo šališkas. Apeliantas nepateikė jokių teismo šališkumo įrodymų, todėl šis skundo argumentas atmetamas.

Kolegija atmeta apelianto argumentą, jog teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog teismas neuždavė ieškovui atsakovo priešieškinyje iškeltų klausimų ir todėl liko neišsiaiškintos svarbios bylos aplinkybės. Kolegija konstatuoja, jog teismas uždavė pakankamai klausimų, kad atskleistų bylos esmę. Be to, teismas priima sprendimą visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl, pagal įstatymo reikalavimus, pateikia tokius klausimus, kurie jo nuomone yra svarbūs bylai, o ne tuos, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose formuluoja šalys. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 str. 6 d. numato galimybę visiems byloje dalyvaujantiems asmenims užduoti liudytojams klausimus. Tai, jog apeliantas nerealizavo šios savo teisės, nedaro teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Kolegija konstatuoja, jog apelianto teiginys, kad teismas pagrindiniu įrodymu, parodančiu, jog oferta nebuvo akceptuota, laikė ieškovo teiginį, kad avansinis mokėjimas pervestas per klaidą, neatitinka tikrovės. Motyvai, kuriais teismas konstatavo, jog oferta neakceptuota, sudaro beveik puslapį teismo sprendimo, o apelianto nurodytu įrodymu teismas sprendime nesirėmė iš viso (b.l. 90).

Apelianto teiginys, jog teismas suklaidino atsakovą dėl teismo susidarytos nuomonės apie ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumą, nenagrinėtinas kaip neįtakojantis teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teisminio nagrinėjimo tikslas yra objektyviai išspręsti šalių ginčą, o ne sudaryti šalims nuomonę apie pateiktų reikalavimų pagrįstumą ar nepagrįstumą

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas nepagrįstai neapklausė ieškovo buhalterės dėl avansinio pavedimo aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 190 str. dalyvaujantis byloje asmuo gali prašyti šaukti liudytoju jo nurodytą asmenį. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas (apeliantas) būtų pateikęs teismui prašymą dėl ieškovo buhalterės šaukimo liudyti. Taigi šis argumentas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nuostatai, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Kolegija pažymi, jog ieškovo teiginys, kad teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į ieškovo reikalavimų pagrindo kaitaliojimą, neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių procesinių dokumentų, kuriais būtų keistas ieškinio pagrindas. Viso proceso metu reikalavimų pagrindas išliko nepakitęs.

Apelianto teiginys, jog teismas spręsdamas apie sutartinių santykių buvimą ir vertindamas byloje esančius įrodymus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kur teigiama, jog vertinant sutartinių santykių buvimą būtina įvertinti šalių ikisutartinius santykius ir derybas nutraukusio asmens elgesį sąžiningumo atžvilgiu, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą galima spręsti tik įvertinus įrodymų visumą, yra nepagrįstas. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Sprendime įvertinti ir šalių ikisutartiniai santykiai, kurie nesudaro prielaidos teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, ir derybas nutraukusio asmens veiksmai sąžiningumo aspektu. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog ieškovas nesudarydamas sutarties elgėsi nesąžiningai. Atsakovas (apeliantas) nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas derėdamasis dėl įrangos pirkimo neketino sudaryti sutarties, ar jog toli pažengusios derybos nutrauktos be pakankamos priežasties. Esminių sutarties sąlygų - šiuo atveju: galutinė kaina, draudimo išlaidos, transportavimo kaštai, įrangos komplektacija - nesuderinimas, negali būti laikomas nepakankama priežastimi nutraukti derybas.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog išankstinės sąskaitos apmokėjimas privalo būti vienareikšmiai vertinamas kaip sutarties akceptavimas. Šiuo atveju galima teigti, jog ieškovas savo veiksmu sudarė prielaidą atsakovui manyti, jog sutartis tarp šalių gali būti sudaryta, tačiau tokio mokėjimo negalima besąlygiškai laikyti ofertos akceptu. Atsakovas, teigdamas, jog dėl ieškovo veiksmo patyrė nuostolių, privalo nuostolius įrodyti, nes nuostoliai nėra preziumuojami. Kolegijos nuomonė dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nepagrįstumo sutampa su pirmos instancijos teismo nuomone. Iš byloje esančios 2007-03-27 Kinijos bendrovės „RUIAN ZHUXIN MACHINERY CO., LTD“ išankstinio apmokėjimo sąskaitos PROFORMA INVOICE Nr.CY20070327 (b.l. 79-80), akivaizdu, jog atsakovas įrangą užsakė ankščiau nei ieškovas savo veiksmu sudarė prielaidą manyti, jog sutartis bus sudaryta. Šį faktą patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu (b.l. 85) Be to, pažymėtina, jog šalių derybų objektas buvo maišelių karpymo automatas VOLRQL-800, o pagal atsakovo pateiktus dokumentus (b.l. 79-80), matoma, kad atsakovas užsakė maišelių karpymo automatą RQL-800. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas patvirtino teismui, kad užsakytas įrenginys nebuvo vienintelis, analogiški įrenginiai buvo užsakinėjami ir anksčiau (b.l.85). Tokios aplinkybės neleidžia konstatuoti esant įrodytą situaciją, kad patirti nuostoliai gali būti siejami su ieškovo veiksmu (avansinio mokėjimo pervedimu) ir kad atsakovo užsakytas įrenginys buvo skirtas būtent ieškovui.

Kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog teismas sprendimą priėmė remdamasis pasirinktinai tirtais, o ne visais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nenurodė kokių įrodymų teismas neištyrė, o kolegija iš teismo sprendimo turinio daro išvadą, jog sprendimas priimtas ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas nurodė, kad turi rašytinių įrodymų ir galėjo juos pateikti, tačiau to iš jų niekas nereikalavo (b.l. 104). Pateikti įrodymus yra šalių pareiga (LR CPK 178 str.). Akivaizdu, jog atsakovas proceso metu atsainiai vertino savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pažymėtina, jog papildomų įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl:

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Šalčininkų r. apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.