Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo šalpos našlaičių pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos dukros G. N. biologinis tėvas yra M. P.. Su M. P. bendro ūkio nevedė, turėjo trumpalaikius santykius, kurių metu pastojo. Apie dukros gimimą jam nepranešė, nes neturėjo kontaktų, ir tėvystę gera valia buvo pripažinęs tuometinis jos sugyventinis, kuris teismo sprendimu tėvystę nuginčijo. 2024 m. spalio pabaigoje sužinojo, kad M. P. (duomenys neskelbtini) žuvo. Nustačius, kad mirusysis M. P. yra jos dukters G. N. tėvas, dukra G. N. turėtų teisę gauti našlaitės pensiją.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė prašymą pareiškime nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad apie tai kad laukiasi, M. P. pranešė. Jis nesutiko pripažinti tėvystę, dukrai išlaikymo neteikė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. V. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko. Ji nežinojo apie jo draugystę su pareiškėja ir turimą dukrą. Tik gavusi dokumentus iš teismo apie tai sužinojo.

VVTAS atstovė Renata Kizienė paaiškino, kad vaikui svarbu žinoti kas jo biologiniai tėvai ir tai turi būti įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų interesų. Nepilnametės G. N. kilmės nustatymas iš tėvo pusės šioje byloje labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Su pareiškimu sutiko.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog išduotame vaiko G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – pareiškėja. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 23/2025(01), kuris laikytinas patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, pateiktą išvadą, kad M. P. yra G. N. biologinis tėvas su 99,999999999616 proc. tikimybe, tai, kad tėvystė turi juridinę reikšmę, kadangi jos nustatymas sukels pareiškėjos dukrai tam tikrus teisinius padarinius, įgis tam tikras subjektines teises (teisę į šalpos našlaičio pensiją), pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos dukros tėvystę bei negali jų gauti kitokia nei teismo tvarka. Pareiškėjos pareiškimo reikalavimas tenkintinas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. P. yra G. N. biologinis tėvas.

Tėvystės juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas šalpos našlaičių pensijos gavimo tikslu.

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo patirtos pašto išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Pareiškimą tenkinti.

Šalpos našlaičių pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.