Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-10-25 · Byla Nr. A2.6.-11610-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
A2.6.-11610-929/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
B. P.
Nukentėjusysis
J. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11610-929/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10942-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. P., nukentėjusiajai J. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamo padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. 2013 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Apklaustas teismo posėdyje B. P. parodė, kad pripažįsta, kad taip galėjo įvykti, bet jis smūgio nepajuto. Po 2-3 kartus per dieną būna parduotuvėje „Norfa“. Prie parduotuvės, automobilių aikštelėje visada daug automobilių. Jam reikėjo apsisukti. Apsisuko ir nuvažiavo. Atbuline eiga važiavo. Jei būtų pastebėjęs ar pajutęs smūgį, viskas būtų buvę kitaip. Jo automobilis draustas, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos jokio tikslo neturėjo. Apgailestauja, kad taip atsitiko. Nėra koks chuliganas. Vairuoja automobilį 30 metų. Jis yra invalidas, todėl be mašinos jam būtų labai sunku.

Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad Justiniškėse, prie „Naktida“ matė eismo įvykį kurio metu į automobilį „Mitsubishi“ atsitrenkė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis. Jis važiavo atbulas ar tiesiog apsisukinėjo ir ji pamatė susidūrimą, kaip kliudė automobilį. Atsitrenkė į priekinių durelių šoną. Atkreipė dėmesį tuo momentų, kad kaltininkas dar nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Pati užrašė policijos pareigūnams to automobilio numerį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pristabdė savo automobilį, tačiau nebuvo išlipęs iš automobilio ir išvažiavo. Negali pasakyti, ar jis girdėjo smūgį. Mano, kad patį atsitrenkimą turėjo jausti, nes garsas buvo toks, kad 30 metų atstumu gerai girdėjosi. Jeigu jis garso negirdėjo, tai atsitrenkimą tikrai turėjo pajausti. Apgadinimai buvo žymūs. Buvo ne tik apibrozdinimas, bet ir įlenkimas.

Šalies argumentai

I. V. paaiškinimo duomenimis, 2013-07-25 dirbdama Justiniškių turgavietėje, ji matė kaip automobilis „VW“ atsitrenkė į automobilį „Mitsubishi“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo (b.l. 8).

Nukentėjusioji J. R. teisme parodė, kad liepos pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo prie „SEB“ banko esančios parduotuvės „Norfa“. Pastatė savo automobilį ir nuėjo į banką. Sugrįžusi prie savo automobilio pamatė, kad sugadintos durelės. Prie jos priėjo moteris ir papasakojo, kad matė eismo įvykį, užsirašė automobilio, kuris apgadino jos automobilį telefono numerį. Ji iškvietė policiją. Buvo dar viena liudytoja, kuri dirbo pardavėja. Ji sakė, kad irgi matė tą įvykį. Liudytojos pasakė, kad matė kaip kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilį, bet vairuotojas iš automobilio neišlipo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės patrulio N. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2013-07-25 apie 11.00 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Justiniškių g. 91, įvyko eismo įvykis, vienas jo dalyvių pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi J. R., kuri paaiškino, kad palikusi automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje, grįžusi rado jį apgadintą. Liudininkė I. V. nurodė, kad matė kaip į stovintį „Mitsubishi“ automobilį atsitrenkė automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas neišlipęs nuvažiavo (b.l. 4).

J. R. parodymai analogiški užfiksuotiems policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 7).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyt, kad automobiliui Mitsubishi Galant apgadintos priekinės kairės pusės dūrus, automobiliui VW Sharan apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 6). Automobilių apgadinimai užfiksuoti foto lentelėse (b.l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs iš įvertinęs byloje surinkus įrodymus – policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus, duotus tyrimo metu, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, nustatė, kad nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilių kontaktas įvyko pastarajam manevruojant automobilių stovėjo aikštelėje. B. P. mėgindamas apsisukti, nepaliko tarpo iš šono, ko pasekoje apgadino stovintį nukentėjusiosios automobilį. Automobilių „VW Passat“ ir „Mitsubishi Galant“ apgadinimų pobūdis ir mastas atitinka tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad B. P. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė įrodyta, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje B. P. prisipažino kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nurodė, kad eismo įvykio nepastebėjo, jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. V. parodė, kad ji matė eismo įvykį ir girdėjo automobilių susidūrimo garsą, kuris buvo gana stiprus, nes jį girdėjo būdama 30-40 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, nes ji nei nukentėjusiosios, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens anksčiau nepažinojo, todėl jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi. Liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios automobilio „Mitsubishi Galant“ apgadinimai yra gana žymūs, įlenktos priekinės kairės pusės durelės. B. P. teismui pateikė pažymą, kad jam nustatyti klausos sutrikimai, todėl jis galėjo negirdėti smūgio. Tačiau nurodė, kad sveikatos patikrinimą yra atlikęs ir sveikatos sutrikimų, kliudančių vairuoti transporto priemones jam nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad B. P., net jeigu negirdėjo automobilių susidūrimo garso, tai neabejotinai turėjo pajusti smūgi. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad B. P., suprasdamas įvykusio eismo įvykio faktą, būdamas vairuotoju ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo likti eismo įvykio vietoje, o nesant joje nukentėjusio asmens privalėjo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p. Šios pareigos B. P. neįvykdė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

B. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį- eismo įvykis įvyko B. P. manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė, į B. P. asmenybę – dirbantis, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą). Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skiriant B. P. švelnesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą, t. y. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei minėto straipsnio sankcijoje ir mažesnės trukmės papildomą nuobaudą - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje jai skirtina šio straipsnio sankcijos vidurkio dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

B. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, ir skirti B. P. galutinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė