Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB B2Kapital, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę ,,B.“, padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 1 000 Eur, pripažinti 1 337,57 Eur skolą trečiajam asmeniui B2Kapital, UAB ieškovės L. B. asmenine prievole, pripažinti atsakovo asmenine prievole 600 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškomą antstolės A. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu nebegyvena daugiau kaip metai; ieškovei nusibodo viską daryti už atsakovą, jam tarnauti, atsakovas ją pastoviai varo iš namo, jie kartu nesutaria, tolesnis toks gyvenimas tarp jų nėra įmanomas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis papildomai paaiškino, kad šalys nebevykdo sutuoktinių pareigų, nepalaiko jokių tarpusavio ryšių, nededa jokių pastangų santuokos išsaugojimui.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį pažymėjo, kad 2019-12-18 balanso duomenimis, L. B. biudžetui neskolinga. Atsakovas A. B. 2019-12-18 balanso duomenimis turi administracinių baudų už 221,23 Eur. Antstolės A. P. išieškomos iš (600Eur ) skolos likutis sudaro 211,23 Eur, o savivaldybės paskirtos skolos likutis sudaro 10 Eur. Sutinka, kad A. B. skolos valstybei/VMI prie FM po santuokos nutraukimo būtų pripažintos šio asmens prievolėmis.

Trečiasis asmuo UAB B2KAPITAL atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų nesusilaukė. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad šalys nebevykdo sutuoktinių pareigų, nepalaiko jokių tarpusavio ryšių, nededa jokių pastangų santuokos išsaugojimui.

Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos turėta pavardė – „B.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šiuos automobilius po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), bendros 1 000 EUR vertės, priteistina atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės; pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, turi nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, atsakovas turi įsiskolinimus: 600,00 EUR skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, išieškomą antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); šiuos įsiskolinimus nurodytiems kreditoriams ieškovė prašo pripažinti asmeniniais atsakovo kreditoriniais įsipareigojimais. Ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus: 1337,57 EUR skolą trečiajam asmeniui UAB B2Kapital. Įvertinus šalių valią, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas - nustatytina, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos dėl 600 EUR yra asmeninė atsakovo A. B.; kreditorinius įsipareigojimus UAB B2Kapital 1 337,57 EUR sumai yra asmeninė ieškovės L. B. prievolė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinas ieškovei 50 Eur žyminis mokestis bei 3,15 Eur (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, patvirtinanti 362,39 Eur valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl, ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 362,39 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei L. B. palikti jos pavardę „B.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „B.“.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 500 EUR (penkių šimtų eurų) vertės, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 500 EUR (penkių šimtų eurų) vertės.

Prievolę kreditoriui B2Kapital, uždarajai akcinei bendrovei, 1 337,57 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 57 centų) sumai, pripažinti asmenine ieškovės L. B. prievole.

Prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 600 EUR (šešių šimtų eurų) sumai, taip pat pagal šį įsiskolinimą vykdymo išlaidas antstolei A. P., pripažinti asmeninėmis atsakovo A. B. prievolėmis.

Priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo A. B. 53,15 Eur (penkiasdešimt tris eurus 15 centų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. 362,39 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.