Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00007-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. nuo 2015 m. gegužės 14 d. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 27 d., tačiau nebuvo nuvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis M. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (19-20 b. l.), kad 2015 m. kovo 30 d. Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, namuose sumušė tėvą P. G., sukėlė tėvui fizinį skausmą. Vėliau, tiksliai kada nepamena, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su tėvu, Kelmės rajono apylinkės teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per aštuonis mėnesius dalyvauti smurtini elgesį keičiančiose programose. Po kiek laiko, tikslaus laiko nepamena, atvyko į Kelmėje esančią probacijos tarnybą, kur pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su galimomis teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Parašė sutikimą dėl dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pasirašęs sutikimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir žinodamas apie atsakomybę ir pasekmes dėl vengimo atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, per numatytą terminą, t. y. per aštuonis mėnesius baudžiamojo poveikio priemonės neatliko ir nei karto nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes neturėjo pinigų kelionei, tuo metu neturėjo darbo, darbo biržoje visą tą laikotarpį registruotas nebuvo. Vėliau, jau suėjus įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose terminui, 2015 m. gruodžio 28 d. užsiregistravo darbo biržoje, nuo 2016 m. sausio 4 d. pradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiuo metu yra tris kartus dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose, dar liko trys kartai. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. kaltė įrodyta.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2-3 b. l.) nurodyta, kad M. G. vengia vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi (4-5 b. l.) buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-04-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-18366-15 atleisti įtariamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, paskirta M. G. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 27 d. patvarkymu (6 b. l.) nutartis dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo M. G. atžvilgiu perduota vykdymui Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje.

VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro išduota pažyma (7 b. l.) patvirtina, kad M. G. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. smurtinį elgesį keičiančiose programose nedalyvavo. Psichikos sveikatos centras piežasčių nurodyti negali, nes jos nėra žinomos.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamasis M. G. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 27 d., nebuvo atvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, toks pasyvus jo elgesys, laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnio dispoziciją.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai (19-20 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (45-49 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (24-29 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (30-35 b. l.) bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę –visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvimą atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomos baudos dydis ir yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, tačiau kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma 12 MGL dydžio – 451,92 Eur – bauda. Kadangi M. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. vasario 9 d. nutarimu (21-23 b. l.), kaltinamajam M. G. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir paskirti jam 12 MGL dydžio – 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 euro ct) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL dydžio – 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 euro ct) – baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. G. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nustatyti, kad M. G. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.