- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-384-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. V. B., G. V.
- Atsakovas
- V. A., V.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Ramūnas Varaniukas
Procesinio dokumento kategorija 24.2, 106.6, 30.9.1, 121.15, 121.21
2010 m. kovo 29 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei G. V. B., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui V. A., jo atstovui advokatui Ramūnui Varaniukui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6358-717/2009 pagal ieškovės G. V. B. ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui A. B. dėl išlaidų, susijusių su bendros nuosavybės išlaikymu, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. B. patikslintu ieškiniu (b.l.65-67) prašė priteisti iš atsakovo V. A. 2 727,42 Lt nuostolių atlyginimo, atnaujinti praleistą terminą pažeistai teisei dėl nuostolių atlyginimo ginti, priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2009-10-22 teismas protokoline nutartimi priėmė ir prijungė prie bylos ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo (b.l.104, 114 antra pusė).
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu (b.l.121-124) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 165,23 Lt nuostolių atlyginimo ir 60 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovės prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl atsisakymo nuo 339,87 Lt ieškinio, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 040 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mokesčius už komunalinius patarnavimus, kuriuos ji sumokėjo už atsakovą, kuomet jis dar buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog atsakovas ginčo turto savininku buvo iki 2009-04-23, todėl, vadovaudamasis CK 1.124 str. 8 d. bei CK 4.76 str., vertino, jog už jam priklausiusią turto dalį jis ieškovei turėtų atlyginti už trijų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2006-04-23 iki 2009-04-23 imtinai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama pagal CK 3.125 straipsnio nuostatas, nurodydamas, jog ši teisės norma reguliuoja sutuoktinių turto teisinius santykius. Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo laikyti, kad ji senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad slaugė patėvį V. K.. Teismas nurodė, jog nenuginčijamų įrodymų, kad ji vienintelė prižiūrėjo V. K. ir dėl to neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, ieškovė nepateikė, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė pažeistą teisę galėjo pavesti ginti kitam bendraturčiui – šios bylos trečiajam asmeniui ir sutuoktiniui A. B.. Motyvo, kad ieškovės kreipimasis į teismą su priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1191-775/2009 nebuvo priimtas, teismas taip pat nelaikė objektyvia ieškinio senaties termino praleidimą įrodančia aplinkybe, nes vertino, jog jeigu ieškovė galėjo atvykti į teismo posėdžius nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, ji galėjo ir pareikšti ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Spręsdamas ieškovei iš atsakovo priteistinų mokesčių už komunalinius patarnavimus dydžio klausimą, teismas nustatė, jog ieškovė už buto šildymą, vandens pašildymą ir sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės iki 2009 m. balandžio imtinai sumokėjo iš viso 3 145,28 Lt (b.l.24-27, 29-30). Kitų įrodymų apie mokėjimus už šildymą, vandens pašildymą ir sistemų aptarnavimą ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi atsakovui priklausė 41/800 buto dalis, teismas sprendė, jog atsakovas už savo turto dalį turėjo sumokėti 161,13 Lt (3145,25 Lt : 800 x 41). Teismas nustatė, jog Santakos butų įmonei už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės iki 2009 m. balandžio ieškovė sumokėjo viso 83,53 Lt. Daugiau įrodymų apie šios rūšies mokėjimus ieškovė nepateikė, todėl teismas laikė, jog atsakovui nuo šių mokėjimų tektų sumokėti 41/800 dalis, t.y. 4,10 Lt (83,53 Lt : 800 x 41). Tokiu būdu teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistinos išlaidos už šildymą, vandens pašildymą ir sistemų aptarnavimą bei išlaidos komunalinėms įmonėms viso sudaro 165,23 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 2080 Lt išlaidų už langų pakeitimą priteisimo, kadangi sprendė, jog ieškovė būtinumo keisti langus neįrodė, klausimo su bendraturčiu – atsakovu nederino, tokiu būdu pagerinimus atlikdama savo rizika ir lėšomis. Teismas taip pat atsisakė priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio (b.l.104), kadangi nustatė, jog tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 727,42 Lt sumą (b.l.3-5, 65-67), todėl sprendė, jog realiai ieškovė nuo ieškinio dalies neatsisakė, todėl nerealaus atsisakymo nuo ieškinio teismas negali priimti. Kadangi vietoj 2727,42 Lt, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 165,23 Lt, t.y. 1/17 dalį prašomos sumos, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 1/17 dalis jos turėtų išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 16/17 dalių visų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.126-128) ieškovė G. V. B. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują - priimti atsisakymą nuo 339,87 Lt ieškinio dalies ir šioje dalyje bylą nutraukti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, priteisti ieškovei iš atsakovo 2387,55Lt bei turėtas išlaidas byloje, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio. Ieškinio dalies buvo atsisakyta tinkamai raštu po ieškinių pateikimo, patikslinus paskaičiavimus. Ieškinys nebuvo tikslinamas trečią kartą, siekiant nepažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Atsisakymas buvo pateiktas raštu, jame pasirašytinai patvirtina, kad žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Šis prašymas buvo priimtas ir neišaiškinta, kad jis netinkamas ar pan. Ieškinio atsisakymo nepriėmimas turi įtakos bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimui spręsti;
2) teismas be pagrindo taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 9 d. nurodo, kad penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo. Komunalinių mokesčių mokėjimo sistema atitinka periodinių mokėjimų sąvoką, nes mokesčiai privalomai turi būti sumokami kas mėnesį. Todėl pagal mokesčių mokėjimo tvarką, jos specifiką akivaizdu, kad jie turi periodiškumo požymį ir galima buvo išieškoti kaip periodines išmokas. Todėl privalėjo būti taikytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo pareigos nevykdymo tęstinumą;
3) teismas ieškinio senaties terminio neatnaujino be pagrindo. Teismas nepakankamai įvertino V. K. priežiūrą, slaugą. Nors oficialiai slaugos būtinumas komisijoje buvo pripažintas tik 2008 m. (b.l.73), tačiau iš asmens sveikatos istorijos akivaizdu, kad jo sveikata buvo labai sutrikusi ilgą laiką. Logiška, kad jam buvo reikalinga pagalba, priežiūra. Teismas neįvertino ir į bylą pateiktos 2002 m. rentos sutarties, kuria ieškovė buvo įsipareigojusi ir oficialiai teikti paramą, pagalbą V. K.. Teismas neįvertino, kad ieškovė dirbo ligoninėje slaugytoja, o po darbo rūpinosi tiek pačiu V. K., tiek savo asmeninio, tiek V. K. gyvenimo reikalais. Teismas neįvertino, kad su broliais buvo sprendžiamas turto atidalinimo klausimas. Su vienu broliu gera valia buvo susitarta dėl piniginės kompensacijos jam išmokėjimo už jam priklausančią buto dalį ir tuo pačiu įvertintos turto išlaikymo išlaidos. Tokio paties problemos sprendimo būdo ieškovė siekė ir su atsakovu, tačiau nesutarus dėl turto išlaikymo, atidalinimo pinigais, atsakovas pateikė teismui ieškinį dėl atidalinimo pinigine kompensacija. Dėl atsakovo konfliktiškumo, negeranoriškumo nebuvo susitarta dėl turto išlaikymo išlaidų, ieškovės priešieškinis minėtoje byloje nebuvo priimtas. Turto atidalinimo byla užsitęsė dėl atsakovo kaltės, pozicijos tikslinimo, patikslinto ieškinio teikimo, galimybės susitaikyti. Visgi 2009 m. kovo mėnesį pavyko sutarti tik dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už atsakovui priklausančią turto dalį. Kadangi derybų metu šalys nerado kompromiso dėl turto išlaikymo išlaidų, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta ši civilinė byla;
4) tai, kad teismas pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo turto išlaikymo išlaidų, tačiau ieškinio senaties termino neatnaujino, prieštarauja logiškumo, sąžiningumo, protingumo principams. Ieškovė rūpinosi, išlaikė atsakovo turto dalį, atsakovas ieškovės sąskaita praturtėjo, ieškovė dar turėjo išmokėti jam realią turto rinkos vertę už 6,52 kv. m - 19 000 Lt. Šioje byloje nors teismas ir gynė ieškovės pažeistą teisę, tačiau iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad ieškovės teisių gynimas tik tariamas, nes ji patyrė nuostolį - iš ieškovės priteista atsakovui vien bylinėjimosi išlaidų 1040 Lt, tuo tarpu ieškovei iš atsakovo priteista tik 165,23 Lt už turto išlaikymą ir 60 Lt bylinėjimosi išlaidų;
5) teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ne tik dėl to, kad nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalies atsisakymą, bet ir dėl to, kad teismas nepagrįstai daug priteisė už atsakovo advokato atstovavimą. Atstovavimas teisme valandai skaičiuojamas pagal rekomendacinius įkainius 100 Lt. Šioje byloje pagal vykusių ir atidėtų posėdžių skaičių akivaizdu, kad byla nebuvo nagrinėjama daugiau nei 10 valandų. Tai, kad atsakovas samdė Vilniuje dirbantį advokatą, nesudaro pagrindo atstovavimo išlaidas didinti, nes Kaune yra labai didelis advokatų skaičius, su kuriais nebuvo kliūčių tartis dėl atstovavimo;
6) komunaliniai mokesčiai iš atsakovo privalėjo būti priteisti už visą laikotarpį, kai atsirado palikimas iki atsakovo nuosavybės teisių pasibaigimo į butą. Teismas neteisingai nurodo, kad atsakovo teisės į butą atsirado paveldėjimo teisės pagrindu, kadangi liudijimą galima išsiimti praėjus 5, 10 ar net 20 metų po palikimo atsiradimo. Palikimas atsiranda asmens mirties dieną, kaip ir palikimo išlaikymo pareiga. Tokiu būdu ieškovės sumokėti mokesčiai už atsakovo buto dalį turėjo būti priteisti už laikotarpį nuo 2001-02-01 iki 2009-05-01;
7) teismas sprendime neteisingai paskaičiuoja sumokėtus mokesčius butų ūkio tarnybai ir UAB „Žaidas" pagal nurodomą laikotarpį nuo 2006-05-23 iki 2009-04-23. Šią klaidingą skaičiuotę nulėmė tai, kad nevisapusiškai, neobjektyviai įvertinti bylos rašytiniai įrodymai. Teismas neteisingai paskaičiavo, kad „Santakos butų ūkiui" už 2006 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius mokėta po 9,10 Lt. Butų ūkio pažymoje nurodyta, kad mokesčiai jam buvo mokami iki liepos mėnesio, todėl liepos mėnesį privalėjo būti skaičiuojama „Žaidui" sumokėta suma - 16,50 Lt. Nepaskaičiuota balandžio mėnesio 7 d. dienos - 2,12 Lt (0,30 Lt x7 d.). Neteisingai sprendime nurodoma, kad pateikti įrodymai apie „Žaidui" sumokėtas sumas tik už 2008 m. 11 ir 12 mėnesius, viso 85,53 Lt. Teismas neįvertino byloje esančios UAB „Žaidas" ieškovei sudarytos Priskaitymo skleistinės dėl sumokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2008-11-01, viso apmokėta šiuo laikotarpiu 782,88 Lt (b.l.11), nuo kurių privalėjo būti priteista 41/800 dalis. Teismas neįvertino apmokėtos UAB „Žaidas" sąskaitos 2009 01 mėn. - 23,53 Lt, 2009 02 mėn. - 23,33 Lt, 2009 03 mėn. - 23,31 Lt, 2009 04 mėn.- 22,50 Lt, viso - 92,67 Lt. Darytina išvada, kad teismas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus turėjo pagrindą ir pareigą priteisti nenuginčytą sumą sumokėtų mokesčių butų ūkiui bei UAB „Žaidas - 41/800 dalį nuo 912,37 Lt (pagal teismo parinktą laikotarpį) - 46,75 Lt. Neteisingai paskaičiuota ir priteistina suma pagal teismo nurodytą laikotarpį mokesčiams, sumokėtiems įmonei „Kauno energija“. Sprendime nurodoma, kad nepateikti įrodymai už 2009 m. laikotarpį, tačiau teismas neįvertino sumokėjimo kvitų 2009-02-19 - 421,59 Lt, 2009-03-17 kvito - 411,87 Lt, 2009-04-23 - 357,91 Lt, viso – 1 191,37 Lt sumai. 41/800 dalį sudaro 61,06 Lt. Nepaskaičiuotas 2008 m. gegužės mėn. - 86,80 Lt, 41/800 d sudaro 4,44 Lt, viso nepagrįstai nepriteista pagal teismo nurodomą laikotarpį - 65,44 Lt;
8) nepriteisdamas turto išlaikymo - langų pakeitimo išlaidų, teismas netinkamai išaiškino ir taikė įstatymą dėl bendraturčių pareigos rūpintis bendru turtu, jo išlaikymu, tvarkymu, išsaugojimu. CK 4.76 str. įpareigoja bendraturtį rūpintis turto išlaikymu, išsaugojimu, apmokėti šias išlaidas. Pagal šalių paaiškinimus akivaizdu, kad atsakovas bute nesilankė, atidavė raktus, visiškai nesirūpino ne tik mokesčių mokėjimu, bet ir turto priežiūra, išsaugojimu. Nurodydamas, jog ieškovė nederino darbų su atsakovu bei neįrodė, jog šios išlaidos buvo būtinos, teismas ne tik netinkamai taikė įstatymą, bet ir neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas pripažino, kad langų būklė buvo bloga dar 1998 - 1999 m. m., kuomet jis pats juos tvarkė. Be to, atsakovas teismui paaiškino, jog ir V. K. skundėsi, kad namuose dėl langų labai šalta, kad reikia langus keisti. Tai, kad langų būklė buvo labai bloga ir vienas langas buvo net iškritęs, teismui parodė tretysis asmuo. Dėl neaiškių aplinkybių teismas šių nei trečiojo asmens, nei atsakovo paaiškinimų neįvertino;
9) iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas nesilankė bute, visiškai nesirūpino jo išsaugojimu, tvarkymu apie 10 metų, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo įstatyme įtvirtintos pareigos. Kadangi pagal oficialius rašytinius įrodymus buvo nustatyta, kad dviejų blogiausios būklės langų keitimą finansavo ieškovė, todėl jos reikalavimas priteisti dalį šių turto tvarkymo, išsaugojimo išlaidų buvo pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.135-136) atsakovas V. A. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas pagrįstai nesivadovavo CK 1.125 str. 9 d. nuostatomis, nes žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, atlyginimui yra numatytas sutrumpintas trejų metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovės nurodoma norma taikoma tik reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. LAT 2009-04-02 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-140/2009 išaiškino, jog periodiniams mokėjimas atsiskaitymai už suvartotą šaltą, karštą vandenį, elektrą ir šilumos energiją, dujų tiekimo ir komunalines paslaugas nėra priskirti;
2) ieškovė nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias jai laiku pareikšti ieškinį. Tokia padėtis patvirtina faktą, kad ieškovė viena naudojosi turtu, trukdė atsakovui naudotis turtu, ką patvirtina pačios ieškovės apeliacinis skundas;
3) ieškovė nepagrįstai išlaidas advokato pagalbai apmokėti priskiria tik advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidoms, kai tuo tarpu mokėtina suma (honoraras) apima ir atsiliepimų į jos procesinius dokumentus surašymą. Šios išlaidos neapima kelionių išlaidų. Tą patvirtina byloje esantis mokėjimo dokumentas - 2009-04-23 pinigų priėmimo kvitas Nr. 366725 (b.l.56). Be to, priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduojamų priteistinų sumų dydžio;
4) ieškovė neginčija fakto, kad atsakovas jai atidavė buto raktus ir pats faktiškai tuo turtu nesinaudojo. Ieškovė pati apie faktiškai valdomą plotą informavo trečiuosius asmenis - komunalinių paslaugų teikėjus ir su jais sudarė sutartis. Nei viena iš komunalinių ar paslaugų teikimo sutarčių nebuvo sudaryta atsakovo vardu. AB „Kauno energija"' ieškovei pateikdavo sąskaitą už visą jos faktiškai naudojamą plotą, UAB „Žaidas" taip pat, dėl ko pastaroji nei karto neprieštaravo. Esant tokiai situacijai, kai ieškovė, jos teigimu, neturėjo jokios pareigos išlaikyti atsakovui priklausančią daikto dalį, kyla klausimas, kodėl tretiesiems asmenims ji atsiskleidė kaip asmuo, turintis pareigą tai daryti, ir kodėl tai darė net aštuonerius metus. Jei atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti daiktą, kodėl dėl to nebuvo teikiamos pretenzijos, o ieškovė toliau sąmoningai didino savo „nuostolių" dydį;
5) ieškovės reikalavimas atlyginti langų keitimo išlaidas, kai atsakovas faktiškai nesinaudojo tuo daiktu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Langų keitimas buvo grynai ieškovės valios išraiška, jos pačios asmeninių poreikių tenkinimui, ir niekuo nėra susijęs su atsakovu. Be to, ieškovė net nederino langų, kuriuos atsakovas pats suremontavo, keitimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principus ir šių asmenų pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra sesuo ir brolis, po motinos mirties 2001-01-30 (b.l.39) jie kartu su patėviu V. K. ir broliu A. F. A. paveldėjo po ¼ dalį (t.y. po 41/800 dalį) motinai priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.38). Ieškovė su trečiuoju asmeniu 2002-06-18 rentos sutarties, sudarytos su patėviu V. K. pagrindu, įgijo 205/800 dalis buto iš V. K., o 2008-07-22 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su broliu A. F. A., pagrindu įgijo 41/800 dalį jam priklausiusio buto (b.l.35-36). 2009-03-23 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-775/2009 (b.l.72), pagal kurią ieškovė per vieną mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, sumokėjo atsakovui už jam priklausiusią 41/800 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 19 000 Lt. Teismas nustatė, jog V. V. priklauso atskiros buto patalpos (246/800 dalis), kurias jis privatizavo 1992 m. (b.l.35-36). Teismas nustatė, jog šiuo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padalintas į du butus – 12 ir 12 A, šiuo metu ieškovei ir trečiajam asmeniui priklauso visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. V..
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus (skundo 2 p.), jog teismas be pagrindo ieškovės reikalavimui taikė trejų metų, o ne penkerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi mokėjimai dėl kurių vyksta ginčas byloje už turto išlaikymą turi periodiškumo požymių (LR CK 125 str. 9 d). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinį reiškė dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, kurie atsirado išlaikant bendrąja daline nuosavybe turimą turtą, LR CK 4.76 str. pagrindu. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo teisinį santykį kvalifikavo kaip žalos atlyginimą, atsiradusį dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo nemokant mokesčių už bendrąja jungtine nuosavybės teise turimo turto išlaikymą). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs reikalavimais dėl periodinių mokėjimų ir palūkanų išieškojimo. Didžioji dauguma reikalaujamos priteisti sumos yra kildinama iš prievolės sumokėti už atliktus remonto darbus ir langų keitimus, tai nėra periodinės išmokos. Be to ta aplinkybė, kad ieškovė tam tikrais etapais mokėjo už suteiktas komunalines paslaugas ir bendro turto administravimą negali būti laikoma, kad ieškinys sietinas su periodinių išmokų iš atsakovo išieškojimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai aiškino ir taikė LR CK 1.125 str. 8 d. nuostatas ginčo teisiniam santykiui spręsti.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas ieškinio senaties terminio neatnaujino be pagrindo (skundo 3 ir 4 p.) ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės sumokėtų mokesčių už atsakovo buto dalį už laikotarpį nuo 2001-02-01 iki 2009-05-01 (skundo 6 p.). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbi priežastis yra vertinamoji aplinkybė ir asmuo, prašantis atnaujinti ieškinio senaties terminą, turi pateikti įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad egzistavo svarbi priežastis, dėl kurios asmuo negalėjo laiku ir tinkamai ginti savo pažeisto teisės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės ( kito asmens slauga, ieškovės darbo pobūdis) negali pateisinti tokio ilgo ieškinio senaties termino praleidimo, kurio atnaujinimo siekia ieškovė. Neatnaujinus ieškinio senaties termino, teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį tuo pagrindu, kad yra praleistas reikalavimo terminas (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo nuo dalies (339, 87 lt) ieškinio atsisakymo (skundo 1 p.). Ieškovė pateiktame atsisakyme nuo ieškinio (b.l. 104) nedetalizuoja nuo kokio reikalavimo dalies-įmokų už turto administravimą, komunalinių paslaugų teikimo, remonto išlaidų atsisako, todėl tokio atsisakymo nuo dalies ieškinio teismas pagrįstai nepriėmė.
Teisėjų kolegija mano, kad atmestinas apeliacinio skundo motyvas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo byloje (skundo 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrįstai išlaidas advokato pagalbai apmokėti priskiria tik advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose sąnaudoms, kai tuo tarpu mokėtina suma (honoraras) apima ir atsiliepimų į jos procesinius dokumentus surašymą. Šios išlaidos neapima kelionių išlaidų. Tą patvirtina byloje esantis mokėjimo dokumentas - 2009-04-23 pinigų priėmimo kvitas Nr. 366725 (b.l.56). Be to, priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija įstatymo leidėjo nustatytų rekomenduojamų priteistinų bylinėjimosi ir advokato atstovavimo išlaidų dydžio.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas sprendime neteisingai paskaičiuoja sumokėtus mokesčius butų ūkio tarnybai ir UAB „Žaidas" pagal nurodomą laikotarpį nuo 2006-05-23 iki 2009-04-23 (skundo 7 p.). Paskaičiuoti mokesčius ir įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, turi pati šalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus-pateiktus mokėjimų kvitus ir to pagrindu teisingai nustatė ieškovei priteistinos iš atsakovo žalos (nuostolių) dydį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais (skundo 8, 9 p.), jog teismas be pagrindo nepriteisė iš atsakovo langų pakeitimo išlaidų. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs imperatyvią nuostatą, jog buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių savininkas nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių nėra priimta savininkų sprendimų (LR CK 4.84 str. 4 d.). Išnagrinėjus bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė neatidėliotino būtinumo keisti langus bute neįrodė, klausimo su bendraturčiu – atsakovu langų keitimo darbų nederino, tokiu būdu pagerinimus atlikdama savo rizika ir lėšomis.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo eismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą palikti nepakeistą.